- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Vidaus reikalų ministrerija (VRM) pasiūlė Vyriausybei pasienio savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.
„Vidaus reikalų ministerija teikia siūlymą pagal situaciją įsivertinti ir galbūt skelbti nepaprastąją padėtį“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministrė.
Anot jos, ministerija tokį siūlymą yra pateikusi Vyriausybei ir jis dabar yra vertinamas.
„Reikia įsivertinti daug faktorių, nes tai yra aktyvus kariuomenės įtraukimas, todėl tokio sprendimo Vidaus reikalų ministerija negali priimti vienasmeniškai“, – teigė A. Bilotaitė.
„Mes tai vertiname iš Vidaus reikalų ministerijos pozicijos, kad galėtų mūsų pareigūnai dar geriau ir efektyviau vykdyti savo funkcijas, saugant Lietuvos Respublikos sieną“, – pridūrė ji.
Tokių veiksmų svarstoma imtis Lietuvai susiduriant su rekordiniais neteisėtos migracijos mastais. Per Baltarusiją į šalį šiemet jau bandė patekti daugiau nei 2,8 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Premjerės patarėjas K. Lančinskas, M. Ambrazo / ELTOS nuotr.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Kęstutis Lančinskas sakė, kad nepaprastosios padėties įvedimas yra svarstomas, bet „sprendimų priimta nėra“.
„Turi būti visuma tam tikrų veiksnių, kuriuos įvertinus reikėtų skelbti šitą padėtį“, – teigė K. Lančinskas.
Jis pridūrė, kad tarp minėtų veiksnių galėtų būti „atitinkamas migrantų srautas, tam tikri kaimyninės valstybės veiksmai“.
Patarėjo teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, atsiranda galimybės „efektyviau panaudoti kariuomenės pajėgas, atsiranda galimybės naudoti tam tikras prievartos priemones, riboti tam tikrus susibūrimus“. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai – kraštutinės priemonės.
„Jų bus imtasi tik kraštutiniu atveju, kai bus kritinė situacija“, – dėstė K. Lančinskas.
Reikia įsivertinti daug faktorių, nes tai yra aktyvus kariuomenės įtraukimas, todėl tokio sprendimo Vidaus reikalų ministerija negali priimti vienasmeniškai.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS kiek anksčiau teigė, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių.
Pasak jo, norint įvesti nepaprastąją padėti turi būti „grėsmė konstitucinei santvarkai“, t. y. jei tarnybos nebesusitvarkytų su savo užduotimis.
Apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį antradienį užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Seimo opozicijos lyderis „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis.
Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.
S. Skvernelis teigia, kad šis režimas gali būti įvestas tam tikrose šalies vietovėse dėl migrantų krizės, bet tam reikia visų politinių jėgų sutarimo ir darbo su visuomene.
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, gali būti įvedama komendanto valanda.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labananauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni3
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis15
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose3
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?10
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...