Vos 15-os tėčio netekusi N. Nekrašiūtė: skausmas dingo tik susilaukus vaikų

„Tėčio netekau anksti, bet jis paliko beprotiškai gilų įspūdį mano gyvenime. Skausmas dėl jo netekties dingo tik susilaukus savo vaikų. Juose aš matau savo tėtį, jo genus, jo palikimą ir pratęsimą. Dėl to aš labai laiminga, tai užpildo netekties tuštumą“, – atviravo Neringa.

Išties, tas ryšys su anapilin iškeliavusiu tėčiu, tarsi nematoma gija, iki šiol yra: „Vieną vakarą aš pagalvojau, kad labai norėčiau pasikalbėti su tėčiu... Bet kaip kalbėti su iškeliavusiais amžinybėn? Tuomet kilo mintis parašyti jam laišką: taip ir gimė viena pirmųjų mano dainos eilučių: „Mano Tėve, Tau rašau...“, – dainos tėčiui gimimo istoriją pasakojo Neringa.

Kūrėja atvira – į šią dainą, kuriai pirmą kartą pati parašė ne tik muziką, bet ir žodžius, tilpo visa jos vaikystė.

Pusantrų metukų aš uždainavau „Queen'ų“ „Bohemian Rhapsody“ ir mano mama liko be amo.

„Gimiau muzikanto ir aktorės šeimoje. Mano tėtis fantastiškai grojo gitara, būgnais, rašė eilėraščius. Jis buvo melomanas: namuose jau tais laikais turėjome garso aparatūrą, plokštelių, įrašų kolekcijas, tad kokybiškos muzikos klausiau nuo kūdikystės“, – tarsi prisiminimų knygą vartydama pasakojo Neringa, kuri, pasirodo, greičiau išmoko dainuoti nei kalbėti: „Pusantrų metukų aš uždainavau „Queen'ų“ „Bohemian Rhapsody“ ir mano mama liko be amo, apsipylusi ašarom. Tai buvo ne ištarti, o pirmieji sudainuoti žodžiai.“

Šiandien Neringa pristato akustinį dainos tėčiui variantą.

„Oficialią dainos „Mano Tėve“ versiją atliekame su muzikiniu projektu „La Forza“ ir daina jau turi savo muzikinę išraišką“, – sakė Neringa ir pridūrė: „Bet muzikantas yra toks žmogus, kuris ieško vis kitų muzikinės išraiškos formų, kito skambesio, tad pagalvojau, kad būtų įdomu atlikti akustinę šios dainos versiją.“

Dainą tėčiui Neringa dažnai atlieka koncertų metu.

„Tėčio vaidmuo vaikų gyvenime toks pat reikšmingas ir tikrai nemažesnis, nei mamos. Būtent jis yra pradžių pradžia žmogaus gyvenime, tad vis dar keistas jausmas apima, kai savo koncertuose skiriu šią dainą tėčiams ir tuomet jie sėdi nuleidę galvas, tarsi nesijaustų verti išskirtinio dėmesio. O aš visuomet jiems padėkoju, sakydama, kad jie nuostabūs, jie – mūsų tvirtybė“, – įsitikinusi dainos autorė.