A. Dulkys – apie verslininkų kritiką, rusišką vakciną ir pandemijos padarinius (interviu)

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kodėl ketvirtadalis gautų vakcinos dozių laikomos rezerve, ar skiepysimės "Sputnik V", kada pradės dirbti kirpyklos? Apie tai – "Kauno dienos" interviu su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.

Dėl švelninimo – pirmadienį

– Vyriausybės sprendimas trečiadienį posėdyje nesvarstyti karantino švelninimo sukėlė verslininkų pasipiktinimą, kritiką, kad tai prasilenkia su logika. Ką manote jūs? Kada, pagal dabartines tendencijas, galima tikėtis, kad atvers duris grožio salonai, ne maisto parduotuvės, neliks judėjimo tarp savivaldybių ribojimo?

– Visi įpratę, kad tarnybiniuose kabinetuose kažkas kažką pagalvojo ir nutarė. Dabar yra papildomas elementas – vyksta konsultacijos su nepriklausomais ekspertais ir norime parodyti pagarbą jų nuomonei. Nuomonių derinimo procesas yra nuolatinis, o kadangi Vyriausybė dirba skaidriai ir atvirai, informacija pasidalijama iš visų darbinių posėdžių. Praėjusią savaitę ministerijos, ministrai, jų komandos teikė pasiūlymus pagal keturis scenarijus, kuriuos rekomendavo nepriklausomi ekspertai. Trečiadienį vyko tarpinis nuomonių pasitikrinimas, sutarta, kad šiomis dienomis tęsis konsultacijos. Pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija vėl rinksis į posėdį. Diskusija dėl grožio paslaugų, prekybos vyks ir kitą pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ir nenustebsiu, jei bus priimti kažkokie sprendimai.

Be eilės – baudos

– Stringant vakcinų tiekimui, žinoma, reikia pasilikti jų antram skiepui. Vis dėlto ar rezervuojami ne per dideli kiekiai? Pavyzdžiui, trečiadienio duomenimis, iš 133 725 gautų dozių panaudota 99 444, vadinasi, ketvirtadalis kiekio rezervuota.

– Jei reikėtų tik vieno skiepo, logistika būtų vienokia, bet kai būtini du, prireikia sudėtingos logistinės ir organizacinės schemos, kuri kol kas Lietuvoje veikia labai puikiai. Reikia viską labai tiksliai registruoti ir apgalvoti kelis žingsnius į priekį, nes pagal gamintojo, pavyzdžiui, "Pfizer"/"BioNTech", rekomendaciją, skiepijimas antru skiepu turi būti užtikrintas tarp 21 ir 28 dienos po pirmo. Tad paliekamas toks vakcinos kiekis, koks reikalingas antram skiepui. Skirtingomis dienomis ir net skirtingomis valandomis galite pamatyti skirtingus dozių likučius, bet tai nelabai ką sako, nes gali reikšti skirtingus dalykus. Reikia žiūrėti į visumą.

– Vokietija skelbia, kad "AstraZeneca" vakcinos efektyvumas tarp senjorų – tik 8 proc. Ar ja skiepysime vyresnius žmones?

– Dabar vertiname tą informaciją, analizuojame ir kitų šalių pasirinkimus, tariamės su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistais. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė šia vakcina skiepija neskirstydama pagal amžiaus grupes, o Vokietija – tik jaunesnius nei 65-erių.

Stengsimės įsiklausyti į ekspertų vertinimus, pasirinkti tokį variantą, kuris ne mažintų, o didintų pasitikėjimą vakcina. Visais atvejais, kai kalbame apie vakcinas, turime omeny, kokia tai išskirtinai svarbi tema, koks svarbus stiprus žmonių pasitikėjimas.

– Ar neketinama į prioritetines skiepijimo grupes įrašyti abiturientų, kad šie greičiau galėtų grįžti į mokyklas ir geriau pasirengtų egzaminams?

– Kad kuo greičiau ugdymo procesas būtų sugrąžintas į mokyklas, sutarta artimiausiu metu prioritetą skiepijant teikti švietimo įstaigų darbuotojams, pradedant nuo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo pedagogų. Dėl kitų klausimų dar bus sprendžiama.

– Šią savaitę terminas antrąkart pasiskiepyti atėjo be eilės Šilalėje pirmąkart pasiskiepijusiems "Ambulanso" vadovui ir jo artimiesiems, taip pat užlindusiems be eilės Vilniaus "Žalgirio" klinikoje. Ar Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo juos skiepyti antrą kartą?

– Moralinis vertinimas buvo vieningas ir vienareikšmis. Bet, nuslopus emocijoms, į šį klausimą buvo pažiūrėta teisiniu aspektu ir vakcinų saugaus naudojimo prasme, nes tai susiję su žmogaus sveikata. Tad sprendimas yra toks: pagal gamintojo instrukcijas žmogus negali būti nevakcinuojamas antru skiepu, tačiau dar yra Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnis, yra Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, be to, Lietuvoje šiuo metu paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija. Jei, atlikus tyrimą, paaiškės, kad vakcinuota pažeidžiant teisės aktus, turi būti skiriamos baudos. Ieškant teisybės pasitelkus teisės aktus, jei ne pagal eilę, ne pagal teisės aktus vyko vakcinavimas, antras skiepas tokiam asmeniui turi būti paskirtas, bet turi būti skirta ir bauda, vadinasi, skiepas bus brangus.

– Ar, jūsų nuomone, sveikatos, socialinės rūpybos, ugdymo įstaigų ar policijos darbuotojai, kurie atsisako skiepytis, galėtų toliau dirbti su žmonėmis, nors gali kelti pavojų jų sveikatai?

– Visų pirma, reikėtų akcentuoti, kad vakcinavimas tikrai negali būti prievartinis. Tai turėtų būti sąmoningas žingsnis. Bet teisė nebūti prievarta skiepijamam ir kliento, paciento teisė gauti saugias paslaugas sukuria tam tikrą dilemą. Ryškėja situacijos, kurios labai sudėtingos abiem pusėms. Šiais klausimais dar ketiname diskutuoti Seimo sveikatos reikalų komitete.

Dabar Lietuvoje paskiepyta apie 3 proc. gyventojų, bet dar apie 5 proc. nėra poreikio skiepyti, nes jie persirgę COVID-19 ir turi antikūnų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ar pirks rusišką vakciną

– Ar kalbant apie tikslą jau šią vasarą įgyti kolektyvinį imunitetą, tai yra vakcinuoti 70 proc. žmonių, skaičiuojami tik paskiepyti ar ir persirgę per antrąją pandemijos bangą?

– Daromi serologiniai tyrimai, kiek tarp medikų, mokytojų yra persirgusių COVID-19 asmenų, turinčių antikūnų. Dabar esame vakcinavę apie 3 proc. gyventojų, bet jau matome, kad dar apie 5 proc. nėra poreikio skiepyti, nes jie turi antikūnų. Vadinasi, bendras skaičius žmonių, kurie santykinai atsparesni virusui, kur kas didesnis nei paskiepytų.

– Kaip vertinate Lietuvoje vykstantį vakcinavimo procesą ir pasirengimą nebe prioritetinių grupių, o masiniam skiepijimui? Kurios grandys – silpnosios?

– Kalbant apie silpnesnes grandis, tai krizių valdymo patirties stoka. Lietuva visuose tyrimuose buvo įvardijama kaip viena saugiausių pasaulio valstybių, neturėjome išskirtinių problemų dėl nei klimato, nei žemės drebėjimų ar kitų pavojingų gamtos reiškinių. Tai, kas vyksta pastaruosius metus, pirmas toks rimtas išbandymas, kaip sugebame tvarkytis su krizinėmis situacijomis. Būkime, kaip sakoma, biedni, bet teisingi: kaip anksčiau žiūrėdavome į įvairius pasirengimo ekstremalioms situacijoms planus ar rezervų tokiems atvejams finansavimą? Pamenu, kiek iš valstybės audito sulaukta pastebėjimų, kai pro pirštus žiūrėta į pasirengimą ekstremalioms situacijoms, nes tik teoriškai įsivaizdavome, kad tai gali įvykti. Šiuo aspektu esame silpnesni, nes turime mažiau praktikos, lyginant su Japonija ar Azijos šalimis.

Bet mūsų stiprybė – esame tikrai inovatyvūs, esame moderni valstybė, be to, nedidelė. Tad šiuo požiūriu vakcinavimui esame pasirengę visai gerai. Šiuo metu jau numatyti 74 vakcinavimo centrai, kurie įgyja vis daugiau patirties.

Dabar pagrindinė problema – trūksta pačios vakcinos. Bet su tiek, kiek jos pasiekia Lietuvą, mūsų centrai tvarkosi visai šauniai. Jei pažiūrėtume į įvairius tarptautinius palyginimus, Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių.

– O vakcinos turime tiek, kiek gauname proporcingai pagal gyventojų skaičių padalijus ES gautą kiekį. Tačiau ES nepriklausančios šalys – Izraelis, Jungtinė Karalystė – vakcinaciją vykdo sparčiau. Kur ES susimovė? Kodėl derėtis su vakcinų gamintojais visiems kartu pasirodė mažiau efektyvu nei šalims po vieną?

– Drįsčiau manyti, kad Lietuvos ir kitų nedidelių valstybių sprendimas dalyvauti bendrame Europos Komisijos (EK) koordinuojamame vakcinų pirkimo procese buvo teisingas. Tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, įsiterpti tarp gigantų būtų buvę dar sudėtingiau.

Jei pažiūrėsime į visą ES istoriją, būna, kad, priimant trumpalaikius sprendimus, Bendrija kažkur vėluoja, bet ilgalaike prasme jos vienybė pasitvirtina – ir ekonomiškai, ir demokratijos keliu judame į priekį. Procesai, kai 27 šalys turi dėl kažko kartu susitarti, būna lėtesni, nei sprendžia individualios stiprios valstybės, bet, tikiu, ne trumpu atstumu, o maratone išryškės ir pranašumai.

– Mokslininkai žurnale "Lancet" paskelbė, kad rusiškos COVID-19 vakcinos "Sputnik V" veiksmingumas siekia 91,6 proc., o bandymų metu nepasitaikė jokių rimtų šalutinių poveikių. Gal turite žinių, ar ES neketina derėtis ir dėl "Sputnik V" vakcinos?

– Tokių žinių neturiu. EK veda derybas dėl "Valneva" ir "Novavax" vakcinos, Lietuvos Vyriausybė taip pat nutarė jos rezervuoti. Lietuva jau yra diversifikavusi vakcinų krepšelį. Esame rezervavę įvairių gamintojų vakcinų ir net kur kas daugiau, nei yra Lietuvos gyventojų, tad ateityje galėsime jomis net dalytis su kitomis šalimis, kurios nedalyvauja skirstymo procese.

Ragina kreiptis

– Per pandemiją akivaizdžiai suprastėjo sveikatos paslaugų prieinamumas. Kaip spręsite šią problemą?

– Tai skaudus pandemijos padarinys, nes pirminės sveikatos priežiūros, ambulatorinių, specializuotų paslaugų, tiek dienos, tiek kitose stacionaro, tiek reabilitacijos – visose srityse paslaugų teikimas buvo reikšmingai sumažėjęs. Šiandien gera žinia, kad, palyginti su situacija prieš Kalėdas, kai beveik visos gydymo įstaigos buvo pasiekusios per 90 proc. apkrovą ir artėjome prie kolapso situacijos,  jau turime per 50 proc. apkrovą ir daugelyje gydymo įstaigų pradedama mažinti COVID-19 pacientų lovų bei pradedama didinti jų kitiems pacientams.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dabar jau kita bėda – kai kas nesikreipia į gydytojus, nes bijo koronoviruso. Poliklinikose laisvi beveik 90 proc. talonėlių į ambulatorines konsultacijas pas gydytojus. Kviečiu žmones nebijoti ir kreiptis pagalbos, nes gydymo įstaigos saugios – per 75 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų paskiepyti ir pasiryžę grįžti teikti visas paslaugas.

– Jau paskelbėte, kad iš esmės keisite vaistų kainyno peržiūros principus, atšauksite pigiausio vaisto politiką. Kokius dar savo pirmtako sprendimus ketinate keisti?

– Tikrai nemanau, kad reikėtų keisti pirmtako sprendimus. Širdyje tikiu – kiekvienas ministras tikrai nori gero Lietuvos žmonėms. Rengiame Vyriausybės programos priemonių planą, dabar jį deriname su organizacijomis, institucijomis, socialiniais partneriais. Tikiu, kad visuomenę pasieks daug įdomių sisteminių dalykų.

– Kokius sprendimus ketinate priimti dėl Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo Nacionalinio visuomenės sveikatos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC), Radiacinės saugos centrų? Visų jų veikla šiandien labai svarbi, tačiau sutrikdyta po neįvykusios pseudoreformos, vadovai – laikini ar praradę pasitikėjimą.

– Pertvarkų pandemijos įkarščiu neplanuojame, bet būtent krizės laikotarpis dar daugiau apnuogina situaciją, kaip kuri organizacija veikia, kur jos trūkumai. Įveikę krizę į šias organizacijas pažiūrėsime sistemiškai, nes matome, kad yra prisikaupę daug bėdų.

– Nors nesate medikas, ką manote apie situaciją, kai ULAC centro vadovas mėnesių mėnesiais serga, bet sirgdamas uoliai dirba – komentuoja COVID-19 situaciją, kandidatavo rinkimuose ir t.t.? Ar nekyla abejonių dėl nedarbingumo lapelių išdavimo sistemos skaidrumo?

– Kiekvienas turi teisę sirgti, ir nematau pagrindo manyti, kad kas ligą simuliuoja, nors viešojoje erdvėje yra pastebėjimų, kad žmonės ima sirgti keistomis ligomis, kai juos užklumpa problemos darbe.

Bet krizės metu paaiškėjo, kad teisės aktuose yra neaiškumų. Anksčiau viskas būdavo aišku, bet dabar kyla klausimų, nes teisės aktuose nenurodyta, ar turintis nedarbingumo pažymėjimą žmogus, nuotoliniu būdu dalyvaudamas renginiuose, įvairiose laidose, nepažeidžia nedarbingumo taisyklių. Ne dėl konkretaus asmens, bet šiuo klausimu jau kreipėmės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, "Sodros" valdybą prašydami išaiškinti, kaip naujoje situacijoje traktuoti tokius atvejus.

Žmones gydyti turi gydytojai, o Sveikatos apsaugos ministerija turi gydyti ne žmones, bet sistemą, tad siekiu, kad mano komandoje būtų žmonės, kurie išmano sisteminius dalykus.

Gydys sistemą

– Į savo komandą ministerijoje pasikvietėte nemažai buvusių kolegų iš Valstybės kontrolės: viceministrę, kanclerę, porą patarėjų, atstovę spaudai. Ar nepasigendate komandoje daugiau medicinos srities profesionalų?

– Matydamas, kiek dešimtmečiais sveikatos apsaugos sistemoje prisikaupę IT sistemos problemų, galėčiau kelti klausimą, gal būtų buvę gerai, jei kurią kadenciją ministru būtų buvęs IT specialistas. Tada būtų buvusi sutvarkyta e.sveikatos sistema.

Žmones gydyti turi gydytojai, o Sveikatos apsaugos ministerija turi gydyti ne žmones, o sistemą, tad siekiu, kad mano komandoje būtų žmonės, kurie išmano sisteminius dalykus. Ministerija formuoja politiką, padeda viską organizuoti, o profesinės medikų žinios skiriamos konkrečiam pacientui. Reikia spręsti problemas viešųjų pirkimų, antikorupcijos, vakcinavimo, logistikos, darbo organizavimo, kitose srityse, bet juk medikų šių dalykų nemoko. Toks kelias, jei dirbtinai kviestume į komandą medikus ar ne medikus, niekur nevestų.

Bet mūsų komandą papildo žmonės ir iš medikų bendruomenės. Išskirtinį dėmesį ketinu skirti psichikos sveikatos sričiai, kuri, manau, daug metų nebuvo tokiu prioritetu, kokiu norėtųsi, kad būtų. Tad mūsų komandą papildė puiki psichikos sveikatos specialistė. Taip ketinu elgtis ir kitais atvejais.

Beje, geri medikai praktikai nelabai ir nori eiti dirbti į ministeriją, nes nori dirbti pagal savo profesiją. Tad ketiname pritraukti juos kitokiais būdais: reformoms organizuoti ketinu sudaryti patariamąją grupę ne tik iš lietuvių, bet ir tarptautinių ekspertų, į kurių nuomonę atsižvelgsime.

– Ką šiandien manote apie savo, dar pretendento į ministrus, 130 priemonių COVID-19 suvaldymo planą, nuneštą Prezidentui? Ar juo pasinaudojote? O gal vaizdas iš šalies – toli nuo realybės?

– Plano projektas viešai paskelbtas ministerijos tinklalapyje. Jis nebuvo mano asmeninis, jį rengė visa komanda su medikais, ekspertais. Vienas pirmųjų siūlymų buvo nepriklausomų ekspertų grupė prie ministrės pirmininkės, kuri tuoj pat ir pradėjo dirbti. Testavimo algoritmai, vakcinavimas taip pat yra šio plano įgyvendinimo dalys.

Ką ir teoriškai įsivaizdavau, ir kuo praktiškai įsitikinau – kad sveikatos apsaugos sistema tokio pločio ir tokio gylio, čia veikia daugybė organizacijų, asociacijų, bendruomenių, kurios tuo rūpinasi. Nuoširdžiai norėčiau, kad pacientų būtų mažiau. Pasidalysiu istorija apie Kinijos imperatorių, kuris norėjo išsiaiškinti, kas geriausias gydytojas jo imperijoje. Atvedė jam labai garsų operacijomis gydytoją, paskui – garsų išrastais vaistais, bet imperatorius nė vieno nepaskelbė geriausiu. Tokiu jis pripažino tą, šalia kurio niekas nesirgo. Turiu svajonę, kad šalia gydytojų būtų kuo mažiau pacientų, nes geras tas gydytojas, šalia kurio mažai ligonių, nes dauguma kitų sveiki.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alda

Alda portretas
Negaliu suprast,kaip sveikatos apsaugos ministru gali dirbt ne medikas,jis medicinoj nieko nesuvokia,negi nera protingu mediku siam postui.Svarbiausia ,kad toj pacioj partijoj su valdanciaisiais yra,reiskia tinka,

PSO pasirinko

PSO pasirinko portretas
Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį paskelbė tarpinę rekomendaciją dėl AstraZeneca-Oxford adenoviruso vektorizuotos COVID-19 vakcinos. Patariama, kad 18 metų ir vyresni suaugusieji gautų dvi dozes, kurių intervalas būtų nuo 8 iki 12 savaičių. Jei antroji dozė skiriama praėjus mažiau nei 4 savaitėms po pirmosios, jos kartoti nereikia. Jei po pirmosios dozės praėjo daugiau nei 12 savaičių, antrąją dozę reikia skirti kuo greičiau. Kalbant apie tam tikrus pogrupius, PSO rekomenduoja vakciną žmonėms, sergantiems gretutinėmis ligomis, dėl kurių jiems padidėja sunkių COVID-19 rizika, įskaitant tuos, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, nutukimu ir kvėpavimo takų ligomis. PSO teigia, kad nėščiosioms vakcina turėtų būti skiriama tik toms, kurios priklauso kitoms rizikos grupėms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojoms ar toms, kurios turi minėtų gretutinių ligų.

Tautietis

Tautietis portretas
(Ne) sveikatos apsaugos ministerio "ap-švietimui". "Jungtinės Karalystės mokslininkai pradėjo tyrimą, kuris sumaišys ir suderins dvi VAKCINAS nuo COVID-19, siekdamas palengvinti bauginančią milijonų žmonių imunizavimo logistiką ir potencialiai padidinti imuninį atsaką šiame procese. Dauguma vakcinų nuo koronaviruso skiriamos kaip dvi injekcijos: pradinė "pagrindinė" dozė, po kurios seka "padidinimas", siekiant stimuliuoti imuninės sistemos atminties ląsteles ir sustiprinti imuninį atsaką". Cit.:"...But if the same virus is used in subsequent shots, an immune response against the harmless virus itself could dampen the response to spike. Sputnik V addresses this problem by using two different shuttling viruses, one in each shot. AstraZeneca’s vaccine uses only one, making the heterologous prime-boost studies with Pfizer’s vaccine and Sputnik V particularly attractive.". Iš tarptautinio šaltinio.
VISI KOMENTARAI 143
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių