„Matėme šitą iniciatyvą. Daug dėmesio ji sulaukė ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose. Visiškai neabejojome, kad ir Rusijos propagandinė žiniasklaida taip pat šią žinutę atkartos. Dėl interpretacijų nebuvome tikri, bet pobūdį, žinoma, buvo galima nuspėti – kad bus propagandinis. Toks jis ir buvo ir visiškai mūsų nenustebino“, – sakė D. Daškevičiūtė.

Iš pradžių Rusijos žiniasklaida neteikė reikšmės Lietuvos iniciatyvai pirkti „Bayraktarą“ Ukrainai, tačiau žmonėms pradėjus aktyviai aukoti, Rusijos žiniasklaida susirūpino ir pradėjo žeminti tiek pačią iniciatyvą, tiek Lietuvos žmones ir valdžią.

„Informacija apie „Bayraktarą“ pačioje pradžioje buvo daugiau nutylima, nekreipiama dėmesio į tai, bet kuomet pasirodė, kad mūsų žmonės tikrai labai greitai ir aktyviai aukoja, kad „Bayraktaro“ įsigijimas yra realus, tuomet prasidėjo reakcija iš propagandinės žiniasklaidos. Visų pirma, buvo bandoma minimizuoti patį „Bayraktarą“, kalbėti apie jį kaip apie paprastą droną, visiškai nekalbant apie jo kinetinius pajėgumus, apie jo puolamąsias savybes, žinoma. Buvo bandoma jį sumenkinti. Mūsų visuomenė, kuri aukojo „Bayraktarui“, taip pat buvo vadinama ubagais, buvo sakoma, kad patys vargetos lietuviai neturi pinigų, kainos didžiulės, valstybė nesirūpina savo žmonėmis, bet jie vargšai kažkaip iš paskutinių centų bando susimesti „Bayraktarui“, – sakė D. Daškevičiūtė.

Rusijos propaganda taip pat melavo ir apie jau numuštą lietuvių pirktą „Bayraktarą“, nors jis tuo metu dar net nebuvo nupirktas.

„Buvo ir tokia melagiena paskleista. Apskritai buvo informacijos apie patį „Bayraktarą“: kad jis visai nenaudingas, kad Rusijos kariuomenė labai daug „Bayraktarų“ numuša Ukrainoje, kad jis – neefektyvi kovinė priemonė ir pan.“ – melagingas Rusijos žiniasklaidos žinutes vardino D. Daškevičiūtė.

Tai, kad jie kreipia į tai dėmesį, parodo, kad jiems skaudu matyti tai, kas vyksta mūsų valstybėje.

Rusijos propaganda iškreipia realybę ir jos siunčiamas žinutes dažniausiai reikėtų suvokti atvirkščiai.

„Visuomet, kai reaguoja į kažką, jie bando persverti ir pateikti iš negatyvios pusės. Vien tai, kad jie kreipia į tai dėmesį, net jeigu jie pasako, kad mes esame nereikšminga, negalinga valstybė, kuri neturi kariuomenės, neturi savo sąjungininkų, tai greičiausiai parodo, kad jiems skaudu matyti tai, kas vyksta mūsų valstybėje“, – analizavo D. Daškevičiūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rusijos propaganda skiriasi, priklausomai nuo to, kurioje šalyje yra skleidžiama, teigė analitikė.

„Propagandos yra daug, mes fiksuojame, kad ji yra trikryptė, t. y. skirta ir Lietuvos auditorijai, ir Vakarų auditorijai, ir Rytų auditorijai (Baltarusijai, Rusijai ir t. t.). Propagandos tikslai truputi skirtingi: mūsų auditorijai ji siekia supriešinti mūsų žmones, priešinti su valdžios institucijomis ir sumažinti mūsų norą ir valią gintis. Vakarams jie komunikuoja, kad neverta ginti Lietuvos, o savo auditoriją jie bando laikyti arčiau savęs ir bando padidinti palaikymą valstybei ir jos priimamiems sprendimams užsienio politikoje“, – aiškino D. Daškevičiūtė.

Anot D. Daškevičiūtės, Lietuvos krašto apsauga nuolat yra Rusijos propagandos taikinyje – iškreipiamas kiekvienas kariuomenės veiksmas.

Mūsų visuomenė yra pakankamai atspari dezinformacijai.

„Manau, kad reikėtų stipriai akcentuoti ir tai, kad visa Krašto apsaugos sistema nuolatos sulaukia didžiulės dezinformacijos. Šita naujiena ir jos pakreipimas apie ministrą – nieko naujo. Bet koks Lietuvos kariuomenės įsigijimas, karinės pratybos su partneriais susilaukia tikrai labai daug dėmesio: yra žeminama, bandoma parodyti, kad mes nesame stiprūs, nesame profesionalūs ir žaidžiame čia susirinkę“, – teigė Lietuvos kariuomenės komunikacijos analitikė.

Lietuviai retai įkliūva į dezinformacijos pinkles.

„Geriausias įrankis yra protas ir kritinis mąstymas. Mūsų visuomenė yra pakankamai atspari dezinformacijai ir mes matome, kad tos (propagandinės – red. past.) žinutės ne visą laiką pasiekia mūsų žmones. Svarbiausia yra edukuoti, kalbėtis su žmonėmis ir duoti jiems įrankius, kad jie patys galėtų atpažinti dezinformaciją. Aišku, yra ir politiniai sprendimai priimami“, – tvirtino D. Daškevičiūtė.

Dar vasario mėnesį Lietuvoje buvo uždrausta transliuoti propagandinius rusiškus ir baltarusiškus televizijos kanalus dėl karo kurstymo ir visuomenės priešinimo.