- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Advokatas Algimantas Šindeikis kelia klausimą, ar prezidentas Gitanas Nausėda kadenciją baigusiems ministrams Linui Linkevičiui ir Raimundui Karobliui, keldamas „politinio atšalimo“ reikalavimą, neprieštarauja Konstitucijai.
Advokatas akcentuoja, kad keldamas tokį reikalavimą šalies vadovas privalo pateikti aiškius argumentus, kodėl jie negali būti diplomatijos atstovais.
„Diplomatai nėra prezidento politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Ir prezidentas šiuo atveju negali jų rinktis pagal savo didesnį ar mažesnį pasitikėjimą. Jei yra kitų priežasčių, kodėl šie asmenys negali būti diplomatijos atstovais, jos turi būti aiškiai įvardintos. To reikalauja konstitucinis valdžios veikimo skaidrumo principas“, – savo feisbuko paskyroje akcentuoja A. Šindeikis.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad toks prezidentų veikimas yra būdingas nedemokratiškų, negerbiančių teisės viršenybės principo valstybių vadovams, kurie yra linkę naudotis savo galia, o ne Konstitucija priimant sprendimus.
A. Šindeikis įvardina ir iš tokio prezidento veiksmo kylančias problemas. Pasak jo, įvesdamas „politinio atšalimo“ reikalavimą ir jo nepagrįsdamas G. Nausėda valstybėje kuria teisinio netikrumo būseną, visuomenės nepasitikėjimą teise. Advokatas pabrėžia, kad tai neatitinka Konstitucijos preambulėje paskelbto Lietuvos valstybės siekio kurti teisinę valstybę.
Diplomatai nėra prezidento politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Ir prezidentas šiuo atveju negali jų rinktis pagal savo didesnį ar mažesnį pasitikėjimą.
„Tai, kad iš aukščiausio valstybės vadovo piliečiai neišgirsta jo sprendimų motyvų, kurie būtų paremti galiojančiais įstatymais ar teisės aktais bei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kodėl siūlomi asmenys negali būti paskirti diplomatiniais atstovais, yra ne tik Konstitucijos pažeidimas dėl teisinės valstybės principo nepaisymo bei gero administravimo principo nesilaikymas, t. y. ir prezidento priesaikos nesilaikymas, Lietuvos piliečių orumo įžeidimas atimant iš jų teisę žinoti ir suprasti, kaip ir kodėl šiuo atveju veikia prezidentas“, – savo nuomone dalinasi A. Šindeikis.
Advokatas taip pat akcentuoja, kad toks antikonstitucinis šalies vadovo veikimas siunčia žinią visam diplomatiniam korpusui, kad, jei jie sutiks eiti ministro ar viceministro pareigas, jie negalės grįžti į savo profesinę diplomatinę tarnybą ir būti diplomatiniais atstovais bent jau neapibrėžtą nei galiojančiais įstatymais, nei teisės aktais prezidento nustatytą „atšalimo laikotarpį“, ir tai priklausys tik nuo prezidento valios.
„Tikėtina, kad su tokia antikonstitucine savivale galintys susidurti diplomatinio korpuso profesionalai nesutiks eiti ministro ar viceministro pareigų, nors jų patirtis ir žinios tam tikrose ministerijose gali duoti didelę naudą Lietuvos valstybei“, – problemą įvardina jis.
Trečioji iš tokio prezidento veiksmo kylanti problema, pasak jo, yra tai, kad toks G. Nausėdos elgesys yra labai prastas pavyzdys ir precedentas demokratijoje, „nes nepasitikėjimas politika ir politikais yra didžiausia rykštė, kuri dažniausiai yra susijusi su politikų arogancija ir nenoru suprasti ir pripažinti, kad jie yra išrinkti ar paskirti tarnauti žmonėms, o Konstitucija riboja jų galias ir demokratijoje jie privalo elgtis ne pagal savo užgaidas, o laikantis Konstitucijos ir įstatymų, sugebėti motyvuoti savo sprendimus ir juos aiškiai pristatyti visuomenei“.
Tai yra prezidento Gitano Nausėdos konstitucinis nuklydimas ir prisidėjimas prie antikonstitucinio Lietuvos valdžios institucijų veikimo, kuris nekuria, o naikina mūsų demokratiją.
A. Šindeikis taip pat pabrėžia, kad G. Nausėdos patarėjų argumentai, esą ambasadorius, būdamas diplomatas, yra statutinis valstybės tarnautojas ir turi vykdyti ir prezidento, ir Vyriausybės parėdymus, kelia rimtų abejonių, ar prezidento patarėjai supranta, kaip veikia valstybės tarnyba.
Jis taip pat akcentuoja, kad šioje situacijoje neskaidriai savo veikimą apipinant gandais ir prielaidomis veikia pats šalies vadovas, o ne jo kritikai.
„Pats prezidentas sukūrė prielaidas kilti abejonėms, ar prezidentas veikia visos valstybės ar tik savo asmeniniais, asmeninės galios didinimo interesais“, – rašo jis.
Ir nors A. Šindeikis, teigia, kad prezidento G. Nausėdos pozicija, nepagrįsta aiškiais argumentais, kad kadenciją baigę ministrai kurį laiką negali dirbti diplomatinėje tarnyboje, nėra toks Konstitucijos pažeidimas, kuris galėtų būti pripažintas kaip šiurkštus ir dėl to galėtų būti pradėta apkalta prezidentui, bet visgi, pasak jo, tai yra konstitucinis nuklydimas.
„Tai yra prezidento Gitano Nausėdos konstitucinis nuklydimas ir prisidėjimas prie antikonstitucinio Lietuvos valdžios institucijų veikimo, kuris nekuria, o naikina mūsų demokratiją, todėl turi būti pastebėtas ir kritikuojamas. Prezidentūra nėra bankas, kuriame veikiama jo akcininkų ir vadybininkų, o ne visos visuomenės interesais“, – sako jis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda pareiškė nematąs galimybės, kad buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai pretenduotų užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
Prezidentūra taip pat nusprendė neleisti grįžti į teisėjo pareigas buvusiam vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse9
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis3
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą8
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą22
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...