„Pagalbą mes tęsime ir esame pajėgūs ją tęsti pakankami operatyviai. Apsisprendėme tam skirti ne mažiau nei 10 mln. eurų, tačiau ta suma gali būti ir didesnė“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Tiesą sakant, daugiau mūsų konkreti pagalba priklauso ne nuo to, kiek pinigų esame apsisprendę skirti, bet nuo gamybos pajėgumų ir gebėjimų tą įrangą pateikti minimaliai trumpu laikotarpiu“, – pridūrė jis.

Anot jo, į paramą įeina Lietuvos įmonių gaminama įranga – naktinio matymo prietaisai, ginkluotė, skirta kovoti prieš dronus. 

Lietuva teigia nuo pat Rusijos karinės invazijos pradžios skirianti Ukrainai įvairią humanitarinę, medicininę, taip pat ir karinę paramą, įskaitant mirtinus ginklus, tačiau dėl saugumo sumetimų konkreti ginkluotė neįvardijama.

Ragina sparčiai ruoštis priimti NATO karius

G. Nausėda trečiadienį paragino sparčiai ruoštis papildomų sąjungininkų karių priėmimui Lietuvoje, pareiškęs, jog laikas nėra „mūsų sąjungininkas“.

NATO svarstant siųsti daugiau karių į rytinį flangą po Rusijos invazijos Ukrainoje, šalies vadovas teigė, jog Lietuva „yra pasiruošusi atlikti visus namų darbus“ sąjungininkams priimti.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Privalome tai daryti labai greitai, nes laikas – ne mūsų sąjungininkas“, – spaudos konferencijoje po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė G. Nausėda.

Pasak jo, NATO pajėgų stiprinimas regione turi būti „ypatingos svarbos“, jų turi užtekti ne tik atgrasyti Rusijai, bet ir gintis užpuolimo atveju.

Privalome tai daryti labai greitai, nes laikas – ne mūsų sąjungininkas.

Padidinus šių metų gynybos biudžetą, 40 mln. eurų buvo skirta trijų stovyklaviečių įrengimui įvairiose šalies vietose. Jose iš viso galės apsistoti apie 2,4 tūkst. karių.

Krašto apsaugos ministerija taip pat paspartino planus steigti naują poligoną Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, šią savaitę registruodama poligono įkūrimo įstatymo projektą.

„NATO summitas (viršūnių susitikimas) ir dabartiniai dokumentai fiksuoja ambiciją stiprinti rytinį NATO flangą ir, be abejo, sukonkretins veiksmų planą, kokiu laiku, kaip greitai ir kokiomis apimtimis tai bus padaryta“, – sakė G. Nausėda.

Jis nedetalizavo, ar NATO priims sprendimus Baltijos šalyse steigti oro gynybos misiją, kuri pakeistų nuo 2004 metų vykdomą oro policijos misiją.

Aljanso šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus neeiliniame viršūnių susitikime, toks pats susitikimas planuojamas Madride birželį.

Galimus papildomus pajėgumus NATO rytų flange trečiadienį aptarus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pranešė, jog regione tikimasi du-tris kartus didesnio sąjungininkų pajėgų buvimo.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti apie 3,5 tūkst. sąjungininkų karių, didžioji dalis jų yra amerikiečiai ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečiai.