- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos kariai prie Ukrainos, Baltarusijos tapimas Rusijos dalimi, Kinijos ekonominis spaudimas ir vidiniai socialiniai nesutarimai – tokias pagrindines grėsmes išvardijo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas. Politikas siūlo Lietuvai sudaryti karinę gynybinę sąjungą su Lenkija, kad vienos šalies užpuolimas automatiškai reikštų ataką ir prieš kitą, praneša Info diena.
Siūlo sąjungą su Lenkija
Daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos karių prie Ukrainos ir kelios dešimtys tūkstančių Rusijos karių Baltarusijoje – tai, pasak NSGK pirmininko, didžiausi iššūkiai Lietuvos saugumui šiais metais.
„Baltarusijos nepriklausomybės likučiai. Ar jie bus visiškai panaikinti, ar ne? Geriausias rodiklis, tai rodysiantis, – ar Rusijos karinės pajėgos ir karinė technika, kuri dabar yra dislokuojama pratyboms su Baltarusija, liks“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Mes dabar turime beveik 700 km sieną su Baltarusija, kurioje nėra dislokuota, bent jau nuolatos, Rusijos karių, išskyrus labai nedidelį skaičių. Jeigu tie iki 30 tūkst., kurie atvyks pratyboms, liks ten ilgesniam laikui, tuomet Lietuvos saugumo situacija tikrai suprastės“, – teigė politologas Linas Kojala.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Baltarusijai tampant Rusijos dalimi, Kaliningrado sričiai esant visiškai militarizuotai, Lietuva, anot L. Kasčiūno, turėtų stiprinti ryšius su Lenkija, sudaryti dvišalę gynybinę sąjungą.
Manyčiau, reikia pradėti kalbėti apie stiprią dvišalę gynybinę sąjungą. Vienos užpuolimas reikštų kitos užpuolimą.
„Tam reikia labai stipraus ryšio ne tik per NATO, ne tik per JAV pajėgų dislokavimą, bet ir per dvišalius santykius su Lenkija. Manyčiau, reikia pradėti kalbėti apie stiprią dvišalę gynybinę sąjungą. Vienos užpuolimas reikštų kitos užpuolimą. Tai reikštų, kad Lenkija pereina Suvalkų koridorių. Tas yra labai svarbu ginant mus“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Politologai ir apžvalgininkai į tokias iniciatyvas žiūri atsargiai.
„Pirmiausia neturėtų ne tik išeiti už NATO ribų, bet ir mažinti NATO veiksmingumą. Jeigu tai nemažina NATO veiksmingumo, tai kiekviena priemonė, kuri bent jau teoriškai gali sustiprinti saugumą regione, yra sveikintina“, – šnekėjo apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
„Gal kažkam gali pasirodyti perteklinis dalykas, bet stiprinant Vilniaus ir Varšuvos bendradarbiavimą, manau, tai galėtų būti dar viena stiprinamoji, jungiamoji grandis“, – kalbėjo politologas Vytis Jurkonis.
Scanpix nuotr.
Iššūkiai – Kinijos spaudimas ir pandemija
L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad vienas rimčiausių iššūkių Lietuvos saugumui šiais metais yra Kinijos ekonominis spaudimas.
„Žinome, kad Europos Sąjungoje atskirų valstybių nacionalinės užsienio politikos yra dominuojančios prieš bendrą Europos Sąjungos poziciją. Ko gero, ekonominiame lygmenyje to solidarumo ir efektyvaus veikimo reikia tikėtis artimiausiu metu. Ar bus bendra strategija? Čia bus sudėtingiau“, – svarstė L. Kojala.
Tačiau, pasak M. Laurinavičiaus, didžiausias iššūkis Lietuvai – ne tiek Kinija, bet labiau Rusijos ir Kinijos sąjunga prieš Vakarų demokratiją.
„Prisiminkime, kad 2017 m. Kinijos laivai buvo Baltijos jūroje. Dabartinėje situacijoje, kai Rusijos ir Kinijos aljansas tampa visiškai akivaizdus, Kinijos grėsmės Lietuvai tampa identiškos Rusijos grėsmėms“, – tikino M. Laurinavičius.
Yra didelės įtampos, nuovargis nuo pandemijos. Tai taip pat gali turėti saugumo pasekmių.
Dar vienas iššūkių mūsų saugumui šiais metais – pandeminis nuovargis ir visuomenės susiskaldymas.
„Kaip tai paveiks mūsų kuriamą visuotinio saugumo, visuotinės gynybos principą, kai reikia būti vieningiems, kai reikia kurti bendrą tapatybę? Čia yra tam tikros takoskyros, kurios neleidžia to padaryti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak politologų, Lietuva dėl visuomenės susiskaldymo nėra išskirtinė.
„Yra didelės įtampos, nuovargis nuo pandemijos. Tai taip pat gali turėti saugumo pasekmių, ta prasme, kad tokios šalys kaip Rusija bando tuo naudotis, ypač dezinformacijos plotmėje. Manau, kad šiandien Lietuva yra gerokai geriau pasirengusi atremti dezinformacines grėsmes negu, tarkime 2014 metais, kai vyko Krymo aneksija“, – teigė L. Kojala.
„Tiek Šeimų maršo judėjimas, tiek visi antivakseriai ir visi kiti yra ilgalaikės, ilgametės Rusijos ardomosios veiklos dalis, kuri ir dabar turi labai aiškius Rusijos pėdsakus“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.
Tačiau, anot L. Kasčiūno, šiemet gali atsirasti ir krizių, apie kurias net nenutuokiame. Esą ir migrantų krizės pernai metų pradžioje niekas negalėjo įsivaizduoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos konservatorių lyderiui – užuominos dėl verslo ryšių su Rusija7
Klaipėdos konservatorių lyderiui Aidui Kaveckiui tenka atsakinėti į klausimus apie jo verslo ryšius su Rusija ir Baltarusija. Politikas minimas ir tarp galimų kandidatų į Klaipėdos merus artėjančiuose rinkimuose. ...
-
Prezidentūra įvertino pokyčius G. Landsbergio komandoje: tikimės, kad bus geriau nei buvo4
Prezidentūra tikisi, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinės komandos atsinaujinimas išeis į gera. ...
-
A. Skaisgirytė: Kinijos reakcija į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane – apmaudi
Kinijos reakcija į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane praėjusią savaitę yra apmaudi, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. ...
-
Prezidentūra įvertino Seimo vadovės planus vykti į Taivaną: reikėtų atidžiai pagalvoti6
Prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės teigimu, jei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuspręstų vykti į Taivaną, prieš vizitą reikėtų labai atidžiai pagalvoti ir, žinoma, sprendimą įvertinti pe...
-
Ministras: Pekinas oficialiai apie nutraukiamus santykius su Lietuva nepranešė5
Kinija iki šiol oficialiai nepranešė Susiekimo ministerijai apie nutraukiamą bendradarbiavimą ir santykius susisiekimo srityje su Lietuva, ketvirtadienį Žinių radijui sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. ...
-
Prezidento patarėja abejoja, ar ES pavyktų vieningai sutarti dėl vizų rusams apribojimo
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė abejoja, ar Europos Sąjungai (ES) pavyktų vieningai sutarti dėl turistinių vizų rusams apribojimo. ...
-
V. Rupšys žada siųsti karininkus į Suomiją mokytis pritraukti šauktinius ir rezervistus5
Suomijoje apsilankęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys žada, jog Lietuva siųs karininkus į Suomiją, kad šie perimtų patirtį pritraukiant šauktinius ir rezervistus bei juos treniruojant. ...
-
Viceministrę klampina ir fiktyvios studijos40
Padėjusi įgyvendinti nešvarias pasipelnymo schemas ar tiesiog atsitiktinė voratinklio auka? Tokie klausimai temdo švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės reputaciją. ...
-
Būsimoji ambasadorė Vatikane žada skirti dėmesio Rusijos veiksmams prieš Ukrainą10
Lietuvos ambasadore prie Šventojo Sosto skirti planuojama Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė žada pasinaudoti postu Vatikane ir Italijoje aiškiau nušviečiant Rusijos veiksmus kare prieš Ukrain...
-
G. Landsbergis telefonu su Japonijos kolega aptarė Kinijos spaudimą, padėtį Ukrainoje6
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu su Japonijos kolega Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašiu) trečiadienį aptarė Kinijos spaudimą, situaciją Rusijos užpultoje Ukrainoje, pranešė Tokijas. ...