- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalys ir Lenkija yra pasiryžusios remti jau metus nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą tiek, kiek reikės, ir ragina kitas valstybes didinti tiekiamą paramą, sakoma šių šalių parlamentų pirmininkų pareiškime.
„Mūsų šalys pasiryžusios ir toliau teikti Ukrainai politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės. Raginame kitas šalis didinti paramą Ukrainai, siekiant užtikrinti, kad ji sugebėtų apginti savo nepriklausomybę ir atkurti teritorijos vientisumą“, – sakoma karo metinių proga penktadienį išplatintoje bendroje deklaracijoje.
Joje Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų vadovai dar kartą patvirtina „visišką solidarumą su Ukrainos žmonėmis“ ir teigia vertinantys „jų drąsą bei ryžtą ginti Ukrainos laisvę ir suverenitetą“ bei griežčiausiai smerkia“ Rusijos agresiją, ragina ją nutraukti.
„Reiškiame pagarbą visiems, kurie paaukojo savo gyvybę už Ukrainos nepriklausomybę, ir nuoširdžią atjautą bei užuojautą besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą aukų šeimoms“, – teigiama deklaracijoje.
Parlamentų vadovai taip pat žada kartu su kitais partneriais toliau dėti pastangas, kad būtų remiamas Ukrainos atsigavimas ir atstatymas, įskaitant jos sugriautą infrastruktūrą.
Tironija ir teroras privalo žlugti. Turi įsivyrauti taika ir laisvė. Ukrainos pergalė – vienintelis būdas atkurti taiką Europoje. Mes – kartu su Ukraina.
„Ukraina puoselėja mūsų bendras vertybes – demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Ukrainiečiai moka didžiausią kainą už tai, kad gina mūsų bendras vertybes ir Europos saugumą. Ukrainos vieta – euroatlantinėje laisvų ir demokratinių šalių šeimoje. Esame pasiryžę toliau remti Ukrainos siekius tapti Europos Sąjungos ir NATO nare“, – teigia parlamentų vadovai.
Jie žada, kad Baltijos šalys bei Lenkija toliau stiprins kolektyvinį spaudimą Rusijai nutraukti karą siekdamos griežtesnių sankcijų ir „toliau visais įmanomais formatais ir visose srityse stiprindamos tarptautinę Rusijos izoliaciją“.
Bendrame pareiškime taip pat smerkiamos pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines varžybas, deklaruojama, kad atsakingieji už karo nusikaltimus Ukrainoje turi būti patraukti atsakomybėn, o Rusija atlyginti padarytą žalą.
„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais sieksime, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymui ir reparacijai“, – sako parlamentų vadovai.
„Tironija ir teroras privalo žlugti. Turi įsivyrauti taika ir laisvė. Ukrainos pergalė – vienintelis būdas atkurti taiką Europoje. Mes – kartu su Ukraina“, – teigiama jų deklaracijoje.
Ją pasirašė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Estijos parlamento vadovas Juris Ratas, Latvijos Saemos vadovas Edvardas Smiltenis ir Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek (Elžbieta Vitek).
Karą Ukrainoje penktadienį pamerkė ir ES bei NATO valstybių užsienio reikalų, nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų ir jungtinio parlamentų tinklo „Kartu su Ukraina“ nariai.
Penktadienį minimos Rusijos pradėto karo Ukrainoje metinės. Pernai vasario 24-ąją prasidėjęs plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius šaliai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, suniokota šalies infrastruktūra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė žada pritarti VSD pranešėjo komisijos išvadoms3
Premjerė Ingrida Šimonytė žada pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. ...
-
Įgyvendinant ES reformą, premjerė pritartų migrantų perkėlimui: žada ieškoti sprendimo1
Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą, premjerė Ingrida Šimonytė pasisako už migrantų perkėlimą į Lietuvą, tačiau pabrėžia, jog dėl šio klausimo dar bus tariamasi. ...
-
Premjerė: daugiau nei procentu apmokestinus verslo pelną, investicinis klimatas nenukentės2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad verslo apmokestinimas didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms nepablogintų Lietuvos investicinio klimato. ...
-
Vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai aptars bendradarbiavimą5
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį aptars bendradarbiavimo stiprinimą civilinės gynybos srityje, saugant valstybės sieną bei strateginės reikšmės objektus. ...
-
Kultūros ministras teiks siūlymą pratęsti Rusijos, Baltarusijos programų draudimą9
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. ...
-
Parlamentarai planuoja pirmą kartą balsuoti dėl VSD pranešėjo komisijos išvados
Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini5
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę32
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...