- Jadvyga Bieliavska, Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Darbo partijos frakcija sako, kad balsuos prieš valdančiųjų siūlomą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Anot frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, šio projekto įtraukimu į Seimo pavasario sesijos darbų programą valdantieji siekia sukelti politinę įtampą, mobilizuoti savo rinkėjus, o ne iš tiesų spręsti šį klausimą.
„Šias pataisas bandoma prastumti vietoj Partnerystės įstatymo projekto, kurį Seimas atmetė. Naujai registruotas Civilinės sąjungos projektas labai panašus į Partnerystės įstatymo projektą ir yra per platus, trūksta diskusijų“, – pastebi frakcijos seniūnas.
Darbo partijos frakcija neabejoja, kad atsižvelgiant į geopolitinę įtampą regione, dabar tikrai nėra pats tinkamiausias metas spręsti visuomenę kurstančius klausimus. Anot „darbiečių“, visuomenė ir taip jautri, tad su paskubomis stumiamu įstatymu galima palaukti.
„Projekto autoriai, sakydami, kad tai visiškai kitoks projektas, kad jis neatitinka LGBT bendruomenės lūkesčių, skleidžia dūmų uždangą. Akivaizdu – siekiama, kad projektas praeitų pateikimo stadiją. Vėliau, autoriai to net neslepia, svarstymo komitetuose metu, projektą bandys visomis jėgomis liberalizuoti. Manome, kad slėptas, paskubomis vėlai vakare užregistruotas projektas yra kitaip pavadintas, bet esmė ta pati. Todėl, kaip ir pirmą kartą, frakcija vieningai balsuos prieš šį projektą“, – teigia parlamentaras V. Fiodorovas.
A. Armonaitė: Civilinės sąjungos įstatymas neatitinka lūkesčių, tačiau Laisvės frakcija jį palaikys
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad ketvirtadienį Seimui teikiamas Civilinės sąjungos įstatymas neatitinka nei Laisvės frakcijos, nei LGBT bendruomenės lūkesčių. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad Partnerystės įstatymui Seime palaikymo neužtenka, todėl visa Laisvės frakcija balsuos už Civilinės sąjungos įstatymą.
Mes manome, jog Lietuva jau šiandien, jau 2022 metai, nusipelnė tokio projekto, tokio reguliavimo.
„Laisvės frakcija, visi vienuolika mūsų, palaikysime koalicijos teikiamą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, nors jis tikrai neatitinka visų nei frakcijos, nei LGBT bendruomenės, ką girdėjome, lūkesčių. Tačiau tai vis tiek yra žingsnis į priekį“, – Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.
Laisvės partijos pirmininkė teigia net nenorinti komentuoti paraleliai dalies Seimo narių teikiamo Civilinio kodekso pakeitimo projekto, kuriuo siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.
„To kito projekto net nelabai ir noriu komentuoti. Tai yra teisiškai gana prastas sprendimas, pasižiūrėsime, kaip tiems projektams seksis“, – pabrėžė ji.
Politikė akcentuoja, kad Civilinės sąjungos įstatymas neatitinka visų lūkesčių. Visgi, pasak jos, tai yra kompromisas, nes akivaizdu, kad pakankamo palaikymo Partnerystės įstatymui šiame Seime neužteko.
„Mes manome, jog Lietuva jau šiandien, jau 2022 metai, nusipelnė tokio projekto, tokio reguliavimo, kurį turi visos Vakarų Europos valstybės, kur yra visiškas porų lygiateisiškumas, kur galima sudaryti partnerystę, kaip ir visiems Civilinėje metrikacijoje, kur galima pasikeisti partnerių pavardes, kuriame užtikrinamos teisės ir pareigos“,– sakė A. Armonaitė.
„Dabar šiame (Civilinės sąjungos – ELTA) projekte, kurį teikia koalicija, deja, to nėra ir taip yra dėl paprasto dalyko, jog vakarietiškam, liberaliam projektui, deja, šiame Seime balsų nėra. Tai mes pamatėme kalbėdami su kiekvienu Seimo nariu ir darydami tą darbą per šiuos vienerius metus“, – pridūrė ji.
A. Armonaitė atkreipia dėmesį, kad dėl Partnerystės įstatymo yra vieninga tik Laisvės frakcija.
Ketvirtadienį Seimui teikiamas audringas diskusijas jau spėjęs sukelti Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narės Jurgitos Sejonienės ir valdančiųjų teikiamas projektas yra įrašytas Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.
Tuo tarpu šeštadienį Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagėgių politikams nesusitarus, VRM rengiasi siūlyti įvesti tiesioginį valdymą
Pagėgių politikams nesusitarus dėl naujo administracijos direktoriaus, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad teiks Vyriausybei nutarimo projektą dėl tiesioginio valdymo įvedimo. ...
-
I. Šimonytė su EBPO generaliniu sekretoriumi aptarė pagalbą Ukrainai1
Antradienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane, Šveicarijoje, dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu (Matijasu Kormanu) aptarė tar...
-
A. Bilotaitė: pasikartojus migrantų krizei Vyriausybei tektų imtis tų pačių priemonių6
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuva susilaukia nepagrįstos kritikos dėl praėjusią vasarą kilusios migracijos krizės suvaldymo. ...
-
Pagėgių politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros
Gresiant, kad Pagėgių savivaldybėje bus įvestas tiesioginis valdymas, vietos politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros: šis klausimas antradienį išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės. ...
-
Kitą savaitę Seimas gali rinktis į neeilinę sesiją
Birželio pabaigoje užbaigęs pavasario sesiją, Seimas jau kitą savaitę, nuo liepos 11 d. gali rinktis į neeilinę sesiją, kuri būtų sušaukta dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. ...
-
Įvertino valdančiųjų ir prezidento santykius: tikėtina, kad trintys išryškės rudenį
Nors, politologų vertinimu, pasibaigusioje pavasario Seimo sesijoje buvo galima įžvelgti valdančiųjų ir Prezidentūros santykių sušvelnėjimą, vis tik, pažymi jie, trintys tarp dviejų valdžios institucijų sumažėjo ne savaime. ...
-
Lietuva skirs Ukrainai papildomus 10 mln. eurų atstatymo darbams
Lietuva skirs Ukrainos nacionaliniam bankui papildomus 10 mln. eurų neatidėliotiniems atstatymo darbams, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė, dalyvaujanti Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane Šveicarijoje. ...
-
A. Veryga – apie G. Landsbergio atostogas: pažiūrėjus į problemas, jau anksčiau reikėjo pailsėti30
Tokių saugumo iššūkių kaip dabar Lietuva seniai neturėjo, bet pačiame jų įkarštyje itin svarbus užsienio reikalų ministras nusprendė atsipūsti – išėjo atostogų. Opozicija stebisi, kad ore pakibus Kaliningrado tran...
-
Prezidento patarėjas: papildomos NATO pajėgos laikinai atvykti gali ir dabar6
Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. ...
-
Prezidentūra: Vakarų valstybių atsparumas propagandai privalo būti didesnis2
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys atkreipia dėmesį, kad Kremliaus propaganda dėl Kaliningrado tranzito klausimo prasiskverbė į Vakarų valstybes. ...