„Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą. Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO sustiprės mūsų kolektyvinis saugumas ir sutvirtės Aljansas“, – rašoma trečiadienį paskelbtame pranešime.

Taip Baltijos šalys sureagavo į Suomijos ir Švedijos pateiktas paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Anot Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovų, Baltijos šalys kartu su Suomija ir Švedija dalijasi atsakomybe už taikų, saugų ir klestintį Šiaurės šalių ir Baltijos jūros regioną.

Mūsų saugumo interesai yra tokie patys, mes taip pat susiduriame su panašiomis saugumo grėsmėmis ir iššūkiais.

Kaip nurodoma pareiškime, Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO atvers naujas galimybes glaudžiau ir aktyviau bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityse.

„Mūsų saugumo interesai yra tokie patys, mes taip pat susiduriame su panašiomis saugumo grėsmėmis ir iššūkiais, – teigia premjerai. – Todėl Baltijos šalys į šias grėsmes ir iššūkius reaguos glaudžiai bendradarbiaudamos ir išlaikydamos solidarumą su Suomija ir Švedija – kaip su NATO sąjungininkėmis, taip pat Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO proceso metu.“

Baltijos šalių vyriausybės pasižada dėti „visas įmanomas pastangas, kad šis stojimo procesas vyktų greitai ir sklandžiai“.

Tekste pabrėžiama, kad Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje NATO vaidmuo tampa vis svarbesnis.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.