Siūlo sąjungą su Lenkija

Daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos karių prie Ukrainos ir kelios dešimtys tūkstančių Rusijos karių Baltarusijoje – tai, pasak NSGK pirmininko, didžiausi iššūkiai Lietuvos saugumui šiais metais.

„Baltarusijos nepriklausomybės likučiai. Ar jie bus visiškai panaikinti, ar ne? Geriausias rodiklis, tai rodysiantis, – ar Rusijos karinės pajėgos ir karinė technika, kuri dabar yra dislokuojama pratyboms su Baltarusija, liks“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Mes dabar turime beveik 700 km sieną su Baltarusija, kurioje nėra dislokuota, bent jau nuolatos, Rusijos karių, išskyrus labai nedidelį skaičių. Jeigu tie iki 30 tūkst., kurie atvyks pratyboms, liks ten ilgesniam laikui, tuomet Lietuvos saugumo situacija tikrai suprastės“, – teigė politologas Linas Kojala.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Baltarusijai tampant Rusijos dalimi, Kaliningrado sričiai esant visiškai militarizuotai, Lietuva, anot L. Kasčiūno, turėtų stiprinti ryšius su Lenkija, sudaryti dvišalę gynybinę sąjungą.

Manyčiau, reikia pradėti kalbėti apie stiprią dvišalę gynybinę sąjungą. Vienos užpuolimas reikštų kitos užpuolimą.

„Tam reikia labai stipraus ryšio ne tik per NATO, ne tik per JAV pajėgų dislokavimą, bet ir per dvišalius santykius su Lenkija. Manyčiau, reikia pradėti kalbėti apie stiprią dvišalę gynybinę sąjungą. Vienos užpuolimas reikštų kitos užpuolimą. Tai reikštų, kad Lenkija pereina Suvalkų koridorių. Tas yra labai svarbu ginant mus“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Politologai ir apžvalgininkai į tokias iniciatyvas žiūri atsargiai.

„Pirmiausia neturėtų ne tik išeiti už NATO ribų, bet ir mažinti NATO veiksmingumą. Jeigu tai nemažina NATO veiksmingumo, tai kiekviena priemonė, kuri bent jau teoriškai gali sustiprinti saugumą regione, yra sveikintina“, – šnekėjo apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

„Gal kažkam gali pasirodyti perteklinis dalykas, bet stiprinant Vilniaus ir Varšuvos bendradarbiavimą, manau, tai galėtų būti dar viena stiprinamoji, jungiamoji grandis“, – kalbėjo politologas Vytis Jurkonis.

Scanpix nuotr.

Iššūkiai – Kinijos spaudimas ir pandemija

L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad vienas rimčiausių iššūkių Lietuvos saugumui šiais metais yra Kinijos ekonominis spaudimas.

„Žinome, kad Europos Sąjungoje atskirų valstybių nacionalinės užsienio politikos yra dominuojančios prieš bendrą Europos Sąjungos poziciją. Ko gero, ekonominiame lygmenyje to solidarumo ir efektyvaus veikimo reikia tikėtis artimiausiu metu. Ar bus bendra strategija? Čia bus sudėtingiau“, – svarstė L. Kojala.

Tačiau, pasak M. Laurinavičiaus, didžiausias iššūkis Lietuvai – ne tiek Kinija, bet labiau Rusijos ir Kinijos sąjunga prieš Vakarų demokratiją.

„Prisiminkime, kad 2017 m. Kinijos laivai buvo Baltijos jūroje. Dabartinėje situacijoje, kai Rusijos ir Kinijos aljansas tampa visiškai akivaizdus, Kinijos grėsmės Lietuvai tampa identiškos Rusijos grėsmėms“, – tikino M. Laurinavičius.

Yra didelės įtampos, nuovargis nuo pandemijos. Tai taip pat gali turėti saugumo pasekmių.

Dar vienas iššūkių mūsų saugumui šiais metais – pandeminis nuovargis ir visuomenės susiskaldymas.

„Kaip tai paveiks mūsų kuriamą visuotinio saugumo, visuotinės gynybos principą, kai reikia būti vieningiems, kai reikia kurti bendrą tapatybę? Čia yra tam tikros takoskyros, kurios neleidžia to padaryti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak politologų, Lietuva dėl visuomenės susiskaldymo nėra išskirtinė.

„Yra didelės įtampos, nuovargis nuo pandemijos. Tai taip pat gali turėti saugumo pasekmių, ta prasme, kad tokios šalys kaip Rusija bando tuo naudotis, ypač dezinformacijos plotmėje. Manau, kad šiandien Lietuva  yra gerokai geriau pasirengusi atremti dezinformacines grėsmes negu, tarkime 2014 metais, kai  vyko Krymo aneksija“, – teigė L. Kojala.

„Tiek Šeimų maršo judėjimas, tiek visi antivakseriai ir visi kiti yra ilgalaikės, ilgametės Rusijos ardomosios veiklos dalis, kuri ir dabar turi labai aiškius Rusijos pėdsakus“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.

Tačiau, anot L. Kasčiūno, šiemet gali atsirasti ir krizių, apie kurias net nenutuokiame. Esą ir migrantų krizės pernai metų pradžioje niekas negalėjo įsivaizduoti.