Quantcast

Suomiškos žuvys įsikūrė Nemuno pakrantėje

Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje akį patraukia žuvimis išmargintos stiklo plokštės, forma primenančios banglentes. Tai garsaus šiuolaikinio stiklo menininko iš Suomijos Vesos Varrelos "Žuvys banglentininkės" ("Surfing fishes").

"Jas kūriau galvodamas apie Suomijoje, prie Lahti miesto, esantį ežerą. Jis yra labai industrializuotame rajone ir jame labai sumažėjo žuvų. Darbas dar nebaigtas. Kai baigsiu, jame bus pavaizduotos penkiolika žuvų rūšių, besiveisiančių šiame ežere. Kūriniu noriu atkreipti dėmesį į vandens užterštumą ir nykstančias žuvis", – pasakojo menininkas.

Dvi pustrečio metro aukščio nedūžtančio stiklo plokštes V.Varrela iš Suomijos į Kauną, projekto "Vitrum Balticum" parodą, automobiliu atsivežė pats. "Aš geriausiai žinau, ką daryti, kad jos nenukentėtų. Juk visi žino, kad šis automobiliuose naudojamas vadinamasis nedūžtantis stiklas taip pat subyra. Tik reikia mokėti sudaužyti", – juokėsi menininkas.

Ar svečias nenustebo pamatęs kūriniui eksponuoti parinktą vietą – uždarą kiemą? "Ir urbanistinės architektūros apsuptyje jis visai neblogai žiūrisi. Žinau, kad netoli nuo čia per Kauną teka upė – galbūt jis labiau tiktų ten. Renginio organizatoriai parinko šią vietą baimindamiesi, kad "Žuvų banglentininkių" kas nors nesugadintų", – paaiškino menininkas.

Kurdamas "Žuvis banglentininkes", V.Varrela panaudojo naują piešinio technologiją, kai stiklo atspaudas ant stiklo prilydomas esant labai aukštai temperatūrai: "Toks piešinio atspaudas nėra iškilęs stiklo paviršiuje ir išlieka amžinai – jo spalvos niekada nenublunka, kad ir kokios būtų oro sąlygos." Menininkas tikina, kad ateityje ši technologija bus naudojama architektūroje, kuriant dideles stiklo plokštes su piešiniais.

Suomio kūrinys Kaune pristatomas kaip postmodernaus meno krypties – aplinkos meno, dar vadinamo invairomentu, atstovas. Menotyrininkai neretai suabejoja priskirdami meno kūrinį vienai ar kitai šiuolaikinio meno krypčiai, tačiau šiuo atveju teoretikams padėjo apsispręsti pats menininkas.

Jis įsitikinęs, kad tikrasis aplinkos menas yra ne skulptūros ar objektai, išnešami iš galerijų ar studijų eksponuoti lauke, o specialiai atvirai erdvei sukurtas menas. Dar daugiau: anot V.Varrelos, kurdamas aplinkos menininkas neturėtų pakenkti gamtai: "Aplinkos menas ne visada susijęs su ekologinėmis idėjomis, bet, manau, jis turėtų rūpintis ekologija ir tam tikra prasme paaiškinti, kodėl mes esame gamtoje – ne galerijose ar muziejuose."

Aplinkos menas populiarus visoje Skandinavijoje. Žiemą menininkai kuria didžiules skulptūras, objektus iš sniego, ledo.

"Viskas vėliau ištirpsta, sunyksta. Tai geras būdas parodyti, kad nieko nėra amžino. Vasarą taip pat sukuriama daug aplinkos meno objektų. Pavyzdžiui, atsiranda vis daugiau menininkų, sugalvojančių, kaip neišvengiamus, bet neestetiškus elektros stulpus ir laidus paversti patraukliais objektais", – pasakojo suomis.

V.Varrela tikras: aplinkos menas ateityje išpopuliarės miestuose. "Čia jis gali pasitarnauti visai kitiems tikslams nei kur nors giriose ar ežerų pakrantėse. Man labai patiko aplinkos meno skulptūra JAV, Sietle. Skvere, kur ji stovi, anksčiau būdavo pridaužoma daug butelių. Kai iškilo skulptūra, susidedanti iš metalinio taikinio, į kurį praeiviai kviečiami sviesti stiklo butelį, ir konteinerio apačioje, į kurį subyra stiklo šukės, problemos nebeliko", – tikino aplinkosaugos idėjoms neabejingas menininkas.
Įvairiose pasaulio šalyse kuriantis suomis su "Žuvimis banglentininkėmis" tikisi apkeliauti visą Baltijos jūros regioną.

V.Varrelos objektas "Žuvys banglentininkės" Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje (Rotušės a. 19) bus eksponuojamas iki gruodžio 7 d.


Šiame straipsnyje: suomisžuvys

NAUJAUSI KOMENTARAI

vv

vv portretas
Great!!

Saulius1

Saulius1 portretas
"aplinkos meno, dar vadinamo invairomentu..." - ir vis tik čia originali rašyba (skliausteliuose!) LABAI pageidautina: kas čia per " *mentas"?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių