- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai Lietuvai kelia nerimą: prašoma daugiau NATO karių
-
Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai Lietuvai kelia nerimą: prašoma daugiau NATO karių
-
Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai Lietuvai kelia nerimą: prašoma daugiau NATO karių
-
Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai Lietuvai kelia nerimą: prašoma daugiau NATO karių
Pranešta, kad Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai iš anksto neskelbtoms pratyboms. O Amerikos saugumo tarnybos praneša nuogąstaujančios, kad paskui karius gali būti atgabentas ir branduolinis ginklas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas vertino Rusijos karinių pajėgų įžengimą į Baltarusiją kaip keliantį dar didesnę tiesioginę grėsmę Lietuvai, praneša Info diena.
Apie pratybas nebuvo informuoti
„Vyks bendros pratybos „Sąjungininkų ryžtas 2022“. Jų tikslas – gynybinė operacija, skirta užkirsti kelią išorės agresijai ir ją atremti. Taip pat kontrateroristiniai veiksmai ir sąjunginės valstybės interesų gynyba“, „Planuojama pajėgas parengti veikti ne tik joms priskirtuose sektoriuose, bet ir pasiruošti reaguoti į netikėtas krizes, kad ir kur jos bekiltų“, – tokios kalbos sklido iš Rusijos ir Baltarusijos pusės dar prieš pratybas. A. Anušauskas įvertino tokius pasakymus.
„Rusija toliau eskaluoja situaciją. Situacija jai eskaluojant padėtį negerėja, viskas vyksta priešingai – ji telkia naujus pajėgumus. Pajėgumus telkia ne bet kur, o Ukrainos šiaurinėje dalyje, Lenkijos, Lietuvos pašonėje. Šiuo atveju, tai yra tolimesnis eskalavimas, diplomatinės derybos ar pokalbiai vertintini ne tik kaip laiko tempimas ir manevrai“, – aiškino jis.
Pasak A. Anušausko, rusų ir baltarusių kalbose minima „išorinė grėsmė“ – NATO.
„Aš manau, kad jie pirmiausia turi galvoje NATO valstybes, nes yra jų sukurtas įvaizdis, kurį jie jau nuosekliai, daug metų puoselėja, – NATO kaip priešiško aljanso įvaizdis. Nors pajėgumai, kuriuos NATO šalys turi šiame regione, yra ženkliai mažesni negu Rusijos. Regione NATO valstybės nelaiko branduolinio ginklo, skirtingai nuo Rusijos, neturi tokių priešlėktuvinių pajėgumų, kokius turi Rusija, neplečia pajėgumų tokia sparta, kokia Rusija daro Vakarų apygardoje ir Kaliningrado srityje“, – sakė ministras.
A. Anušauskas aptarė pratybas „Sąjungininkų ryžtas 2022“.
„Šios pratybos iš anksto nenumatytos, kaimynai apie jas nebuvo kaip nors informuojami, nors šiaip kai vyksta didelio masto pratybos, yra tokia praktika, kad bent jau kaimyninės šalys apie tai yra informuojamos. Antra vertus, kadangi pati Rusija ties Ukrainos siena sukūrė krizinę situaciją, sutelkė pajėgumus, dabartinėje situacijoje pajėgumų telkimas Baltarusijoje yra tolimesnis situacijos eskalavimas ir grėsmių regiono valstybėms didinimas“, – aiškino pašnekovas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Rusijai eskaluojant situaciją, NATO valstybės yra nusiteikusios stiprinti pajėgumus rytiniame flange, nes NATO yra gynybinis aljansas ir čia negalima dalyti šalių kažkokiais sektoriais, kur didesnis ar mažesnis saugumas pagal Rusijos reikalavimus. Mes tikrai nesiruošiame aukoti savo saugumo atsižvelgdami į Rusijos reikalavimus, kurių esmė yra kaimynų nuginklavimas ir palikimas plikų basų prieš Rusijos agresiją“, – mintis dėstė ministras.
Anot A. Anušausko, nusileisti Rusijai nederėtų.
Sprendimų priėmimas Rusijoje turi labai trumpą grandį – Vladimiras Putinas ir pajėgų vadas.
„Žvelgiant iš politinės pusės, nuolaidų darymas saugumo sąskaita niekada nesustiprina paties saugumo. Tai gali tiesiog dar labiau paskatinti potencialų agresorių ir tai rodo visi istorijos pavyzdžiai. Visada tai atves prie dar didesnio nestabilumo, jei bus daromos nepagrįstos nuolaidos“, – pridūrė jis.
Grėsmė ir Lietuvai
Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai, anot A. Anušausko, Lietuvai kelia nerimą.
„Kadangi mes galvojome apie tai, kad Rusija, pasinaudodama įtampa, kurią pati sukūrė ties Ukrainos siena, pasistengs išnaudoti situaciją ir dalį savo jėgų permes į Baltarusiją, apie tai jau buvo kalba lapkričio mėnesį. Dabar mes matome būtent šį procesą. Rusijos pajėgumai permetami į Baltarusiją tariamai pratybų priedanga. Tokia yra oficiali legenda. Tačiau įtempta situacija aplink Ukrainą leidžia spėti, kad šios pajėgos gali būti naudojamos ir prieš Ukrainą, ir prieš kitas regiono valstybes“, – sakė A. Anušauskas.
Scanpix nuotr.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje – sustiprintos karių pozicijos dėl nelegalių migrantų. Tačiau, anot ministro, pratybos Baltarusijoje neskatina Lietuvos prie sienos telkti dar daugiau karių.
„Lietuva yra maža valstybė, mums nereikia judėti link sienos. Bet mūsų pajėgumų budrumo sustiprinimas, pasirengimo sustiprinimas ir kitos priemonės, kurios yra vykdomos Lietuvos kariuomenės – visa tai yra padaryta ir daroma“, – tikino jis.
Esą nerimaujama ir dėl branduolinio ginklo pernešimo iš Rusijos į Baltarusiją.
„Mums nerimauti jau vėlu, kadangi branduolinis ginklas yra Kaliningrado srityje, Lietuvos pašonėje, tiesą sakant, ne taip jau toli nuo Lietuvos sienos. Bet ši situacija yra susijusi su tuo, kad Aliaksandras Lukašenka nori, kad branduolinis ginklas būtų Baltarusijos teritorijoje. Tačiau kaip Rusijai įgyvendins tą norą ir ar mato poreikį, kitas klausimas. Dabar tokios informacijos patvirtinti mes negalime, bet, be abejo, tos grėsmės išlieka“, – pripažino A. Anušauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Trečiadienį Lietuvos atstovai susitiko su NATO valstybių ambasadoriais. A. Anušauskas papasakojo, kas buvo aptarta susitikus.
„Kadangi susitikimo iniciatyva buvo mūsų pusėje, pirmiausia išsakėme savo poreikius. Mūsų poreikis yra didesnis NATO sąjungininkų buvimas Lietuvoje. Tai yra atgrasymo, prevencinė priemonė, nukreipta į tai, kad regione situacija nebūtų tokia, kad Rusija aplink Lietuvą turi visur pajėgumus, o Lietuvoje vis dar nepradėtos papildomos atgrasymo priemonės“, – teigė pašnekovas.
Pasak A. Anušausko, Lietuvoje jau yra dislokuotų kitų valstybių karinių pajėgumų.
„Pas mus pajėgumai yra nuolatiniai. Yra JAV batalionas ir priešakinis NATO batalionas. Manau, tie pora tūkstančių karių, kurie yra Lietuvoje, sudaro pagrindą sąjungininkų buvimui čia, Lietuvoje. O atskirai dar yra oro policija. Nuo kitos savaitės ji bus sustiprinama dvigubai, nes ir Baltarusijos pusėje Rusija jau deklaravo, kad papildomai atsiųs dvylika kovinių lėktuvų“, – šnekėjo jis.
A. Anušauskas teigė, kad realu, jog Rusija užpuls Ukrainą.
„Manyčiau, kad tos grėsmės yra labai realios. Sprendimų priėmimas Rusijoje turi labai trumpą grandį – Vladimiras Putinas ir pajėgų vadas“, – tvirtino ministras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Mazuronis: V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje2
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje, pranešė partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. ...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo11
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą4
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose4
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...