- Dainora Karklytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Algirdas Butkevičius
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
Antradienį spaudos konferenciją surengę Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuvoje trūksta diskusijos apie klimato kaitos poveikį socialinei politikai, ekonominiams procesams.
Jų teigimu, aplinkosaugai Lietuvoje trūksta sisteminio požiūrio, finansavimo, vyrauja prastas darbo organizavimas, silpna vadyba. Kritikos iš politikų dėl lyderystės stokos sulaukė Aplinkos ministerija, o štai padėkos – Prezidentūra.
Apie dalyvavimą Lietuvos žaliųjų partijos sąraše Seimo rinkimuose informavęs A. Butkevičius priminė, kad visos ES šalys, išskyrus Lenkiją, Europos Vadovų Taryboje dar gruodį įsipareigojo pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Jo teigimu, auganti ekonomika automatiškai neišsprendžia kitų vyraujančių problemų, pavyzdžiui – socialinių.
„Viešojoje erdvėje apie tai mažai diskutuojama. Aš manau, kad reikia pradėti anksčiau organizuoti įvairiausias diskusijas, kad vėl nesukeltume tam tikro šoko, kaip būna“, – antradienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Butkevičius, prisiminęs gyventojų apklausų rezultatus prieš euro įvedimą ir po jo.
Jo teigimu, ES šalims yra iškelti tikslai aplinkos apsaugos srityje, kuriuos būtina įgyvendinti.
„Klimato neutralumo tikslo reikia siekti taip, kad būtų išsaugotas ES konkurencingumas, nes buvo aiškiai pasakyta, kad jau taip lengvai (...) ES finansinės paramos negausite projektų įgyvendinimui, jeigu juose nebus numatyta, koks poveikis bus aplinkosaugai, tiems iššūkiams, kurie yra iškelti Europos Komisijos“, – kalbėjo A. Butkevičius, kartu patikinęs, jog šalys yra raginamos prieiti prie konkrečių veiksmų transporto, energetikos, žemės ūkio, statybų, plieno, cemento, elektronikos, tekstilės, cheminių medžiagų pramonėje.
Pasak ekspremjero, pastatų renovacijos ir modernizavimo procesai Lietuvoje paskutiniu metu stringa arba įsibėgėja labai silpnai, tuo tarpu ES ambicijos 2030 metams – itin didelės.
„Kasmet papildomai reikės 260 mlrd. eurų investicijų. Lietuvai yra numatyta, kad per dešimt metų reikės 14 mlrd. eurų: vien iš viešųjų finansų srities – 10 mlrd. eurų, o iš privataus sektoriaus, manoma, kad bus pritraukti 4 mlrd. eurų“, – teigė A. Butkevičius.
Kritikuoja Aplinkos ministeriją ir dėkoja Prezidentūrai
Kolegos mintį spaudos konferencijoje papildė ir Žaliųjų partijos lyderis R. Lapinskas. Jo teigimu, aplinkos apsauga yra ta tema, kurios „negalima svarstyti ketverių metų laikotarpiais“, tad, pabrėžė R. Lapinskas, būtina turėti aiškias vizijas, nukreiptas dešimtmečiams į priekį.
„Lietuvos žaliųjų partija nuolat analizuoja, seka aplinkosauginių klausimų vystymąsi Lietuvoje, tai yra natūralu, nes (...) neįmanoma įgyvendinti europinės politikos, nedarant tinkamų veiksmų čia – šalyje“, – sakė R. Lapinskas.
Žaliųjų lyderio teigimu, „valstiečių“ Vyriausybė ir Aplinkos ministerija nebendradarbiauja su visuomenės grupėmis, ekspertais, kitomis politinėmis jėgomis, sprendžiant aplinkosauginius klausimus.
Tai yra labai svarbu, kai nematau tinkamos lyderystės Aplinkos ministerijoje šiais klausimais.
„Aš uždaviau aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai viešai apie dešimt klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu ir oro tarša, valstybinių miškų valdymu, saugomų teritorijų apsaugos stiprinimu, dirvožemio ir vandens būklės tarša ir kt. (...) Mes laukėme atsakymo ir juos gavome tik po to, kai papildomai viešai (...) pakartojau savo klausimus“, – teigė R. Lapinskas, pridūręs, kad apie tuos atsakymus taip pat būtų galima diskutuoti atskiroje spaudos konferencijoje.
Kartu jis padėkojo Prezidentūrai už „aktyvų įsitraukimą į žaliuosius klausimus“.
„Tai yra labai svarbu, kai nematau tinkamos lyderystės Aplinkos ministerijoje šiais klausimais“, – pabrėžė R. Lapinskas.
Įvardijo sritis, kurias būtina gerinti
R. Lapinskas spaudos konferencijoje taip pat įvardijo pagrindines sritis Lietuvoje, kuriose pokyčiai būtini. Pasak jo, būtina atkreipti dėmesį į valstybinius miškus ir saugomas teritorijas: suteikti erdvės miško mokslininkams, grąžinti pasitikėjimą miškininko profesija, gerinti miškų būklę, plėsti miškų teritorijas bei įtvirtinti kitas teritorijų apsaugos priemones. Taip pat, kalbėjo Žaliųjų partijos pirmininkas, reikia spręsti bendruosius aplinkosaugos sistemos klausimus: baigti struktūrinę reformą, numatyti tikslus, bendradarbiauti su išorinėmis struktūromis – savivaldybėmis, kitomis institucijomis.
R. Lapinskas taip pat kalbėjo apie atliekų tvarkymo sistemą, kuri, atkreipė dėmesį jis, yra „neteisingai sustyguota nuo pat pradžių, stovi ant kreivų pamatų, kojų, todėl neveikia gerai.“
„Tas kreivas pagrindas – tai, kad su finansinėmis paskatomis ir atitinkamu mokymu, švietimu nėra įtvirtintas privalomas pirminis rūšiavimas atliekų susidarymo vietose“, – pabrėžė R. Lapinskas.
„Vieną kartą reikia padaryti tvarką“, – konstatavo R. Lapinskas, kalbėdamas apie atliekų tvarkymo sistemos bei atliekų apskaitos problemas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad baltarusių keliones į gimtinę reikėtų riboti įstatymu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSG...
-
Seimo pirmininkė įvertino A. Bilotaitės ir prezidento ginčą: aiškinasi, kieno stuburas tvirtesnis
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl šalies vadovo paviešintos informacijos apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą yra aiškinimasis, kieno tvirtesnis stubur...
-
P. Saudargas apie prezidento pasisakymą dėl suimtų L. Volkovo užpuolikų: taip elgtis turbūt nederėtų6
Kilus diskusijoms dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo paviešinti informaciją apie Lenkijoje sulaikytus Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad politikams nederėtų komunikuoti apie...
-
Buvęs premjeras G. Kirkilas amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse2
Trečiadienį Vilniuje bus laidojamas savaitgalį miręs buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. ...
-
P. Saudargas: sankcijų turėtų sulaukti nuo režimo bėgę, bet ten grįžtantys baltarusiai
Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigia, kad sankcijų turėtų sulaukti tie Baltarusijos piliečiai, kurie į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais, bet dabar važinėja gimtinėn. ...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų kolega aptarė bendradarbiavimą, dvišalius santykius7
Filipinuose viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis su šios šalies kolega aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimo potencialą. ...
-
Prezidentas su L. Kasčiūnu aptars pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, gynybos pirkimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu aptarti Vokietijos karių brigados priėmimo Lietuvoje, karinių pirkimų. ...
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius175
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...