- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
-
Režisierė L. Lužytė: kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios
„Pilis“ – tai jau antrasis režisierės Linos Lužytės ilgametražis filmas. Jis pasakoja jaudinančią iš Lietuvos į Airiją emigravusios šeimos istoriją. Nors „Pilyje“ kalbama apie emigraciją, ji tarsi lieka antraplanė. Daug svarbesnė yra pačio žmogaus – ambicingo, drįstančio svajoti, siekti to, ko nori, o ne imti tik tai, ką jam duoda gyvenimas, idėja.
Apie naują kūrinį, laimės paieškas ir norą pasilikti Lietuvoje pasakoja filmo režisierė L. Lužytė.
– Prisiminkite, kaip nusprendėte stoti į režisūrą? Ar pasakoti istorijas mėgote jau vaikystėje?
– Nuo vaikystės mėgau žiūrėti filmus, bet nebuvau iš tų, žinančių visą kino klasiką. Į režisūrą tiesiog pakliuvau – tai buvo kažkoks laimingas atsitikimas... Įstojus aplankė užtikrintas jausmas, kad esu ten, kur ir turiu būti. Pieš tai studijavau psichologiją, tačiau jaučiausi ne savo vietoje. Istorijas pasakoti visada mėgau. Jas specialiai pagražindavau meluodama, mat norėjau, kad jos kitiems skambėtų žavingiau, įspūdingiau ir dramatiškiau...
– Pati esate ne tik režisierė, bet ir scenarijaus autorė. Kokiomis aplinkybėmis gimė filmo „Pilis“ scenarijus ir kokia pagrindinė filmo idėja?
– Scenarijų rašiau gana ilgai – beveik trejus metus. Tuo metu gyvenau Mianmare, pradėjau daug galvoti apie Lietuvą. Klausiau savęs, kodėl aš keliauju? Pradėjau domėtis emigrantų gyvenimu, skaičiau apie lietuvius Anglijoje, Airijoje. Taip emigracijos kontekste pradėjo dėliotis istorija. Filmas kalba apie jauną žmogų, kuris bando prasimušti gyvenime: neima to, ką gyvenimas numeta. Lietuvį norėjau parodyti ne kaip auką, o kaip kovotoją, kuris eina iškėlęs kumštį į orą ir sako: „Susikursiu gyvenimą tokį, kokio esu vertas, o ne tokį, kokį man siūlo aplinkybės“.
– Emigracijos tema, nors ir ne svarbiausia, tačiau sukuria pagrindą istorijos kontekstui. Sakoma, jog pranašu savoje žemėje nebūsi. Kaip vertinate laimės paieškas svetur?
– Man atrodo, kad laimės išorėje niekada nerasi. Turiu omenyje karjerą, šalies pakeitimą ar bet kokią kitą veiklą. Kai atrandi laimę viduje, geografinės ribos tampa nebesvarbios. Bet kalbant apie žmonių judėjimą, migraciją, neabejoju, jog žmogus yra sutvertas eiti link gėrio, laimės. Todėl neradus jos vienoje vietoje, žmonės keliauja į kitą. O kol žmogus ieško, tol eina į priekį. Nebūtina atrasti, svarbiausia ieškoti.
Man atrodo, kad laimės išorėje niekada nerasi. Turiu omenyje karjerą, šalies pakeitimą ar bet kokią kitą veiklą.
– Siužetą kuria trijų kartų moterys: mama Jolanta (vaid. Gabija Jaraminaitė), dukra Monika (vaid. Barbora Bareikytė) ir demencija serganti močiutė (vaid. Jūratė Onaitytė). Kokią gyvenimo pusę kiekviena iš jų simbolizuoja? Ir kodėl siužete dominuoja moterys?
– Močiutė simbolizuoja vyresniąją lietuvių kartą, kuri yra be galo prisirišusi prie praeities, ją saisto labai tamprūs ryšiai su gimtąja šalimi. Vidurinioji karta – tranzitinė. Ji man yra labai įdomi. Šių žmonių gyvenimai tarytum jau nebeišsipildo, nevirsta sėkmės istorijomis. Jie tampa tais kūnais, kurie perneša jaunąją kartą į geresnį gyvenimą. Monika reprezentuoja globalaus pasaulio jauną žmogų, kuris eina atlapa krūtine ir galvoja, kad tai, ko jis nori, ir turi teisę gauti. Jaunosios kartos nebesaisto jokie ryšiai nei su praeitimi, nei su šalimi. O kodėl dominuoja moterys didelės paslapties nėra. Tiesiog moterų personažai man yra artimesni, nes pati esu moteris. Tačiau, visų pirma, man tai žmonės, kurie yra labai vieniši svetimoje šalyje.
– Su Gabija Jaraminaite dirbate jau ne pirmą sykį. Jūratė Onaitytė – teatro elitui priskiriama aktorė. Barborą apibūdinate kaip nepaprastai talentingą. Kaip jas atradote?
– Su Gabija Jaraminaite mūsų „vedybinė santuoka“ trunka jau ilgiau nei dešimt metų... (juokiasi). Kai rašau scenarijų, jau mąstau apie Gabiją kaip apie personažą. Ji yra universali aktorė, turinti begalinį tiesos jausmą. Jūratė Onaitytė – plataus kalibro aktorė, su kuria dirbti labai norėjau, nors pradžioje buvo kiek nedrąsu. Pagrindiniam vaidmeniui ieškojau vaikų, Barbora nukrito tarsi iš dangaus. Iš visų atrankoje dalyvavusių mergaičių ji išsiskyrė ne tik savo išvaizda, prikaustančiu žvilgsniu, bet ir natūralumu bei jautrumu.
– „Pilis“ – tai bendras Airijos ir Lietuvos kino kompanijų darbas. Su kokiais iššūkiais susidūrėte kurdami filmą? Kokius prisiminimus išsinešėte?
– Beveik nebuvo jokių iššūkių – viskas ėjosi kaip per sviestą. Airiai mane be galo sužavėjo kaip žmonės, kaip darbuotojai, nes viską darė maksimaliai gerai. Į Airiją vykome su nuostata, kad pasitiksime lietų, tačiau per visą filmavimo mėnesį lietaus nebuvo nė dienos. Airiai juokavo, kad nieks nepatikės, kad filmas nufilmuotas šioje šalyje.
– Pakalbėkime apie svajones, juk ir filme pagrindinė herojė daro viską, kad tik įgyvendintų savo troškimą... Kokie jūsų, kaip ambicingos jaunos režisierės, siekiai ir svajonės?
– Šia vasarą praleidau afganistaniečių pabėgėlių stovykloje Lesbo saloje, Graikijoje. Ten filmavau dokumentinį filmą apie pabėgėlius. Taip pat noriu sukurti filmą apie Joną Meką, ko gero, suvalgysiantį pusę mano gyvenimo. Dar tiksliai negaliu pasakyti, kas jame bus sudėta, bet teks paplušėti dirbant su gausia archyvine medžiaga. Žaviuosi rusų literatūra, kuri apima žmogaus egzistencijos klausimus bei didžiąją dalį Rusijos ir pasaulio istorijos. Mano svajonė yra sukurti tokį filmą, kuris, kaip ir mano mėgstama klasikų literatūra, turėtų be galo daug sluoksnių ir atlieptų laikmetį. Manau, būtina išsikelti ambicingas svajones, kurios taptų kelrode žvaigžde, rodančia judėjimo kryptį. O ar svajones pasieksi, tai jau yra antraeilis dalykas. Svarbiausia turėti tikslą link kurio einama.
– Rugsėjo mėnesį įvyko filmo premjera. Kaip jaučiatės atidavusi savo kūrinį vadinamajam „žiūrovų teismui“? Kokių atsiliepimų teko išgirsti?
– Premjera yra lūžio taškas, kai filmas patenka į žmonių rankas ir tampa jau nebe tavo. Nuo tos akimirkos nebegali turėti jokių pretenzijų, kad galbūt kažkas kažką ne taip suprato. Žiūrovai sprendžia, ar filmas geras, ar blogas. Neslepiu, kad žiūrovų teismui jį atiduoti yra baisu. Vieną iš netikėčiausių atsiliepimų esu išgirdusi iš vyro, kuris po filmo pareiškė, kad jeigu jis būtų emigravęs, tai pasižiūrėjęs šitą filmą tuoj pat grįžtų į Lietuvą. Tai išgirsti buvo malonu ir keista, nes filmo tokia intencija nekūriau. Kiekvienas žmogus filmą pamato iš savo prizmės, perleisdamas per savo patirtį.
– Gal galite išvardinti bent tris priežastis, dėl kurių rekomenduotumėte filmą pažiūrėti dar jo nemačiusiems?
– Pirmoji priežastis – pati emigracijos tema, kuri daugeliui lietuvių yra gana svarbi. Filmų šia tema nėra daug, nors kiekvienas vienaip ar kitaip esame su tuo susidūręs: turime artimųjų ar pažįstamų, išvykusių svetur. Antra priežastis – pamatyti absoliutaus įgimto talento pagrindinio vaidmens atlikėją Barborą Bareikytę. Tai fenomenali aktorė, kuri būdama trylikos metų sukūrė vaidmenį, kurį išgyveno, perleido per save, o ne tiesiog suvaidino... Trečia priežastis – reikia remti lietuvišką kiną ir jį žiūrėti.
– Planuojate likti Lietuvoje ar vėl kelsite sparnus?
– Ilgą laiką keliavau po pasaulį: domėjausi, pažinau, atradau, mačiau... Šių metų sausį grįžau į Lietuvą ir bandau čia likti... (juokiasi). Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradėjau dėstyti nedideliam magistrantų kursui. Aišku, niekada negali žinoti, bet kol kas noriu likti ir kurti Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šuns nužudymu įtariamas A. Misiūnas kaltinimus atmeta: dvigubi standartai?
Prieš kelias dienas viešai apkaltintas, kad be priežasties užmigdė savo augintinį, Mišrių kovos menų (MMA) kovotojas Arnoldas Misiūnas išplatino viešą kreipimąsi. Jame vyras neigia, kad užmigdė pitbulių miš...
-
L. Suodaitis – apie persikūnijusios N. Bunkės panašumą į V. Siegel: praeidamas net krūptelėdavau
Apie įdomybes, nutikusias trečiadienį Klaipėdoje praūžusių, o balandžio 1-ąją ir televizijos eteryje pasirodysiančių „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų užkulisiuose. Įdomu buvo išvysti tai, kas apdovanojimų metu v...
-
Mokytoja Veronika prisiminė vestuvių skandalą: kaip mokytoja sau gali leisti tokią prabangą?
Prieš metus garsiausia Lietuvos mokytoja Veronika su vyru Simu Kazilioniu susituokė saulėtuose Maldyvuose. Praėjus metams jauna pora vėl savo meilę atšventė Kenijoje. Ne paslaptis, kad meilės šventė vėl sulaukė daug susidomėjimo...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai6
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
A. Pugačiova Rusijoje bus įtraukta į „užsienio agentų“ sąrašą11
Garsiai Rusijos dainininkei Alai Pugačiovai, kuri kartu su vyru Maksimu Galkinu ir vaikais yra palikusi Rusiją, turėtų būti suteiktas „užsienio agento“ statusas. ...
-
G. Savicko laimės recepto ingredientai: kiaušiniai ir A. Bružas2
Artėjant gražiausiai pavasario šventei, eksperimentinėje kulinarijos laidoje „Valgoma ar nevalgoma“ – duoklė Velykų karaliui kiaušiniui. Laidos vedėjas Giedrius Savickas į savo virtuvę šįkart pasikvietė seną bi...
-
A. Chošnau pasisakė apie šių metų atstovą „Eurovizijoje“ ir jo dainą: į finalą nepateksime2
Išgyvenantis tikrą muzikinį renesansą atlikėjas Alanas Chošnau vieną po kitos pristatinėja naujas dainas ir ruošiasi koncertiniam turui po Lietuvą. Paniręs į solinę karjerą, vyras atviravo, kad kartais gerai dainai parašy...
-
Po BMW gaisro Nyderlanduose prabilo Maybacho buvusioji: viską dėl jo atidaviau8
Praėjusią savaitę socialinių tinklų žvaigždė Laurynas Burovas-Maybachas išgarsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – Nyderlanduose. Degalinėje sudegė jo automobilis BMW. Lietuvis buvo suimtas ir išvežtas teisėsaugos pareigūn...
-
Ar „Eurovizijos“ pusfinalyje Silvester Belt padės laimingas numeris?7
Antradienį oficialiai paskelbtas „Eurovizijos“ konkurso dalyvių sąrašas ir jų pasirodymų eiliškumas. Paaiškėjo, kelintas savo dainą „Luktelk“ atliks ir Lietuvos atstovas Silvester Belt. ...
-
A. Misiūnui – kaltinimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais: įtariamas užmigdęs nusibodusį augintinį9
Socialiniuose tinkluose plinta naujiena apie mišrių kovos menų atletą Arnoldą Misiūną, taip pat žinomą dėl dalyvavimo 2021 m. vykusiose riaušėse prie Seimo. Aiškėja detalės, kad sportininkas užmigdė savo augintinį, pitbuli...