Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai Lietuvai kelia nerimą: prašoma daugiau NATO karių

Apie pratybas nebuvo informuoti

„Vyks bendros pratybos „Sąjungininkų ryžtas 2022“. Jų tikslas – gynybinė operacija, skirta užkirsti kelią išorės agresijai ir ją atremti. Taip pat kontrateroristiniai veiksmai ir sąjunginės valstybės interesų gynyba“, „Planuojama pajėgas parengti veikti ne tik joms priskirtuose sektoriuose, bet ir pasiruošti reaguoti į netikėtas krizes, kad ir kur jos bekiltų“, – tokios kalbos sklido iš Rusijos ir Baltarusijos pusės dar prieš pratybas. A. Anušauskas įvertino tokius pasakymus.

„Rusija toliau eskaluoja situaciją. Situacija jai eskaluojant padėtį negerėja, viskas vyksta priešingai – ji telkia naujus pajėgumus. Pajėgumus telkia ne bet kur, o Ukrainos šiaurinėje dalyje, Lenkijos, Lietuvos pašonėje. Šiuo atveju, tai yra tolimesnis eskalavimas, diplomatinės derybos ar pokalbiai vertintini ne tik kaip laiko tempimas ir manevrai“, – aiškino jis.

Pasak A. Anušausko, rusų ir baltarusių kalbose minima „išorinė grėsmė“ – NATO.

„Aš manau, kad jie pirmiausia turi galvoje NATO valstybes, nes yra jų sukurtas įvaizdis, kurį jie jau nuosekliai, daug metų puoselėja, – NATO kaip priešiško aljanso įvaizdis. Nors pajėgumai, kuriuos NATO šalys turi šiame regione, yra ženkliai mažesni negu Rusijos. Regione NATO valstybės nelaiko branduolinio ginklo, skirtingai nuo Rusijos, neturi tokių priešlėktuvinių pajėgumų, kokius turi Rusija, neplečia pajėgumų tokia sparta, kokia Rusija daro Vakarų apygardoje ir Kaliningrado srityje“, – sakė ministras.

A. Anušauskas aptarė pratybas „Sąjungininkų ryžtas 2022“.

„Šios pratybos iš anksto nenumatytos, kaimynai apie jas nebuvo kaip nors informuojami, nors šiaip kai vyksta didelio masto pratybos, yra tokia praktika, kad bent jau kaimyninės šalys apie tai yra informuojamos. Antra vertus, kadangi pati Rusija ties Ukrainos siena sukūrė krizinę situaciją, sutelkė pajėgumus, dabartinėje situacijoje pajėgumų telkimas Baltarusijoje yra tolimesnis situacijos eskalavimas ir grėsmių regiono valstybėms didinimas“, – aiškino pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Rusijai eskaluojant situaciją, NATO valstybės yra nusiteikusios stiprinti pajėgumus rytiniame flange, nes NATO yra gynybinis aljansas ir čia negalima dalyti šalių kažkokiais sektoriais, kur didesnis ar mažesnis saugumas pagal Rusijos reikalavimus. Mes tikrai nesiruošiame aukoti savo saugumo atsižvelgdami į Rusijos reikalavimus, kurių esmė yra kaimynų nuginklavimas ir palikimas plikų basų prieš Rusijos agresiją“, – mintis dėstė ministras.

Anot A. Anušausko, nusileisti Rusijai nederėtų.

Sprendimų priėmimas Rusijoje turi labai trumpą grandį – Vladimiras Putinas ir pajėgų vadas.

„Žvelgiant iš politinės pusės, nuolaidų darymas saugumo sąskaita niekada nesustiprina paties saugumo. Tai gali tiesiog dar labiau paskatinti potencialų agresorių ir tai rodo visi istorijos pavyzdžiai. Visada tai atves prie dar didesnio nestabilumo, jei bus daromos nepagrįstos nuolaidos“, – pridūrė jis.

Grėsmė ir Lietuvai

Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai, anot A. Anušausko, Lietuvai kelia nerimą.

„Kadangi mes galvojome apie tai, kad Rusija, pasinaudodama įtampa, kurią pati sukūrė ties Ukrainos siena, pasistengs išnaudoti situaciją ir dalį savo jėgų permes į Baltarusiją, apie tai jau buvo kalba lapkričio mėnesį. Dabar mes matome būtent šį procesą. Rusijos pajėgumai permetami į Baltarusiją tariamai pratybų priedanga. Tokia yra oficiali legenda. Tačiau įtempta situacija aplink Ukrainą leidžia spėti, kad šios pajėgos gali būti naudojamos ir prieš Ukrainą, ir prieš kitas regiono valstybes“, – sakė A. Anušauskas.

Scanpix nuotr.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje – sustiprintos karių pozicijos dėl nelegalių migrantų. Tačiau, anot ministro, pratybos Baltarusijoje neskatina Lietuvos prie sienos telkti dar daugiau karių.

„Lietuva yra maža valstybė, mums nereikia judėti link sienos. Bet mūsų pajėgumų budrumo sustiprinimas, pasirengimo sustiprinimas ir kitos priemonės, kurios yra vykdomos Lietuvos kariuomenės – visa tai yra padaryta ir daroma“, – tikino jis.

Esą nerimaujama ir dėl branduolinio ginklo pernešimo iš Rusijos į Baltarusiją.

„Mums nerimauti jau vėlu, kadangi branduolinis ginklas yra Kaliningrado srityje, Lietuvos pašonėje, tiesą sakant, ne taip jau toli nuo Lietuvos sienos. Bet ši situacija yra susijusi su tuo, kad Aliaksandras Lukašenka nori, kad branduolinis ginklas būtų Baltarusijos teritorijoje. Tačiau kaip Rusijai įgyvendins tą norą ir ar mato poreikį, kitas klausimas. Dabar tokios informacijos patvirtinti mes negalime, bet, be abejo, tos grėsmės išlieka“, – pripažino A. Anušauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Trečiadienį Lietuvos atstovai susitiko su NATO valstybių ambasadoriais. A. Anušauskas papasakojo, kas buvo aptarta susitikus.

„Kadangi susitikimo iniciatyva buvo mūsų pusėje, pirmiausia išsakėme savo poreikius. Mūsų poreikis yra didesnis NATO sąjungininkų buvimas Lietuvoje. Tai yra atgrasymo, prevencinė priemonė, nukreipta į tai, kad regione situacija nebūtų tokia, kad Rusija aplink Lietuvą turi visur pajėgumus, o Lietuvoje vis dar nepradėtos papildomos atgrasymo priemonės“, – teigė pašnekovas.

Pasak A. Anušausko, Lietuvoje jau yra dislokuotų kitų valstybių karinių pajėgumų.

„Pas mus pajėgumai yra nuolatiniai. Yra JAV batalionas ir priešakinis NATO batalionas. Manau, tie pora tūkstančių karių, kurie yra Lietuvoje, sudaro pagrindą sąjungininkų buvimui čia, Lietuvoje. O atskirai dar yra oro policija. Nuo kitos savaitės ji bus sustiprinama dvigubai, nes ir Baltarusijos pusėje Rusija jau deklaravo, kad papildomai atsiųs dvylika kovinių lėktuvų“, – šnekėjo jis.

A. Anušauskas teigė, kad realu, jog Rusija užpuls Ukrainą.

„Manyčiau, kad tos grėsmės yra labai realios. Sprendimų priėmimas Rusijoje turi labai trumpą grandį – Vladimiras Putinas ir pajėgų vadas“, – tvirtino ministras.