- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalį valdančiųjų išsilavinimas diskusijas kursto nebe pirmą kartą. Ne tik Seimo narių, bet ir ministrų lygmeniu.
„Nesu diplomų kolekcionuotojas. Manau, kad teisininko diplomo man reikėjo, visada norėjau būti teisininku“, – LNK žurnalistei prisipažino Seimo narys Julius Sabatauskas. Jis kol kas vietoj teismo vaikšto į Seimo posėdžius. „Turiu teisininko ir bakalaurą, ir magistrą“, – tikina J. Sabatauskas.
„Manyčiau, kad tikrai magistro buvimas ministro lygmeniui duotų labai daug privalumų. Atsiranda ir tam tikri analitiniai gebėjimai“, – įsitikinusi humanitarinių mokslų daktarė Agnė Širinskienė.
Ji siūlo keisti įstatymus, kad premjeru ar ministru galėtų būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro laipsnį turintys politikai. Sako siekianti, kad Vyriausybei būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir įstaigų vadovams.
„Primenanti raganų medžioklę iniciatyva, kuria galbūt norima suvesti tam tikras sąskaitas“, – tokia iniciatyva abejoja Seimo narys Mindaugas Lingė.
Į ką iš dabartinių ministrų nukreipta ši pataisa, nesunku atspėti. Iš keturiolikos ministrų penki turi mokslų daktaro laipsnį: tai finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, susisiekimo – Marius Kuodis, sveikatos apsaugos – Arūnas Dulkys bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Likusieji, tarp kurių ir premjerė, turi magistro laipsnius. Išskyrus teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską. Pastaroji magistro darbo neparašė, turi Teisės ir penitencinės veiklos bakalaurą.
„Galiu suprasti, kodėl kolegė pasiūlė tokį siūlymą. Nes tai gal susiję su Žmogaus teisių teisėjų atranka“, – svarstė J. Sabatauskas.
Lietuvos atrinkti kandidatai į Europos žmogaus teisų teismą nesulaukė Strasbūro pritarimo. Ministerijai kliuvo dėl politizuotos nacionalinės teisėjų atrankos. Nors LNK žinioms E. Dobrowolska pranešė, kad nuo komentarų susilaikys, savo poziciją išdėstė socialiniame tinkle. Ministrė ironizuoja, kad Seimo nariai taip pat neša didelę atsakomybę. Tad ir jiems reikėtų išsilavinimo kartelę pakelti mažiausiai iki daktaro laipsnio. E. Doblowolskai antrina ir premjerė Ingrida Šimonytė. Siūlo, kad balsuoti dėl biudžeto galėtų tik valstybinį matematikos egzaminą tų metų pavasarį išlaikę Seimo nariai.
Balsuoti dėl biudžeto galėtų tik valstybinį matematikos egzaminą tų metų pavasarį išlaikę Seimo nariai.
Nors kritika nukreipta į dabartinius valdančiuosius, Sauliaus Skvernelio skambiai pavadintą „profesionalų vyriausybė“ buvo labai panaši. Iš 22 ministrų septyni turėjo mokslų daktaro, kiti – magistro laipsnius. Tiesa, vienas magistro taip pat neturėjo. Tai – tuometinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Tik jis dėl išsilavinimo tąkart niekam neužkliuvo.
„Turime daug pavyzdžių, kad Žemės ūkio ministerijai vadovavo žmogus su politologo diplomu. Turėjome pavyzdžių, kai Teisingumo ministerijai vadovavo ne teisininkas“, – neseną praeitį priminė J. Sabatauskas.
Tiek valdantieji, tiek opozicija pripažįsta, kad A.Širinskienės siūlymas prieštarauja Konstitucijai.
„Nekalbama sistemiškai nei apie Seimo narių kvalifikacijos reikalavimus, nei apie prezidento reikalavimus“, – pastebėjo M. Lingė.
„Ar matėte rinkimuose kur nors, kad būtų įrašyta: „Seimo narys turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro diplomą pageidautina, o gal net ir daktaro disertaciją apsigynęs“, – klausė J. Sabatauskas.
Pagal dabartinius įstatymus jokie išsilavinimo reikalavimai nei ministrams, nei Seimo nariams nekeliami. Tai reiškia, kad šalį valdytų iš esmės galėtų ir neturintis jokio išsilavinimo. Konservatoriai sako, kad išsilavinimas svarbu, bet tai dar ne viskas. „Dėl to kažkokių esminių problemų nekyla. Ką nori žmonės rinkti, tą jie renka“, – sakė M. Lingė.
Jeigu įsidarbinant į eilinį verslą reikalingas magistro laipsnis, tai valdyti šalį reikėtų daugiau kompetencijų
„Jeigu įsidarbinant į eilinį verslą reikalingas magistro laipsnis, tai valdyti šalį reikėtų daugiau kompetencijų“, – įsitikinusi kalbinta praeivė.
„Šiais laikais, kai visa visuomenė, visi mokosi, nuolat viskas kinta, tai mano galva vis tiek į juos lygiuojasi daug kas“, – nuomonę išsakė kita moteris.
„Ne tik išsilavinimas lemia. Bet patirtis labai svarbu. Jei žmogus turi bakalauro laipsnį ir turi gerą patirtį, tai viskas su tuo žmogumi yra gerai“, – pasisakė gatvėje kalbintas vyras.
Nors parlamentarai to nurodyti neprivalo, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turi 134 iš 141 dabartinio Seimo nario. Magistro diplomus turi 56, mokslo daktaro laipsnius – 25, o tik vidurinį išsilavinimą – vienas parlamentaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos5
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo33
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis2
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...