- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalia Grybauskaitė Lietuvos prezidente tapo 2009-ųjų liepos 12 d., ji - politikė, kuriai vadovaujant Vilnius iš vieno pagrindinių Minsko sąjungininkų ES virto didžiausiu Baltarusijos oponentu ir kritiku, rašo tut.by.
Medaus metai
Pasak baltarusių naujienų portalo, viskas prasidėjo nuo „pusantrų medaus metų“. Pirmosios D. Grybauskaitės kadencijos pradžia sutapo su Rytų partnerystės pradžia, o Vilnius aktyviai įsitraukė į programą.
Jau 2009-ųjų rugsėjo 2 d. Lietuvos vadovė pareiškė esanti pasiruošusi susitikti su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Jų susitikimas Vilniuje įvyko praėjus vos dviem savaitėms - rugsėjo 16-ąją. Po susitikimo abu lyderiai sakė besitikintys, kad dvišaliai santykiai vis stiprės.
„Per delegacijų susitikimą prezidentė D.Grybauskaitė pasakė, kad šitas susitikimas ir šitas vizitas yra gera pradžia, kuri gali peraugti į glaudesnius ekonominius ir kultūrinius santykius tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, - po prezidentų susitikimo sakė D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys. Susitikimo metu A. Lukašenka pakvietė Lietuvos vadovę apsilankyti Minske. Antrasis lyderių susitikimas Baltarusijos sostinėje įvyko 2010-ųjų spalį.
„Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės“, - Minske sakė D. Grybauskaitė.
Geroji policininkė
Situacija kaimyninėje šalyje paaštrėjo, kai, praėjus keliems mėnesiams po prezidentų susitikimo, Baltarusijoje prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios baigėsi jas žiauriai numalšinus ir į nelaisvę pasiuntus kelias dešimtis politinių kalinių. Po šio Minsko žingsnio ES sugriežtino sankcijas Baltarusijai.
Lenkija ir Vokietija, anksčiau taip pat pasisakiusios už ES ryšių su Baltarusija stiprinimą, pasijuto apgautos ir aršiau už kitas šalis ragino ES griežtinti sankcijas. D. Grybauskaitė šioje situacijoje pasuko kitu keliu, skelbia tut.by.
Lietuvos vadovė tuo metu kartojo ne geriausiai vertinamą savo poziciją, esą ekonominių sankcijų Minsko atžvilgiu neturi būti, nes šios tik įstumtų Baltarusiją į Maskvos glėbį.
Situacija gerokai pasikeitė D. Grybauskaitei 2014 m. pradėjus antrąją prezidentavimo kadenciją.
Nesantaikos jėgainė
Situacija gerokai pasikeitė D. Grybauskaitei 2014 m. pradėjus antrąją prezidentavimo kadenciją. 2016-aisiais Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu tapo kur kas griežtesnė. Svarbiausiu klausimu dvišaliuose santykiuose tapo Astravo atominė elektrinė (AE).
Kaip skelbia baltarusių žiniasklaida, Lietuva prieštaravo dėl daugelio Astravo AE veiksnių: vos 50 km atstumas nuo Vilniaus, skaidrumo trūkumas, ypač - parenkant AE statybos vietą, galimi ekologiniai padariniai ir abejonės dėl statytojo „Rosatom“. Pats Minskas atmeta visus kaltinimus ir tikina, kad Lietuva esą pyksta dėl to, kad ES reikalavimu šalis buvo priversta uždaryti Ignalinos AE.
Jau 2016 m. D. Grybauskaitė paragino ES apriboti būsimąjį elektros energijos importą iš Astravo AE. Kitąmet, 2017-aisiais, praneša baltarusių žiniasklaida, Vilnius pripažino jėgainę grėsme nacionaliniam saugumui, o D. Grybauskaitė, susitikusi su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u, pabrėžė, kad „nesaugi Astravo AE gali būti panaudota kaip nekonvencinis ginklas“.
Šiemet netikėtai pasirodė premjero Sauliaus Skvernelio „planas-chuliganas“ - siūlymas Astravo AE perdaryti į dujinę jėgainę. Tokį S. Skvernelio pasiūlymą, kurį Baltarusija mandagiai atmetė, D. Grybauskaitė, tęsdama griežtą liniją Minsko atžvilgiu, pavadino „antikonstituciniais veiksmais“.
Galiausiai, iš anksto balsuodama prezidento rinkimų pirmajame ture, D. Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva negali bendradarbiauti su Baltarusija dėl jos statomos Astravo AE, nes taip pripažįstamas šios nesaugios elektrinės teisėtumas ir prarandama galimybė reikalauti ją uždaryti.
Kas toliau?
Minskas tikisi, kad išrinkus naująjį Lietuvos prezidentą, Vilniaus požiūris Baltarusijos atžvilgiu keisis. Gitano Nausėdos pozicija santykių su Baltarusija klausimu - švelnesnė. Jo teigimu, dvišaliuose santykiuose su Baltarusija „turime būti pragmatiški, nes mūsų kaimynai latviai yra pragmatiški“.
Tuo tarpu Ingrida Šimonytė tikino sunkiai įsivaizduojanti draugiškus santykius su Baltarusija, jei ši visai nesikeis.
Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją9
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada15
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti63
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti11
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...