- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas prašo tarptautinių institucijų įvertinti, ar Lietuvos parlamento priimta Seimo rinkimų įstatymo pataisa, sumažinanti politinėms partijoms ir koaliciniams sąrašams taikomą rinkėjų pasitikėjimo kartelę, kai iki parlamento rinkimų liko mažiau kaip vieneri metai, atitinka demokratinių valstybių praktiką ir neprieštarauja demokratijos principams.
Tokį kreipimąsi L. Kasčiūnas adresavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktorei Ingibjörg Sólrún Gísladóttir, Europos Tarybos generalinei sekretorei Marijai Pejčinović Burić ir į Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.
Seimo narys savo rašte pažymi, kad rinkimų kartelės sumažinimas iki parlamento rinkimų likus mažiau kaip vieneriems metams prieštarauja demokratijos principams.
L. Kasčiūnas primena, kad 1990 m. gegužės 10 d. įkurta Europos komisija kovai už demokratiją („Venecijos komisija“), kurią Europos Taryba įsteigė siekdama teisinių demokratijos garantijų, priėmė Gerosios rinkimų praktikos kodeksą. Jame rekomenduojama svarbiausių rinkimų įstatymų elementų, ypač reglamentuojančių rinkimų sistemas, rinkimų komisijų sudarymą, rinkimų apylinkių ir apygardų ribų keitimą, nekeisti iki rinkimų likus mažiau kaip vieneriems metams.
L. Kasčiūno teigimu, tokie rinkimų taisyklių keitimai gali Lietuvą nublokšti į mažiau demokratiškų valstybių gretas. „Nors valdančiąją koaliciją sudarančios partijos deklaruoja, kad tokia įstatymo pataisa pagerins demokratijos lygį, nes į parlamentą pateks daugiau politinių partijų, tačiau realiai rinkimų taisyklės keičiamos siekiant apsaugoti valdžią. Kai kurios valdančiosios koalicijos partijos, matydamos prognozes, kad po 2020 m. rinkimų nepateks į kitą parlamentą, naudojasi turimais valdžios resursais, siekdamos palengvinti sau kelią ir išsaugoti savo pozicijas“, – mano L. Kasčiūnas.
Pasak jo, panašios tendencijos matomos Rusijoje. „Kremlius svarsto idėją padėti mažosioms politinėms partijoms, kurios nepajėgia įveikti 5 proc. barjero, per 2021 m. rinkimus tam, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ galėtų išlaikyti konstitucinę daugumą naujojoje Valstybės Dūmoje. Tad kyla klausimas – kaip mes galime rodyti pirštu ir teisti valstybes dėl jose vyraujančios demokratijos stokos, kuomet patys nesivadovaujame demokratijos principais?”, – sako L. Kasčiūnas.
Seimo opozicija prašo G. Nausėdos vetuoti rinkimų slenkstį mažinančias įstatymo pataisas, primena ELTA. Opozicija prašo atsižvelgti ir į tai, kad rinkimų taisyklės keičiamos likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų.
Gruodžio 10 d. Seimas partijoms iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti mandatus šalies parlamente.
Iki šiol įstatyme buvo numatyta, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
P. Saudargas apie prezidento pasisakymą dėl suimtų L. Volkovo užpuolikų: taip elgtis turbūt nederėtų4
Kilus diskusijoms dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo paviešinti informaciją apie Lenkijoje sulaikytus Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad politikams nederėtų komunikuoti apie...
-
Buvęs premjeras G. Kirkilas amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse1
Trečiadienį Vilniuje bus laidojamas savaitgalį miręs buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. ...
-
P. Saudargas: sankcijų turėtų sulaukti nuo režimo bėgę, bet ten grįžtantys baltarusiai
Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigia, kad sankcijų turėtų sulaukti tie Baltarusijos piliečiai, kurie į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais, bet dabar važinėja gimtinėn. ...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų kolega aptarė bendradarbiavimą, dvišalius santykius7
Filipinuose viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis su šios šalies kolega aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimo potencialą. ...
-
Prezidentas su L. Kasčiūnu aptars pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, gynybos pirkimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu aptarti Vokietijos karių brigados priėmimo Lietuvoje, karinių pirkimų. ...
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius175
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje4
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...