Quantcast

Būsimi savivaldybių merai – visagaliai ar ūkvedžiai?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Yra vilties, kad ir 2023 m. merus rinksime tiesiogiai, bet kokias galias jie turės, kol kas jokio aiškumo. Su savo siūlymais valdantieji – mažuma, o opozicija netelpa į demokratijos etaloną.

Dėl pataisos – vienybė

Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų pamažu juda pirmyn: užpraėjusią savaitę svarstymo stadijoje tam pritarė 124 Seimo nariai, keturi susilaikė, niekas nebalsavo prieš. Bet dar laukia du balsavimai su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka, kur būtini mažiausiai 94 pritariantys balsai.

Ir valdantieji, ir opozicija, kaip ir dabartiniai merai, o apklausose ir gyventojų dauguma vieningi – visi nori rinkti merus tiesiogiai. Tad Konstituciniam Teismui (KT) šį balandį priėmus verdiktą, kad šešerius metus galiojanti tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, politikai susizgribo ją įteisinti.

"Svarstymo stadijoje tiek balsų nė nereikėjo, bet jų skaičius rodo, kad Konstitucijos pataisa turėtų būti priimta. Tačiau pagrindinis mūšis bus dėl mero statuso. Seimo nariai turės apsispręsti, ar jie labiau atstovaujamoji ar vykdomoji valdžia", – sako Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Rasti sutarimą, kad mero statusas iš karto būtų apibrėžtas Konstitucijoje, užuot joje įrašius tik bendrą nuostatą, kad jie renkami tiesiogiai, nepavyko, bet J.Razma įžvelgia ir privalumų. Mero santykį su taryba, savivaldybės administracija įteisinus įstatyme, jei išryškės kokių trūkumų, jį pakeisti kur kas lengviau nei Konstituciją. Vietos savivaldos įstatymo pataisų tikimasi imtis Seimo pavasario sesijoje. Tačiau  nuomonės skiriasi net pačios valdančiosios daugumos.

Pranašumai ir trūkumai

Valdantieji konservatoriai, liberalai – už merą kaip vykdomąją valdžią. "Jei meras būtų atstovaujamoji valdžia ar paliktume dabartinį mišrų modelį, taryboje susidarius merui nepalankiai daugumai jis lieka visai be galių. Nors jis pirmininkauja tarybai, tačiau realūs lyderiai kiti, ir jis negali nieko padaryti. Jei meras būtų kaip stipresnių galių administracijos direktorius, net ir be tarybos daugumos palankumo turėtų didžiulių galių, nes formuotų visas savivaldybės struktūras, tvirtintų įstaigų vadovus, parengtų ir teiktų tarybai esminius projektus, vadinasi, tvarkytų administraciją ir visą biudžetinę savivaldybės struktūrą", – J.Razmos įsitikinimu, pasirinkus tokį modelį merą tiesiogiai išrinkę žmonės galėtų pagrįstai iš jo tikėtis, kad jis patenkins jų lūkesčius.

Nesinorėtų, kad meras būtų vien vykdomoji valdžia, vykdytų administracijos direktoriaus funkcijas.

Tačiau opozicija – už dabartinio modelio statuso išsaugojimą, kai meras – ir tarybos pirmininkas, ir savivaldybės vadovas. "Jei būtų pasirinktas konservatorių ir liberalų siūlomas modelis, jis merui suteiktų mažiau funkcijų ir mažiau savarankiškumo, praktiškai prilygindamas jį administracijos direktoriui. Mero, kuris renkamas tiesiogiai, pareigybė būtų labai nuvertinta. Tiesiogiai renkamas asmuo vargiai gali turėti tokių menkų galių savivaldoje", – įsitikinusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė. Jos manymu, tai net demotyvuotų politikus kandidatuoti į šią pareigybę.

J.Razma nesutinka: "Nereikia suprimityvinti: tai – strateginis vadovavimas, o ne administracinis. Bet reikia politinės drąsos išeiti iš dabartinės komforto zonos. Dabar merams, jei turi sau palankias daugumas, situacija palanki: jie ir taryboms vadovauja, ir administracijos direktorių stumdo, kaip nori. Bet tai ne visai sveika demokratijos požiūriu. Meras turi turėti galių, bet ir tam tikrų atsakomybių."

Be to, pasak jo, jei liktų dabartinis mero statusas, vėl gali iškilti konstitucinė problema, ar taip nepažeidžiamas valdžių atskyrimo principas.

Dauguma – mažumoje

Tačiau net valdančiojoje koalicijoje vienybės nėra. "Laisvės frakcija už tai, kad liktume kuo arčiau esamo modelio, o merų galios būtų tokios, kokios dabar. Toks modelis gana gerai veikia ir sulaukia žmonių palaikymo, ką rodo rinkimų aktyvumas. Nesinorėtų, kad meras būtų vien vykdomoji valdžia, vykdytų administracijos direktoriaus funkcijas", – sako šios frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.

J.Razmos žiniomis, koalicijos kolegos iš Laisvės frakcijos jau pergalvoja savo poziciją, bet I.Pakarklytė tikina, kad jokių pokyčių nėra: tokia pozicija priimta partijos valdyboje, ir ji nepakeista.

Tad opozicija, sustiprinta vienos iš trijų valdančiųjų frakcijų, balsų išsaugoti dabartinį merų statusą turi pakankamai. Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sako, kad jis asmeniškai – kad merų statusas liktų koks dabar, bet frakcijoje yra skirtingų nuomonių. Kaip balsuoti, sprendimas dar bus priimtas partijos taryboje.

"Demokratų frakcija "Vardan Lietuvos" – už kiek įmanoma didesnį dabar egzistuojančios sistemos išsaugojimą. Mes – už stiprius merus", – sako jos narys Domas Griškevičius. Jo žiniomis, tokios nuomonės laikosi ne tik opozicija, bet ir nemažai valdančiųjų atstovų, ypač tų, kurie atėjo į Seimą iš savivaldos.

D.Griškevičius – buvęs Šiaulių vicemeras, tad situaciją gerai žino ir iš vidaus. "Šiaulių miesto taryboje dirbau dar tada, kai iš 31 tarybos nario koalicijai priklausė 29 visų šešių pagrindinių partijų atstovai, tačiau vis tiek susikalbėjimo nebuvo jokio. Kai per kadenciją savivaldybėse pasikeisdavo ir trys merai, apie kokį savivaldos stabilumą, kokią atsakomybę kalbame, kaip žmonės gali pasitikėti politika?" – sako politikas.

Dabar merams, jei turi sau palankias daugumas, situacija palanki: jie ir taryboms vadovauja, ir administracijos direktorių stumdo, kaip nori.

Jis atkreipia dėmesį, kad, nuo 2015 m. įvedus tiesioginius merų rinkimus, išaugo pasitikėjimas savivalda, padidėjo aktyvumas rinkimuose. Tad sistema, kuri veikia, neturėtų būti griaunama. Tiesa, pripažįsta jis, esant dabartiniam modeliui, jei meras neturi daugumos, ši skiria savo administracijos direktorių, kuris nebūtinai su meru toje pačioje komandoje, kas sukuria papildomų konfliktų. "Yra visokių istorijų, bet reikia matyti visumą, žiūrėti paties principo. Gal merui tokiais atvejais reikėtų suteikti ir veto galimybę", – siūlo D.Griškevičius.

Kitokia nuomonė

"Aš buvau ir tebesu tos nuomonės, kad meras turėtų būti tarybos pirmininkas. Būtų geriau, kad merai nebūtų labai stiprūs kaip dabar, faktiškai visą tarybą priversdami šokti pagal savo grojamą muziką. Geriausia, jei pati taryba ir rinktųsi merą, nes, kur nuomonių įvairovė, partijų konkurencija, tarpusavio kontrolė, ten atsiranda geriausi sprendimai", – mano Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis.

Pasak jo, gyventojai nori tiesiogiai rinkti merus, prezidentą, o posovietinėse valstybėse neretai dar mėgstama, kad šis būtų ir autoritariškas. K.Masiulis primena, kad Lietuvoje nemažai merų įsitvirtinę daugybę metų, ir, jo nuomone, nebūtinai todėl, kad puikiai valdo, o todėl, jog "puikiai valdo žiniasklaidos priemones, iš savivaldybės lėšų finansuoja reklamas ir pasidaro labai simpatiški, karpydami kokių naujų objektų atidarymuose raudonas juosteles".

K.Masiulis pabrėžia, kad tai ne partijos, o jo asmeninė nuomonė, ir pripažįsta, kad ji Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete nesulaukė nei pozicijos, nei opozicijos palaikymo. "Likau vienas vienintelis. Knyginis žinojimas ne visada įgyvendinamas. Ir gyventojai tam nepritartų, nes nori matyti merą kaip savivaldos prezidentą. Jiems atrodo, jei patys išsirinko, tai geriau, nei būtų išsirinkusi taryba. O kad tai užprogramuota ir didelė grėsmė, nes toks meras gali turėti konfliktą su taryba ir tada nebus įmanoma priimti sprendimų, nukentės patys gyventojai, jie to nesupranta", – apgailestauja K.Masiulis.

Bet kaip pats Seime balsuos, jis dar negalįs pasakyti. Mat, pasak politiko, kai esi opozicijoje, gali būti originalios nuomonės reiškėjas, o kai valdančiojoje daugumoje, reikia ieškoti kompromiso ir sutarimo.

Vėl dilemos?

Sumuojame: už esamo modelio išlaikymą – opozicija ir valdančioji Laisvės partija – iš viso 78 balsai. Bet, tikėtina, kaip jau yra buvę, savo atskirą nuomonę pritardami opozicijai pareikš koks Liberalų sąjūdžio, o gal net ir konservatorių atstovas. Taigi svarstyklės nusvertos ne valdančiųjų pozicijos naudai. Tačiau ar, likus prie esamo modelio, įstatymas vėl neatsidurtų KT?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas, 2014–2021 m. KT pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas primena, kad KT nepatarė, kokį mero modelį rinktis – čia ne teismo funkcija. Bet KT nurodė dvi priežastis, kodėl dabartinis teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Viena – kad meras renkamas kaip tarybos narys, bet jis lygesnis už kitus, o Konstitucijoje nenumatytas koks ypatingas tarybos narys. Antra, merui suteiktos tam tikros vykdomosios valdžios funkcijos, o to tarybos nariai daryti negali.

Lygūs: D.Žalimas pabrėžia: jei Konstitucijoje būtų įrašyta, kad tarybos narius, taip pat ir tarybos narį merą, tiesiogiai renka gyventojai, būtų tam tikras prieštaravimas atstovaujamosios demokratijos sampratai, nes visi atstovaujamosios demokratijos institucijos nariai yra lygūs. K. Kavolėlio / Fotobanko nuotr.

"Jei Konstitucijoje būtų įrašyta, kad tarybos narius, taip pat ir tarybos narį merą tiesiogiai renka gyventojai, būtų tam tikras prieštaravimas atstovaujamosios demokratijos sampratai, nes visi atstovaujamosios demokratijos institucijos nariai yra lygūs – tokia atstovaujamosios demokratijos esmė. Renkame Seimą, vietos tarybas, Europos Parlamentą – visus kaip lygius narius, o jie viduje išsiaiškina, kas bus pirmininkas, frakcijų vadovai ir t.t.", – aiškina D.Žalimas. Jis pateikia analogiją su Seimo pirmininku – jei jį tiesiogiai rinktų tauta, atrodytų absurdiškai, nes tai nedera su pačios atstovaujamosios demokratijos samprata.

Daugumoje ES valstybių, taip pat ir tose, kur yra ir tiesioginiai rinkimai, merą renka kaip vykdomosios valdžios galvą. Jis gali pirmininkauti tarybos posėdžiams, bet nebūna jos nariu.

"Kuo gera esama sistema dabartiniams merams? Atsakomybės nebuvimu – už viską vis tiek atsako administracijos direktorius, turiu omeny tiesiogines teisines atsakomybes. Jei merui būtų suteikti administracijos direktoriaus įgaliojimai ir dar kokių daugiau, jis iš tiesų atsakytų už tai, kaip savivaldybėje vykdomi įstatymai, o dabar jo atsakomybė gerokai išplauta, – mano D.Žalimas.

Dar vienas aspektas – savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami visi gyventojai, taip pat ir užsieniečiai, o merui iškeltas reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu. Tad, aiškina D.Žalimas, jei meras bus renkamas kaip tarybos narys, čia bus ir ES teisės pažeidimas. Jei būtų renkamas ne kaip tarybos narys, tada jam gali būti keliamas Lietuvos piliečio reikalavimas.

"Logiškiausias modelis būtų: taryba renkama atskirai, meras atskirai, tada jam gali būti iškeliamas pilietybės reikalavimas. Jei reikia, jis gali pirmininkauti tarybos posėdžiams nebūdamas tarybos nariu", – mano D.Žalimas.

Logiškiausias modelis būtų: taryba renkama atskirai, meras atskirai, tada jam gali būti iškeliamas pilietybės reikalavimas.

Jis primena, kad KT nutarime minimos ir merų kadencijos. Toks demokratijos reikalavimas, kad nebūtų prielaidų asmeninei valdžiai įsitvirtinti, kaip kad yra kai kuriose savivaldybėse. "Kai kadencijų skaičius neribojamas, tas pats žmogus, šiek tiek naudodamasis administraciniais resursais, ilgainiui gali likviduoti politinį pliuralizmą – vieną iš demokratijos reikalavimų. Sakoma, kad neva nebus lyderių. Bet kas tai per teritorinė savivalda, jei joje, išskyrus vieną, nėra lyderių? Tai liudytų nesveiką demokratijos būklę", – mano D.Žalimas.

Pasak jo, žmonės nori tiesioginių rinkimų, ir buvo norinčiųjų priimti sprendimus remiantis tautos valia, o ne Konstitucija. "Kai kas sakė: žmonės nori, o mes sugalvokime, kaip pateisinti jų norus. Turėtų būti atvirkščiai: jei žmonės nori, reikia atitinkamai keisti Konstituciją. Džiaugiuosi, kad KT nepasidavė populizmui ir vadovavosi konstituciniais argumentais", – sako D.Žalimas.

Kas liks nusivylę

"Kad tik nenutiktų taip, jog Seimas nubalsuoja keisti Konstituciją, įteisina tiesioginius merų rinkimus, žmonės džiaugiasi, nes tai visiems patiko ir tiko. Tačiau paskui įstatymu, kuriam priimti užtenka valdančiosios daugumos, meras tampa nebe meru, o administracijos direktoriumi, kuris neturi įtakos tarybai, tampa ūkvedžiu, o ne politiku", – baiminasi Demokratų frakcijos "Vardan Lietuvos" narys D.Griškevičius. Pasak jo, žmonės dar labiau nusiviltų, nes jie renka lyderį, kuris veda į priekį visą tarybą ir savivaldybės administraciją.

Tačiau, jei viršų paimtų opozicijos siūlymai, liktume unikaliu hibridu, kur meras ir vykdomoji, ir atstovaujamoji valdžia, o toks įstatymas vėl gali atsidurti KT.

Galimas dar vienas scenarijus: šįsyk Konstitucijos pataisas ir socialdemokratai, ir "darbiečiai" sakė palaikantys avansu. Ar toks palaikymas bus, jei iki lemiamų balsavimų partijos taip ir neras sutarimo?

Lietuviškas hibridas gana unikalus

Galų gale, kokius modelius dažniau renkasi kitos ES šalys? Pasak Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus, kai ekspertai bando suklasifikuoti, kokioje šalyje koks yra mero modelis, jiems kyla problemų, prie kokio priskirti Lietuvą. Dažniausiai šalia Airijos, Latvijos, Maltos ji minima tarp tų, kur meras – tarybos pirmininkas, o ši skiria vadybininką, atsakingą už vykdomuosius darbus.

Devyniose ES šalyse (Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Suomijoje) tarybos pirmininko ir mero pareigos griežtai atskirtos. Meras ten – vykdomoji valdžia.

Dvylikoje šalių (Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje) meras pirmininkauja tarybos posėdžiams, bet yra labai aiškus vykdomosios valdžios lyderis. Mūsų administracijos direktorių atitinkanti pareigybė dažniausiai būna pavaldi merui, o taryba nelabai kišasi į jo darbą. Yra šalių, kur regionams leidžiama pasitvirtinti savą tvarką.

Beje, pastebi M.Baltrukevičius, tiesioginiai merų rinkimai ES nėra vyraujantys. Trylikoje ES šalių (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje) merą tvirtina tarybos. Yra hibridinių modelių, kur regionai turi skirtingą modelį.

Kadencijos ribojamos Italijoje ir Portugalijoje. Bet, primena ekspertas, daugelyje šalių savivaldybės yra smulkesnės nei Lietuvoje.

"Svarbiausia, kad Lietuva pasirinktų aiškų modelį, nes dabar mūsų meras nei skustas, nei luptas, nei šen, nei ten", – įsitikinęs M.Baltrukevičius.

Jo vertinimu, tiesioginių merų rinkimų reforma prieš 2015 m. rinkimus buvo padaryta gana skubotai ir chaotiškai, minimaliai sustiprintos merų funkcijos, jų paėmus iš administracijos direktoriaus, ir manyta, kad suradome kažkokį variantą. Bet jei tiesiogiai išrinktas meras neturi aiškaus daugumos palaikymo, kadencijos metai eina neprasmingai dideliame susipriešinime. Nors, pripažįsta ekspertas, realiai tokių aklaviečių kol kas ir buvo mažiau, nei teoriškai galėtų būti, bet vis tiek reikia atsisakyti lietuviško hibrido ir pasirinkti kurį vieną iš modelių: merą – kaip vykdomąją arba kaip atstovaujamąją valdžią.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algimantas

Algimantas portretas
Juokingai atrodo, kuomet kai kurie liaupsina merą už tai, kad jis sutvarkė Kauną. Pavažinėkit po Lietuvą ir pamatysit, kad net miesteliai ir kaimai keičiasi į gerą pusę. Jau nekalbant apie rajono centrus, kurie nedaro gėdos valstybei. Ir, pasirodo, ten nėra matijošaičių. Kauną irgi tvarko ne Matijošaičių šeimyna, bet valstybės pilnėjančio iždo pinigėliai. O Kauno gaila vien dėl to, jog pinigų daugėja, o demokratijos mažėja.

o nedundukai beretnykai

o nedundukai beretnykai portretas
nori dunduko kusynnsko...

hmm

hmm portretas
dundukai nori caro, nes patys nesugeba gyventi. Godus sukčius nori būti caru, nes nori apvaginėti dundukus ir turėti galios juos dulkinti bei mulkinti. Taigi, kas už merą visagalį ?
VISI KOMENTARAI 38

Galerijos

Daugiau straipsnių