Quantcast

Virtuvės šefas G. L. Demarco: jei ne savanorystė – Italijos jau nebūtų

  • Teksto dydis:

Virtuvės šefui, Lietuvoje gyvenančiam italui Gian Luca Demarco labai keista, kad nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje tenka pačioms ieškoti savanoriškai padėti norinčių žmonių.

Italijoje savanoriška pagalba yra savaime suprantama veikla – žmonės aktyviai savanoriauja ne tik nevyriausybinėse, bet ir valstybinėse institucijose – priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, medicinos tarnybose. Beje, savanorystės užuomazgų galima atrasti dar viduramžių Italijoje, kur besikuriančių brolijų nariai telkdavo žmones bendruomeninėms veikloms – pirmiausia padėti ištikus ligai ar traumoms. 

„Jei tau gyvenant kalnuose pasidaro bloga ir tu nori išsikviesti pagalbą, pas tave pirmiausia atvyks (greičiausiai atskirs) apmokyti savanoriai, kurie suteiks visą pirmąją būtiną pagalbą, jei reikia – reanimuos ir nugabens į artimiausią ligoninę, kurioje jau lauks profesionalūs medikai. Savanoriškas darbas yra neatsiejama italų gyvenimo dalis“, – sakė garsusis šefas ir pats ne vienerius metus atidavęs savanorystei.

Susitikime su šefu Gian Luca dalyvavo „Maisto banko“ vykdomo projekto „Rezervuota vyresniems“ dalyviai. Tai žmonės, kurie jau perkopė 54 metus, tačiau dar yra darbingo amžiaus. Statistika rodo, kad artėjant pensinio amžiaus link lietuviai turi mažesnes užimtumo galimybes nei kiti šalies gyventojai – jiems sunkiau keisti darbą ar įsitraukti į savanoriškas veiklas. Tai rodo ir „Maisto banko“ patirtis kviečiant žmones padėti be atlygio organizuoti paramą maistu nepasiturintiems.

Projekte dalyvaujančių „Maisto banko“ savanorių susitikimų su žinomais žmonėmis tikslas – pasisemti įkvėpimo iš žmonių, kurie gyvenime patyrė kažką panašaus, kurie susidūrė su iššūkiais ir su jais sėkmingai susidorojo. „Gian Luca atsidūrė jam nepažįstamoje šalyje, iš pradžių čia niekas jo nežinojo. Gali būti, kad vyresni žmonės taip pat susiduria su panašiais iššūkiais – tad savanorystė tampa būdu save įsisteigti. Be to, Gian Luca labai charizmatiškas, geba kitus žmones užkrėsti idėjomis ir noru kažką veikti. Visgi, manau, kad Lietuvoje daugeliui savanoriškas darbas atrodo vis dar keistas fenomenas. Garsaus šefo išsakytos mintys ir pabuvimas drauge į visuomeninę veiklą išties leido pažvelgti kitaip. Be to, „Maisto banko“ savanorius ir žymųjį virtuvės šefą sieja dar vienas panašumas – tai didelė meilė ir pagarba maistui“, – sakė „Maisto banko“ savanorių programos vadovė Dovilė Kovalskytė.

Kaip didžiausią savanorystės naudą pašnekovė išskiria santykių kūrimą. „Atėjęs savanoriauti į „Maisto banką“ čia gali sutikti daug labai skirtingų žmonių – studentų, verslininkų, dirbančių valstybinėse įmonėse. „Maisto banke“ bedirbdamas savanoris gali visai netyčia sutikti kolegą, kuris turi galimybių padėti rasti kelią pas būsimą darbdavį ar pagelbėti sprendžiant kitas problemas. Tad savanorystė „Maisto banke“ virsta ne tik prasmingu laiko praleidimu, tačiau ir būdu užmegzti naudingas pažintis. Džiaugiuosi, kad į projekto „Rezervuota vyresniems“ komandą jungiasi praeityje itin kvalifikuotą, intelektualų darbą dirbę žmonės, kuriems savanorystė leidžia ir „pravėdinti“ galvas, tačiau kartu ir nepamiršti darbinių įgūdžių“, – mintis dėstė D. Kovalskytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių