Ž. Pečiulis: vasarą televizijos rodo pagarbą savo žiūrovams

Vasarą gali pasirodyti, kad televizijos Lietuvoje prarado fantaziją kurti, o gal tiesiog paskyrė šį sezoną laidoms ir daugybę kartų matytiems filmams kartoti. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas profesorius ir televizijos ekspertas Žygintas Pečiulis mėgina išteisinti televizijas ir sako, kad vasara – tai laikas atsipūsti, atostogauti, ilgus vakarus leisti gamtoje, o ne prie televizoriaus ekrano. Pasak jo, programų kūrėjai paprasčiausiai gerbia savo žiūrovus.

Taupo jėgas ir pinigus

Ž.Pečiulis tikina, kad Lietuvos televizijos elgiasi racionaliai. "Paprastas dalykas: yra televizijos žiūrėjimo metas ir yra televizijos nežiūrėjimo arba menko, prasto televizijos žiūrėjimo metas. Ruduo, žiema, trumpos dienos, prasti orai, žmonės grįžta į darbus – tada jie žiūri televiziją. Kai tik dienos pradeda ilgėti, televizijos žiūrimumas ima mažėti. Vasarą žmonės atostogauja, važiuoja į sodybas, šilta, saulė leidžiasi 21–22 val. ir žmonės praktiškai neįsijungia televizoriaus. Televizijų savininkai, valdytojai, prodiuseriai būtų nelabai protingi, jei jie mėtytų pinigus tuščiai į eterį", – požiūrį atskleidžia patyręs žurnalistas.

Profesorius primena, kad tokia televizijos praktika – ne naujiena, ir tai yra Amerikos programavimo principai, kurie formavosi prieš 80 metų. "Dar vienas dalykas – žmonės patys atkreipia dėmesį, kad labai sumažėja kino teatrų premjerų arba jų išvis nelieka, jos būna atidedamos rudeniui. Turbūt kad knygų premjeros arba jų išleidimas vasarą taip pat labai suretėja. Tik televizija turbūt yra labiau pastebima", – mano Ž.Pečiulis.

Jis nesutinka su teiginiu, kad šiandien televizijoje nėra inovatyvių projektų, nors pripažįsta, kad vasarą naujienų tikrai yra mažiau. "Jų bus kur kas daugiau, kai prasidės naujo rudens tinklelio reklamavimas. Bet vasarą kartais taip pat būna triukšmingų projektų – prisiminkime, kai LNK vasarą prieš keletą metų rodė realybės šou "Baras" iš Palangos. Į tai tikrai buvo investuota", – pastebi Ž.Pečiulis.

"Dabar pažiūrėkime į LRT – vasarai televizija sukūrė pramoginį projektą "Vakarėja" arba praėjusiais metais rodė serialo "Tvin Pyksas" senas ir naujas serijas, o šiais metais rodo serialą "Kostiumuotieji". Tai yra ir brangus, ir drąsus projektas. Kadangi vasara yra tam tikras nuotykis, žmonės atitrūksta nuo rutinos, o po visų paplūdimių, šašlykų kepimo norisi įsijungti televizorių ir pasižiūrėti serialą. Tai yra taikymasis prie auditorijos, kuri, tikėtina, įsijungs televizorių pasižiūrėti serialo. Bet iš tikrųjų siūlyti daug naujienų ir investuoti daug pinigų vadinamajam agurkų sezonui televizijos nesiima. Tai vis dėlto yra ir laidų, ir filmų kartojimų sezonas, taip pat pigių projektų metas, kai iš užsienio televizijų nuperkama juokingų namų vaizdelių, nufilmuotų siužetų ir sukuriamos laidos, kurias veda žinomi Lietuvos veidai", – apie televizijos vasaros produktus pasakoja jis.

Ž.Pečiulis tikina, kad žiūrovai neturėtų pykti ant televizijų, nes jos taupo pinigus ir jėgas, kad galėtų pateikti naujų, solidžių produktų rudens sezonui, kada visi grįš prie įprastos rutinos ir bus pasiilgę televizijos.

Ne prasčiau nei svetur

Ž.Pečiulis sako, kad sunku prognozuoti, ko tikėtis iš naujo televizijos sezono. "Aš esu girdėjęs tik atskirų frazių, kad yra pateikta labai šviežių, naujų ir unikalių projektų, bet konkrečiai negaliu įvardyti, kas tai yra. Kad ir kaip koneveiktume lietuviškas televizijas, bet iš tikrųjų tarp jų yra gana didelė konkurencija – didesnė negu kaimyninėse šalyse. Tokie produktai kaip "X Faktorius", "Lietuvos balsas" ar panašūs yra pasaulinio lygio formatai, kurie sėkmingai adaptuojami Lietuvoje. Manyčiau, kad naująjį sezoną galbūt pamatysime ką nors naujo iš tokių formatų", – spėja jis.

"Yra visokių nuomonių, pavyzdžiui, žmonės sako, kad nuvažiavę į Londoną ar kur kitur mato tą patį, ką ir Lietuvoje. Aš ne kartą esu tai sakęs, bet kai nuvažiuojame į Londoną ar Niujorką ir matome, kad žmonės dėvi panašius drabužius kaip Vilniuje, arba, priešingai, mes Vilniuje dėvime kažką panašaus kaip Londone, Niujorke ar Milane, sakome, kai tai yra aukštas lygis. O jeigu mūsų televizijos rodo tą patį, ką rodo Europa ar Amerika, tai – žemas lygis ir mes turime kažką lietuviško išrasti. Ne, tas formatavimas su realybės šou, muzikiniais projektais, žaidimais yra senas procesas. Kam reikia išradinėti, jei yra firmos, kurios dirba ir kuria šituos dalykus? Kai perkame profesionalų pagamintą automobilį, mes irgi perkame formatą. O formatą adaptuojant dalyvauja vietiniai dalyviai ar atlikėjai, įnešama vietinės specifikos. Formatas yra indas, į kurį supilamas nacionalinis turinys", – įžvalgomis dalijasi ekspertas.

Ž.Pečiulis mano, kad pagrindinės televizijų tendencijos naująjį sezoną iš esmės nesikeis, o ypač Lietuvos komercinės televizijos šalies rinkai adaptuos pasaulinius formatus.

Tiria ir prisitaiko

Diskusijos, ar televizija formuoja pasiūlą žiūrovams, ar vis dėlto žiūrovai sukuria paklausą televizijoms, ir kiek atsakomybės prieš visuomenę tenka turinio kūrėjams, jau tapo įprastos. Ž.Pečiulis sako, kad čia viskas yra taip pat kaip su višta ir kiaušiniu – nebuvo išspręsta, kuris iš jų atsirado pirmiau.

"Esame girdėję, kai televizininkai sako: "Bet jūs žiūrite!" O mes sakome: "Jei jūs rodytumėte truputį geriau, mes tai ir žiūrėtume." Yra kitas dalykas – yra TV metrai. Ne vienas prodiuseris galėtų mums pasakyti, kad štai, iki 10 ar 12 laidos minutės viskas buvo gerai, o nuo tada, gal kai prasidėjo reklama, situacija pasikeitė. Tai reiškia, kad žmonės sėdi ir analizuoja tokius dalykus", – primena jis.

Profesorius taip pat primena, kad kalbant apie televizijos turinį ir kokybę reikia atsižvelgti ne tik į televizijos žiūrovų įpročius, bet ir į kai kuriuos kitus faktorius, pavyzdžiui, žmonių išsilavinimą. Apie tai atliktas ne vienas tyrimas.

"Televizijos žiūrovų publika paprastai yra vidutiniškai žemesnio išsilavinimo, nes aukštesnio išsilavinimo žmonės turi kitų užsiėmimų, yra skaitmeninėje eroje, skaitmeniniuose ir socialiniuose tinkluose, tad televizijos jie žiūri mažiau. Televiziją taip pat žiūri žemesnio uždarbio ir vyresni žmonės. Ji turi į tai reaguoti. Vėl grįžtu prie to, kad ypač komercinės televizijos nėra labdaros firmos ar labdaros misijos. Tačiau ir jos daro tokius dalykus, kurie nelabai atsiperka: ir žinios brangiai kainuoja, labdaros akcijos – taip pat. Televizijos daro įvairių dalykų, bet jos tiria auditoriją ir bando taikytis prie jos. Be abejo, kartais persistengia", – neslepia Ž.Pečiulis.


Šiame straipsnyje: Žygintas PečiulisTVtelevizija

NAUJAUSI KOMENTARAI

BAISU,

BAISU, portretas
kai yra KARTOJAMOS kriminalinės laidos .! NEJAUGI NESUPRANTAMA ,kad pilama druska ant aukų artimųjų žaizdų ?!Ar tokios l.K.Krivicko laidos NE REKLAMA prieš rinkimus ?! Ar tokios laidos TINKA vasaros poilsio sezonui ???

Sestokas

Sestokas portretas
Padėkite iššifruoti straipsnio pavadinimo reikšmė.!.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių