„Mes norime ir viską padarysime, kad paremtume Ukrainą, kad padėtume tomis galimybėmis, kurias turime“, – žurnalistams penktadienį sakė užsienio reikalų ministrė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad susiduriama su „karčia realybe“.

„Esame atsakingi, kad karas nepersikeltų ant 450 mln. ES gyventojų pečių, todėl kalbame apie atskirus žingsnius“, – teigė A. Baerbock.

Vidurio ir Rytų Europos šalims raginant Europos Sąjungą (ES) įvesti sankcijas rusiškai naftai ir dujoms, su tuo nesutinka Vokietija ir kitos nuo Rusijos energijos išteklių priklausomos Bendrijos narės.

Vis dėlto anksčiau šią savaitę Vokietijos diplomatijos vadovė pareiškė, kad jos šalis ketina atsisakyti Rusijos naftos importo iki metų pabaigos.

„Turime planą, kaip iki metų pabaigos atsisakysime naftos, kartu su kitomis ES valstybėmis“, – kalbėjo A. Baerbock.

Pasak jos, rusiškos naftos atsisakyti iš karto yra sudėtinga, nes tai paveiktų produktų ir kuro kainas visoje Europoje.

„Aš nemanau, kad nereikia žadėti dalykų, kurių negali įgyvendinti“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.

Jos teigimu, tai turi būti daroma nuosekliai ir „visam laikui“. Vis dėlto A. Baerbock neatsakė, ar šeštajame Bendrijos sankcijų pakete atsiras rusiškos naftos embargo.

Vokietijos diplomatijos vadovė pridūrė, jog šalis ilgainiui atsisakys ir rusiškų dujų, tačiau nenurodė, iki kada tai galėtų būti padaryta.

A. Baerbock pabrėžė, kad ES spaus Rusiją tol, kol Ukraina taps laisva ir saugi.

„Paliaubų bet kokia kaina neturi būti, nesutiksime su diktatoriška tvarka. Tik ukrainietės ir ukrainiečiai gali priimti sprendimą dėl savo ateities“, – kalbėjo ministrė.

Pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europos šalys skeptiškai vertino glaudžius Berlyno ir Maskvos ekonominius ryšius. Ypač daug kritikos sulaukė Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas, kurio paleidimas buvo sustabdytas prasidėjus invazijai į Ukrainą.

Dėl Berlyno lyderystės spaudžiant Maskvą stokos pastarąjį mėnesį Lietuvoje kelis kartus rengtos protesto akcijos prie Vokietijos ambasados.