- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą nuo karo bėgantys ukrainiečiai čia sulaukia ne tik prieglobsčio, bet kartais ir nusikaltėlių dėmesio. Prieš keletą dienų ukrainietį, važiavusį keliu Kaunas–Marijampolė–Suvalkai apiplėšė gerai organizuota gauja. Jie ne tik vilkėjo policininkų uniformas, bet ir prie automobilio buvo pritvirtinę švyturėlius. Iš sustabdyto ukrainiečio buvo pagrobta daugiau nei 305 tūkst. eurų. Ar ukrainiečiai nepraras pasitikėjimo lietuviais?
Ar dažnai ukrainiečiai patenka į nusikaltėlių bei sukčių rankas Lietuvoje, LNK žurnalistas teiravosi Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovės Lukos Lesauskaitės.
– Prieš keletą dienų iš ukrainiečio pagrobta suma – įspūdinga. Ar tai – pavienis atvejis, kai ukrainiečiai vežasi tiek daug pinigų, ar dažnai pabėgėliai bando vežtis visą savo turtą?
– Deja, tokios informacijos, kokias sumas vežasi nuo karo bėgdami ukrainiečiai, neturime. Tokie žmonės bent iš pradžių į mus nesikreipia, nes tos paramos nelabai jiems ir reikia. Na, o didžioji dalis, su kuriais mes bendraujame, kuriuos mes priimame į registracijos centrus, tokių sumų tikrai neturi. Jie arba nespėjo pinigų pasiimti su savimi, arba jau išleido santaupas ir jų nebeturi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Nukentėję ukrainiečiai dėl apiplėšimo kreipėsi į mūsų teisėsaugą. Vadinasi, pinigai buvo legalūs, tačiau gali būti, kad kai kada tokie atvejai yra nutylimi, ukrainiečiai nesikreipia į policiją. Ar neteko iš jų pačių girdėti panašių istorijų?
– Tokia informacija iki šiol niekas nesidalino. Tačiau jau keletą savaičių stebime, kad padaugėjo sukčiavimo atvejų. Ukrainiečiai vis dažniau sulaukia žinučių, kuriose prašoma pateikti asmeninius duomenis ir neva juos parems finansiškai. Dėl to į mus kreipėsi nemažai ukrainiečių, kurie supranta, kad svarbu apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms, nes tai nėra noras padėti, o mėginimas išvilioti pinigus ar kitaip apgauti. Turime keletą atvejų, kai sukčiai kreipėsi mūsų vardu ar kolegų „Carito“ vardu, neva jie gali padėti ir prašė įvairių asmens duomenų. Svarbu pabrėžti, kad nė viena nevyriausybinė organizacija tokių dalykų nedaro ir tokių žinučių nesiunčia. Ir kad visos rengiamos akcijos būna viešos. Tos telefoninės žinutės dabar yra populiariausias būdas pasinaudoti ir karo pabėgėliais iš Ukrainos.
Ukrainiečiai vis dažniau sulaukia žinučių, kuriose prašoma pateikti asmeninius duomenis ir neva juos parems finansiškai.
– Kokių imatės priemonių, kaip informuojate apie tai ukrainiečius, kurie lietuviškai nesupranta ir turbūt mūsų žinių nežiūri?
– Informaciją platiname visais įmanomais kanalais. Esame pastebėję tokį faktą, kad daugelis atvykusių ukrainiečių nepasitiki valstybinėmis institucijomis. Matome, kad geriausiai informacija plinta jų vidinėse grupėse – instagrame, feisbuke ir kt. Esame tose grupėse, turime koordinatorių, kuratorių, kurie taip pat bendrauja. Keletas ukrainiečių dirba pas mus. Be abejo, mes, kaip organizacija, dalinamės šia informacija ir savo puslapiuose, ir socialiuose tinkluose. Deja, dezinformacijos ukrainiečiai taip pat sulaukia. Kadangi daugelis jų jau senokai apsistoję Lietuvoje, jie turėtų kreiptis dėl galimybės pratęsti leidimą čia gyventi. Tačiau juos baugina pastaruoju metu plintanti informacija, raginimai, ypač vyrams, nepratęsti ir nesikreipti dėl tų dokumentų, nes bus neva mobilizuoti ir pasiųsti atgal į Ukrainą kariauti. Noriu pasakyti, kad Lietuva tikrai neturi tokių įrankių, kurie priverstų žmones grįžti ir kariauti.
– Nesunku atspėti, kad tokią dezinformaciją skleidžia kaimynai iš Rytų. Na, bet dabar klausimas apie lietuvių darbdavius. Teko girdėti, kad kai kurie ukrainiečiai buvo įdarbinti ne visai taip, kaip turėtų būti. Ir galbūt net ne visiems buvo sumokėti atlyginimai. Ar jums apie tai yra žinoma?
– Atvejų tikrai yra įvairių, bet iki mūsų kažkokių šiurpių istorijų neatėjo. Dažniausiai į mus kreipiasi moterys, kurios netenka darbo, nes joms nepavyksta suderinti darbo grafikų dėl pamaininio, naktinio darbo. O kai moterys atvyksta su vaikais, joms tikrai sudėtinga išlaviruoti. Bet dėl nesumokėto atlyginimo, bandymo išnaudoti ir panašių dalykų girdime.
– Ar tokie įvykiai nenuteiks ukrainiečių prieš lietuvius? Kokias tendencijas pastebite: ukrainiečiai nusiteikę likti Lietuvoje ar keliauti toliau į Vakarų Europą, o galbūt grįžti į Ukrainą?
– Nepaisant to, kas vyksta šiuo metu Ukrainoje, kad ir žiema, ir bombardavimai nesiliauja, bet į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių skaičius neauga. Kartais net stebina, kur tie žmonės yra. Dabar labiau stebime čia jau gyvenančių ukrainiečių norą parsivežti Ukrainoje likusius giminaičius, kurie nespėjo ar negalėjo tuomet kartu pabėgti, nes yra su negalia, vyresnio amžiaus. Mūsų klausia, kaip juos būtų galima parsigabenti. Apie jų tolimesnius planus, vėlgi – labai skirtingos istorijos. Tačiau yra nemažai mamų, atvykusių su vaikais. Ir nemažai jų galvoja apie gyvenimą čia, nes atžalos pradėjo lankyti darželius, mokyklas. Mamos dirba, yra tokių, kurios vienu metu turi net kelis darbus. Jos mato, kad čia tų galimybių yra daugiau. Nepaisant to, jų balsuose jaučiasi ir nostalgija, ir tas tėvynės šauksmas. Vis dėlto daugelis teigia, kad čia patinka ir buvo šiltai sutikti. Kad lietuviai draugiški ir Lietuva labai graži.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...