Cirko klasika: pjautynės dėl V. Pranckiečio paįvairintos teatrališkais intarpais

Seimas vakar pademonstravo tikro cirko klasiką: pertrauką tarp jėgos, miklumo ir gebėjimo vykdyti šeimininko duotas komandas demonstravimo užpildė klounada. Tai yra visa darbotvarkė buvo skirta 2020 m. biudžetams ir su jais susijusiems įstatymams, o pertrauka – dar vienam balsavimui dėl Viktoro Pranckiečio. Ir rezultatas čia nėra labai svarbus, nes tai – tik viena klounų šou serija.

Dar viena serija

Seimo pirmininko kabinetas, kaip svajojo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, vakar turėjo jau būti tuščias. Tikslumo dėlei, jo svajose jis turėjo būti tuščias jau prieš beveik penkis mėnesius. Visų svajonės, o pastaruoju metu ypač R.Karbauskio, išsipildo toli gražu ne visos. Vietoj sau prognozuoto triumfo – valstiečiai patyrė fiasko visuose trejuose šių metų rinkimuose, vis naujos koalicinės sutartys ima trupėti vos jas pasirašius, chaosas Seime, neramumai pačioje LVŽS frakcijose, krentantys reitingai apklausose.

Vakar gausybės TV kamerų ir fotoobjektyvų blyksnių susilaukusi dar viena serialo "Karbauskis prieš Pranckietį" serija, niekas neabejoja – ne paskutinė. Opozicija piktinosi, kad kartojamas balsavimas dėl Seimo pirmininko gali būti pripažintas neteisėtas, kad bent jau reikia palaukti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl praėjusią savaitę vykusio analogiško balsavimo, priminta, kad surengus pakartotinį balsavimą V.Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Jei išreikštas nepasitikėjimas praėjusios savaitės balsų skaičiuotojais dėl vienuolikos biuletenių aritmetikos ir tuo pagrindu Seimo daugumos buldozeriu nutarta balsavimo procedūrą pakartoti, tai, ironizavo socialdemokratas Algimantas Salamakinas, ir naują balsų skaičiavimo grupę reikėtų formuoti griežtai laikantis "procedūrų pagal valstietę Agnę Širinskienę": pateikti jos projektą, svarstyti, balsuoti, gal su grupės nariais norės susitikti frakcijos.

Kadencijos pradžioje R.Karbauskio bendražygis, o dabar aršiausias kritikas Povilas Urbšys atsisakė būti balsų skaičiavimo grupės nariu, motyvuodamas neturįs magiškų galių kelis balsus padauginti iki tiek, kiek reikia valstiečiams – juk nepasitikėjimas balsavimo grupe, pasak jo, pareikštas būtent dėl negebėjimo tris balsus išpūsti iki Seimo pirmininkui reikiamo atstatydinti 71.

Valdantieji vis tiek mygė perbalsuoti. Pjautynės paįvairintos teatrališkais intarpais. Prieš tvirtinant balsavimo biuletenį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas prie mikrofono žengė rankose laikydamas suraikytą kepalą juodos duonos, kurį jam įdavė jo rinkimų apygardos žmonės, kad jis padalintų Seimo nariams kaip taikos simbolį, ir visi susitaikę imtų dirbti darbus, kurie rūpi piliečiams, o ne tik patiems Seimo nariams. Duonos kepalas įduotas R.Karbauskiui, ir šis ėmė jį kaip Komuniją dalyti parlamentarams.

Duonos kepalas įduotas R.Karbauskiui, ir šis ėmė jį kaip Komuniją dalyti parlamentarams.

Fiasko nulemtas iš anksto

Prasidėjusi slapto balsavimo procedūra jau iš anksto valstiečiams nieko gero nežadėjo, net jei jiems būtų pavykę surinkti reikiamą 71 balsą už V.Pranckiečio atšaukimą. Bet iš viso balsavo 79: už V.Pranckiečio atleidimą iš pareigų 63, prieš penki, 11 biuletenių sugadinti.

"Kas čia per rezultatai. Siūlau nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija, kol rezultatai bus tokie, kokių nori valstiečiai", – ironizavo P.Urbšys.

Kiti sakė neabejojantys, kad R.Karbauskį "išdūrė" ne jų koalicijos partneriai iš Lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Socialdemokratų darbo partijos, taip pat "Liaudies gerovės" frakcija, o dalis pačių valstiečių. Net jei taip, šis balsavimas, kaip kai kas prognozavo, dramatiško LVŽS frakcijos skilimo nepademonstravo, tiesa, ir vienybės – ne.

Opozicija turėjo ir atsarginį planą, jei vis dėlto balsavimas būtų ne V.Pranckiečio naudai. Opozicinių frakcijų nariai balsų skaičiavimo grupėje pareiškė dalyvausiantys tik stebėtojų teisėmis. Neoficialių šaltinių teigimu, jei balsavimas būtų pakrypęs kita linkme, jie, kaip tik stebėję balsų skaičiavimą, būtų atsisakę tvirtinti rezultatus, tad šie būtų buvę niekiniai.

Taika nekvepia

Tad V.Pranckietis ir vėl išsaugojo kėdę, su kuria jaučiasi tarsi suaugęs. Beje, jis pats, uoliai lėkęs dalyvauti balsavime dėl savo personos praėjusią savaitę, šįkart jame nebalsavo. O gal susipras ir dabar, viešai išjuokęs R.Karbauskį, pats atsistatydins?

Jei ne, Seimo statute numatyta, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną, vadinasi, pusmetį V.Pranckietis galėtų būti ramus. Tačiau net kai kurie procedūrų žinovai iš opozicijos tikina, kad Seimo valdybos posėdis, kuriuo sukviestas balsavimas praėjusią savaitę, buvo neteisėtas, mat vyko Seimo posėdžio metu ir jame negalėjo dalyvauti tuo metu posėdžiui pirmininkavęs valstiečių atstovas. Tad įmanomas scenarijus – procedūrą pradėti nuo pradžių. Bet ar valstiečiams tai apsimoka įsitikinus, kad iki 71 balso jų vienybė netraukia?

Vis dėlto istorijos pabaiga čia nė iš tolo nekvepia. Kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius, dabar klausimas, ne kas – ką, o kada ir kaip. Gal valstiečiai dabar imsis apkaltos V.Pranckiečiui dėl Irinos Rozovos prorusiško skandalo? Ir čia jau konservatoriams bus sunkiau apsimesti V.Pranckiečio bičiuliais.

Juk iš tikrųjų opozicija – ne už V.Pranckietį, o prieš R.Karbauskį. Reikia skirti, kur visko priežastis, o kur pasekmė. V.Pranckietis – tik pasekmė, o priežastis – kita.

Juk iš tikrųjų opozicija – ne už V.Pranckietį, o prieš R.Karbauskį.

Pirmalaikių rinkimų idėja

O Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, priminusi R.Karbauskio pažadą, kad nepavykus atstatydinti V.Pranckiečio vienintelė alternatyva – inicijuoti pirmalaikius rinkimus, informavo, kad dėl jų jau renka parašus.

Pirmalaikiams Seimo rinkimams surengti užtenka Seimo nutarimo, priimto ne mažiau kaip trijų penktadalių, tai yra 85, Seimo narių balsų dauguma. Atrodo nerealu, jog didžioji dalis Seimo, čia patekę pirmą ir, labai tikėtina, paskutinį kartą, balsuotų už tai, kad prarastų savo šiltą ir gerai apmokamą vietą. Bet galima paskatinti tai daryti.

Daug metų visi sutaria: Seimo rinkimų reikia pavasarį, kad parlamentarai turėtų laiko parengti biudžeto projektą. Tačiau Konstitucija nurodo, kad net po pirmalaikių rinkimų sekantys vis tiek turi vykti įprastu Konstitucijoje nurodytu laiku – spalio antrą sekmadienį. Norint nuolatinę rinkimų datą fiksuoti pavasarį reikia pakeisti Konstituciją. Seimas dėl pataisos turi balsuoti dukart su ne mažesne nei trijų mėnesių pertrauka. Seimo priimtas ir prezidento pasirašytas įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po mėnesio nuo jo priėmimo. O dar poros mėnesių galėtų įvykti ir rinkimai. Taigi rinkimai galėtų vyktų maždaug po pusmečio.

O, kaip "Kauno dienai" sakė konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, pakeitus Konstitucijoje eilinių Seimo rinkimų datą, tame pačiame straipsnyje reiktų aptarti dėl to susiklosčiusią situaciją – kad šios kadencijos Seimo narių įgaliojimai nutrūksta anksčiau. Pasak profesoriaus, galbūt kartu galima numatyti, kaip dabartiniams parlamentarams būtų kažkiek kompensuota dėl jų įgaliojimų nutraukimo prieš laiką.

Brangu. Bet gal mokesčių mokėtojams apsimoka?

Kas žmonėms svarbiau

Vis dėlto tenka pripažinti, kad vakar Seime didžioji dalis klounados vyko tik per pertrauką, o visą kitą laiką parlamentas dirbo rimčiausią metų darbą – diskutavo dėl 2020-ųjų valstybės, "Sodros" bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų.

Juos pristatydamas finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad biudžetai subalansuoti, socialiai orientuoti, skatinantys lėšas naudoti efektyviau.

Žadama, kad vidutinė senatvės pensija pasieks 374 eurus, vaiko pinigai – 60 eurų (ir iki 100 eurų neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams), minimali mėnesio alga į rankas augs 41 euru iki 437 eurų. Mainais už dosnesnes socialines gėrybes – didesni mokesčiai, mažesnės kai kurios lengvatos.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų didėti 9 proc. iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. iki 12,646 mlrd. eurų. "Sodros" planuojamos pajamos – 4,862 mlrd. eurų, išlaidos – 4,515 mlrd. eurų, arba 6 proc. ir 7,7 proc. daugiau nei laukiama šiemet. PSDF biudžeto pajamos, palyginti su šiemet, turėtų augti 11,7 proc. iki 2,301 mlrd. eurų, išlaidos – 7,4 proc. iki 2,1 mlrd. eurų.

Paprastai gruodį vykstantis balsavimas dėl biudžetų bus tikrasis lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar Seimas veiksnus atlikti savo funkciją. O klounada dėl Seimo pirmininko – tik politinių jėgų žaidimai, pasitikrinimai, kas ką labiau išdurs, vaizdingiau pasityčios, geriau pažongliruos procedūriniais niuansais, tik pertrauka tarp biudžetų svarstymo, nors iš viešosios erdvės ir atrodo atvirkščiai.

Tačiau kieno gyvenimas Lietuvoje pasikeis nuo to, V.Pranckietis ar ne V.Pranckietis bus Seimo pirmininkas? Kur kas daugiau visų gyvenimas priklausys nuo to, kokie bus patvirtinti biudžetai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KAUNADIENIUI

KAUNADIENIUI portretas
Gėda Kauno dienai! Komentatoriai aršiai kritikuoja Pranskietį, todėl straipsnį užkišo taip, kad sunku atrasti. Nors str. l. šviežias - ŠIOS DIENOS.

Diagnoze

Diagnoze portretas
Vistiek broileris niekada nebus vadovu, nebent kaip Padleckiuhas, gaydziu vadovas kalejime. Valiooo, sekmeeees visyyuyieemas, aciuuuuu.

blee__uzpisote___su savo ___pranckieceis ir broilereis

blee__uzpisote___su savo ___pranckieceis ir broilereis portretas
Jamat sluotas ir ainate lapu sluoti. Paziurekite kaip grazu aplyk Janonio skulptura...
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių