- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ilgai teismo slenksčius mynusi Darbo partija ateinančius Seimo rinkimus pasitinka su solidžiai pasunkėjusia banko sąskaita. Viktoro Uspaskicho vadovaujamai politinei jėgai, teismo sprendimu, grįžo 2007 ir 2008 m. paskirtos, bet vykstant tyrimui dėl „juodosios buhalterijos“ taip ir neišmokėtos 1,8 mln. eurų dotacijos. Ir nors „darbiečių“ lyderis džiaugiasi, politiniai konkurentai neslepia – sprendimas dėl dotacijos grąžinimo yra keliantis daug klausimų.
ELTA primena, kad Darbo partija dėl neišmokėtų dotacijų grąžinimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) kreipėsi 2018 m. Tačiau ši konstatavo, kad Darbo partija, 2004–2006 m. pateikusi tikrovės neatitinkančius finansinius duomenis, padarė šiurkščius įstatymo pažeidimus ir atgaline data pakeitė VRK anksčiau padarytus sprendimus dėl paskirtų dotacijų.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2019 m. balandį šį VRK sprendimą panaikino, argumentuodamas, kad negalima keisti sprendimų atbuline tvarka, ir įpareigojo neišmokėtas dotacijas grąžinti. Vyriausybė sprendimą dėl lėšų skyrimo Darbo partijai priėmė beveik po metų – 2020 m. liepos 1-ąją.
Būtent tai, kad 1 840 054 eurus siekiančią sumą nuspręsta grąžinti likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų sukėlė nemažai klausimų politikams, kurių atstovaujamos jėgos artimiausios valstybės dotacijos galės tikėtis tik įsibėgėjus rudeniui – tai yra jau po rinkimų.
Politikai ne tik keistu ir paradoksaliu sprendimu vadina dėl korupcijos teistai, juridinį statusą keitusiai partijai grąžinti neišmokėtas dotacijas, tačiau ir kelia klausimą – kodėl pasirinktas būtent toks laikas, kuomet bet koks išskirtinių galimybių suteikimas vienai partijai yra palydimas visuomenės įtarumo.
Vieni teigia, kad neatmestinos sąmokslo teorijos, jog valdantieji, įgyvendindami prieš metus priimtą teismo sprendimą grąžinti neišmokėtas dotacijas, tikslingai pasirinko priešrinkiminį laiką. Kiti teigia tuo beveik neabejojantys – esą tai yra dovana į politinę areną grįžtantiems ir valdančiosios daugumos lipdyme svarbų vaidmenį užimti galintiems „darbiečiams“.
Klausimų dėl prieš pat rinkimus papilnėjusios „darbiečių“ sąskaitos turi ir valdantieji. „Valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, keista, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė „atsiskaityti“ su „darbiečiais“ pasirinko būtent tokį laiką.
VRK pirmininkė: mes tik įgyvendinome Vyriausybės sprendimą
Tai, kad sprendimas grąžinti „darbiečiams“ prieš dešimtmetį neišmokėtas dotacijas Seimo rinkimų kontekste kelia įtampą, pripažįsta ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.
I. Gelūno / Fotobanko nuotr.
Jos teigimu, kol kas sunku vertinti, ar pervestos sumos „darbiečiams“ turės įtakos Seimo rinkimų rezultatams, ar ne. Galbūt, svarsto ji, techniškai žiūrint, didelio skirtumo, ar pinigai pasieks partiją anksčiau ar vėliau, apskritai nėra. Jos teigimu, partija, po priimto teismo sprendimo žinodama, kad priteistus pinigus atgaus, atitinkamas sumas be didesnių problemų gali skolintis.
Tačiau, nepaisant to, VRK pirmininkė sutinka – kontekstas, kuriame sprendimas buvo priimtas, neatrodo gražiai.
„Žinoma, atrodo, kad ši situacija yra kelianti daugybę klausimų, pirmiausia, kodėl dabar šis klausimas yra nagrinėjamas. Bet VRK atliko techninį veiksmą ir atliko tada, kada šis klausimas pas mus atėjo“, – kalbėjo ji, pabrėždama, kad pasirinktas laikas yra Vyriausybės, o ne VRK atsakomybė.
Komisija, tvirtina L. Matjošaitytė, tik vykdo Vyriausybės liepos pirmąją priimtą nutarimą. Būtent šią dieną Ministrų Kabinetas pritarė Finansų ministerijos siūlymui iš Vyriausybės rezervo skirti tokią sumą Darbo partijai įgyvendinant teismų sprendimus.
„Ne Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą ir ne VRK surado 1,8 milijono eurų, ne VRK skolino tas lėšas. Tai buvo Lietuvos Vyriausybėje priimtas atitinkamas sprendimas“, – akcentuoja ji.
Ne Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą ir ne VRK surado 1,8 milijono eurų, ne VRK skolino tas lėšas. Tai buvo Lietuvos Vyriausybėje priimtas atitinkamas sprendimas.
Tuo tarpu Finansų ministerijos atstovai tvirtina, kad siūlymą Ministrų abinetui teikė gegužės 4 d. gavusi VRK prašymą dėl 1,84 mln. eurų lėšų skyrimo Darbo partijos dotacijoms. Tačiau L. Matjošaitytės teigimu, tai buvęs tik formalus komisijos veiksmas, o pats VRK narių aptartas ir suderintas raštas labiau priminęs užsitęsusios ir teismuose atsidūrusios „darbiečių“ dotacijos istorijos apžvalgą ir išreikštą poziciją, kad vilkinti proceso daugiau nebegalima.
„Procesas vyksta seniai, komisija turėjo daug bylų su Darbo partija, (...) Komisija iš savo pusės padarė visus veiksmus, kas buvo jos galioje, ir mūsų sprendimai – ir retrospektyviai, ir į ateitį – rodo, kad viskas buvo išbandyta, kas buvo įmanoma. Situacija liko tokia, kokia yra“, – teigė L. Matjošaitytė.
„Dabar VRK neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindo vilkinti šį procesą ir ieškoti kitokių sprendimų, laukti dar vienos bylos teisme“, – teigė L. Matjošaitytė, galvoje turėdama tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra panaikinęs VRK sprendimą, kuriuo komisija dėl „juodosios buhalterijos“ teisiamai Darbo partijai sustabdė 2007 ir 2008 metais skirtų dotacijų išmokėjimą. LVAT savo sprendimą grindė tuo, kad VRK negali keisti savo ankstesnių sprendimų, kuriais jau patvirtintos dotacijos partijoms. Dėl šių neišmokėtų dotacijų „darbiečiai“ teismuose ginčijosi nuo 2018 m.
Todėl, pabrėžė L. Matjošaitytė, sakyti, kad šioje situacijoje esama VRK motyvacijos „darbiečiams“ skirti lėšas prieš pat rinkimus, iš principo negalima.
VRK: dotacijų grąžinti niekas prieš rinkimus nevertė
Tačiau VRK narė Aistė Žilinskienė teigia, kad, nepaisant to, jog VRK šioje istorijoje ir neturėjo pasirinkimo, nevykdyti nutarimo „darbiečiams“ grąžinti dotacijas, neatsižvelgti į artėjančių rinkimų kontekstą taip pat nederėjo.
„VRK turi (sprendimus – ELTA) įgyvendinti atsižvelgdama į visus įstatymuose numatytus principus ir vienas iš tokių principų yra dotacijų skirstymo lygiateisiškumas. Tu turi matyti aplinką, kur tu gyveni. Partijos yra finansuojamos pagal dabartinius įstatymus iš biudžeto. Jos gauna mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, prieš pat rinkimus... Mes turime galvoti ir apie aplinkybes – kokiu momentu yra grąžinama dotacija. Teismo sprendimas buvo 2019 m. spalį. Dabar iki rinkimų liko keli mėnesiai, partijos konkuruoja, skaičiuoja kiekvieną eurą ir staiga... Žinoma, kad visuomenei kelia klausimų toks dalykas, kada nutariama Darbo partijai skirti tokio dydžio dotaciją. Be abejo, kad tai iškreipia konkurenciją būsimuose rinkimuose ir kelia klausimų, ar jie neturės geresnes sąlygas nei kitos partijos... Reikia ieškoti visų aplinkybių balanso“, – Eltai komentavo A. Žilinskienė, pabrėždama, kad skubos, priimant sprendimus dėl Darbo partijos dotacijų grąžinimo, nebuvo.
„Jeigu būtų reikalaujama kuo greičiau, tai teisimo sprendimas buvo priimtas praėjusių metų spalio mėnesį. Jei teismas reikalautų kuo greičiau, tai turbūt nebūtų laukta beveik metus“, – apibendrino A. Žilinskienė.
Politikai sprendimą dėl dotacijų grąžinimo vertina skeptiškai, įžvelgia politinius interesus
Tai, kad dėl dotacijų grąžinimo buvo galima pasielgti ir kitaip, pritaria tiek opozicinių, tiek valdančiųjų partijų atstovai. Vieni įžvelgią politinius interesus, kiti pabrėžia jau dabar sulaukiantys piliečių klausimų, kodėl būtent „darbiečiams“ sukurtos išskirtinis finansinės sąlygos.
Tai, kad sprendimas grąžinti lėšas likus keliams mėnesiams iki Seimo rinkimų nėra tinkamas, sutinka ir pats Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Jo teigimu, kone metus užtrukęs Darbo partijai neišmokėtų dotacijų grąžinimo klausimas turėjo būti išspręstas kur kas anksčiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius24
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
L. Kasčiūnas pakvietė Švediją prisidėti prie oro policijos misijos vykdymo Lietuvoje1
Antradienį viešėdamas Stokholme krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Švediją dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus37
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...