- Augustas Stankevičius, Saulius Jakučionis/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paprašė Lietuvos prisidėti prie karinės operacijos Malyje.
Birželio pabaigoje jis parašė laišką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai. Apie jį anksčiau skelbta nebuvo.
Prancūzija stengiasi užsitikrinti Lietuvos politikų palaikymą prašymui atsiųsti į Malį specialiųjų operacijų karių. Jie dalyvautų europinėje pajėgų grupėje „Takuba“, padedančiai vietos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su džihadistais.
„Noriu patikinti, kad jūsų šalies indėlis būtų ypač naudingas ir vertingas. Viliuosi, kad (...) galime tikėtis jūsų palaikymo“, – rašoma Prancūzijos vadovo laiške, kurį turi BNS.
Paryžius ne vienus metus prašo Lietuvos sustiprinti savo buvimą regione, o diskusijos Lietuvoje apie tai atsinaujino pavasarį.
Gitanas Nausėda ir Emmanuelis Macronas (R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.)
Prancūzijos diplomatai Vilniuje šiuo klausimu jau kurį laiką palaiko ryšį su Krašto apsaugos ministerija. Jų teigimu, siųsdama pajėgas į Afriką Lietuva ne tik solidarizuotųsi su Prancūzija padėdama užtikrinti stabilumą Paryžiui ir Europai rūpimame regione – iš Afganistano pasitraukę Lietuvos kariai toliau įgytų patirties kovos lauke.
Prezidentas G. Nausėda kol kas neatskleidžia, ar pritaria Prancūzijos prašymui. Galutinis sprendimas dėl karių siuntimo turėtų būti priimtas šiemet.
Noriu patikinti, kad jūsų šalies indėlis būtų ypač naudingas ir vertingas.
Siekia naujos kolektyvinio karinio įsitraukimo struktūros
E. Macronas laiške Lietuvos prezidentui teigia, kad Paryžius persvarsto tarptautinių pajėgų karinį įsitraukimą Šiaurės Afrikoje.
Birželio pradžioje Prancūzijos prezidentas pranešė, kad nutrauks šalies operaciją Malyje „Barkhane“, o ji bus pakeista platesne tarptautine misija.
„Su partneriais Sahelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje konsultuojamės, siekdami apibrėžti naują kolektyvinio karinio dalyvavimo struktūrą, kuri bus grindžiama dviem pagrindiniais principais: mūsų partnerių parama kovojant su terorizmu ir sustiprintu operatyviniu bendradarbiavimu su partnerių kariuomenėmis Sahelyje, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su ES mokymo misija Malyje“, – laiške Lietuvos prezidentui rašė E. Macronas.
„Ši nauja struktūra paskatins Prancūzijos karinės sistemos pertvarką, tačiau specialiųjų pajėgų grupė „Takuba“ išliks pagrindiniu šios ateities sistemos elementu, kurį mes toliau stiprinsime“, – teigė jis.
Pasak E. Macrono, dabartiniai „Takuba“ partneriai ketina misijai skirti daugiau pajėgų, prie operacijos prisidėti planuoja ir joje dar nedalyvaujančios šalys.
„Galiausiai, kai kurios iš jų pradėjo politinį patvirtinimo procesą, būtiną norint patvirtinti savo veiklos įsipareigojimus“, – rašė Prancūzijos lyderis.
Apie sprendimą pasiųsti karių į misiją „Takuba“ šią savaitę pranešė Norvegijos vyriausybė. Ji taps devintąja šalimi, prisidėjusia prie šios operacijos.
Be Prancūzijos, joje taip pat dalyvauja Belgija, Estija, Italija, Nyderlandai, Čekija, Portugalija ir Švedija. Danija yra pažadėjusi skirti karių į šią misiją nuo kitų metų.
Šią specialiųjų operacijų grupę sudaro apie 600 karių.
Klausimą svarstys Valstybės gynimo taryboje
Prezidento G. Nausėdos atstovai sako, kad sprendimą dėl karių siuntimo į Malį Lietuva priims šiemet, tačiau pabrėžia, jog šalies indėlis Afrikoje ir taip yra didelis.
„Šiuo metu Lietuva daugiausiai karių į tarptautines misijas ir operacijas siunčia Afrikos žemyne. Lietuvos indėlis į tarptautinį saugumą dalyvaujant operacijose ir misijose, turint omenyje Lietuvos valstybės ir kariuomenės dydį, jau šiuo metu yra reikšmingas“, – teigiama prezidento Komunikacijos grupės BNS perduotame komentare.
Gitanas Nausėda ir Emmanuelis Macronas (R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.)
„Visos naujos iniciatyvos ir galimos alternatyvos yra kruopščiai vertinamos, sprendimas turi labiausiai atitikti Lietuvos saugumo interesus“, – teigiama jame.
Šiuo metu apie pusšimtį Lietuvos karių dalyvauja dviejose karinėse misijose Malyje ir vienoje misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje.
Seimo mandatai siųsti Lietuvos karius į tarptautines operacijas atnaujinami kas dvejus metus. Prezidentūros teigimu, prieš teikdamas nuo 2022 metų įsigaliosiantį mandatą tvirtinti Seimui, G. Nausėda sušauks Valstybės gynimo tarybą.
Gegužės pabaigoje galimybę prisidėti prie operacijos Malyje jau svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ir palankiai įvertino tokią galimybę.
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius šią savaitę tvirtino, kad ministerija pozityviai žiūri į galimą Lietuvos karių dalyvavimą operacijoje „Takuba“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...