A. Bilotaitė sako iš EK narės nesulaukusi raginimų keisti įstatymus dėl migrantų apgręžimo

„Tokios diskusijos net nebuvo, kad reikėtų kažką švelninti, bet, matyt, kad kažkokie klausimai kyla, tačiau jokių oficialių ir neoficialių paraginimų keisti savo teisės aktus mes neturime“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė politikė.

A. Bilotaitės teigimu, eurokomisarė „išreiškė visišką palaikymą Lietuvai (...), komisarė yra mūsų, Lietuvos, pusėje“.

„Kadangi buvo iškeltas klausimas dėl teisinio reglamentavimo, tai buvo pažymėta, kad tai buvo bendro pobūdžio pasisakymas, kad reikalingos diskusijos, kad reikalingas dialogas“, – aiškino ji.

Kaip praneša Briuselio naujienų portalas „EUobserver“, EK tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.

Tokios diskusijos net nebuvo, kad reikėtų kažką švelninti, bet, matyt, kad kažkokie klausimai kyla, tačiau jokių oficialių ir neoficialių paraginimų keisti savo teisės aktus mes neturime.

„Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – cituojama Y. Johansson.

Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.

Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske. Nuo tada iš Baltarusijos jų į Lietuvą neįleista 6320.

Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.

„Mūsų pareiga (...) – ginti ES išorės sieną, tą mes ir darome, mes giname ir savo nacionalinį saugumą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrė teigė, kad Lietuva yra pasiruošusi visiems galimiems scenarijams.

Premjerė: Lietuva vadovaujasi EŽTT precedentu dėl migrantų apgręžimo

Lietuva vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotu precedentu, numatančių išimtis, kada galima taikyti migrantų apgręžimo taktiką, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybės vadovė tai tvirtino reaguodama į pranešimus, kad Europos Komisija tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.

„Čia ne Briuselio pozicija ar kažkieno opozicija. Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentas Ispanijos ir Maroko byloje, ten yra labai aiškiai suformuluotos procedūros, precedentas, aplinkybės, kuriomis šita taktika gali būti taikoma. Ir, mano supratimu, tai, kas vyksta prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos rytinės sienos, yra absoliučiai tai, apie ką kalbama teismo sprendime“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Ingrida Šimonytė.

Čia ne Briuselio pozicija ar kažkieno opozicija. Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentas Ispanijos ir Maroko byloje.

Apie tai, jog Europos Komisija tikriausiai reikalaus minėtų valstybių keisti įstatymus, trečiadienį pranešė nepriklausomas Briuselio naujienų portalas „EUobserver“, cituodamas eurokomisarės Ylvos Johansson (Ilvos Johanson) pareiškimus.

„Palaikome glaudžius ryšius, dialogą su šiomis trimis šalimis (...). Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – teigė EK narė.

Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.

Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske.

Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą organizuojant migrantų srautus ir vadina tai hibridine ataka.