Quantcast

Praeities žvalgas Š. Jasiukevičius: mes einame ten, kur turistai patekti negali

  • Teksto dydis:

Besitęsiant didelio populiarumo sulaukusio JAV kabelinės televizijos tinklo „HBO“ kūrėjų serialo „Černobylis“ bumui, kalbos apie vieną iš didžiausių žmogaus rankomis sukurtų katastrofų bei jos padarinius netyla. Žmonės iš viso pasaulio keliauja į apylinkes pamatyti tai, kas dar išlikę vaiduokliu tapusiame mieste.

Tačiau 2019-jų metų serialas – ne vienintelė priežastis čia sparčiai įsibėgėjusiam ekstremaliam turizmui. Fanatų, kurių pažinimo noras nugali baimę, buvo visais laikais. Tiesa, vieni iš jų sumoka pinigus ir leidžiasi į ekskursiją su grupe, kiti – kelionės planą susidėlioja patys.

Apie patekimą į Černobylio zoną, susidūrimą su vietinėmis tarnybomis bei iš skalės išėjusį dozimetrą (radiacijos fono matuoklį red. past.) papasakojo Šarūnas Jasiukevičius, geriau visuomenei pažįstamas kaip Praeities žvalgas.

Per vieną dieną mes pamatome daugiau negu legaliai turistai pamato per dvi dienas, nes mes einame ten, kur jie išvis, teoriškai, negali patekti.

Prieš patenkant į užterštąją zoną

„Dauguma aprašytų objektų yra avarinės būklės, gali būti užteršti radiacija ar pavojingais gyvybei cheminiais junginiais. Kai kurie objektai yra privatūs ir saugomi. Be savininko sutikimo patekimas draudžiamas. <...> Jei objekto aprašyme nenurodytos jo koordinatės, reiškia objektas yra nesaugus, saugomas, privatus ar siekiama jį apsaugoti nuo galimų vandalų veiksmų“, – su tokia informacija visų pirma yra supažindinami turistai, norėdami pasirinkti kelionę iš Š. Jasiukevičiaus siūlomų objektų, išsidėsčiusių po visą pasaulį.

Egzotika ekstremaliomis sąlygomis

„Mes matome daugiau nei įprastai turistai pamato... Ir smarkiai daugiau – per vieną dieną mes pamatome daugiau negu legaliai turistai pamato per dvi dienas, nes mes einame ten, kur jie išvis, teoriškai, negali patekti“, – pasakojo Šarūnas, pridurdamas, kaip yra pasikeitęs jo egzotikos suvokimas. Turėdamas tvirtą nuomonę, kad smėlis, palmės ir kurortai pasaulyje visur yra tokie patys, neįprastų kelionių organizatorius egzotika vadina tai, kur patekti galima bent šiek tiek ekstremaliomis sąlygomis.

Taip pat ir pakeleivių, kurių atostogų suvokimas yra panašus, Šarūnas, socialinių tinklų pagalba, randa nesunkiai. „Kaip tik prieš mėnesį buvome 5 dienų kelionėje ir turistai man sako, kad nori pamatyti (katastrofą gesinusių red.past.) gaisrininkų drabužius, aš juos perspėjau, kad ten tikrai yra reikalų, bet jie vis tiek nori. Mes apsirengėme apsauginius kostiumus, užsidėjome respiratorius, pirštines, apsisaugojome kaip įmanoma, kad tų dulkių nepatektų į vidų ir nepriliptų prie drabužių“, – apie kelionių sąlygas pasakojo keliautojas.

Didžiausias radiacinis fonas

Paklaustas, kur jam pačiam yra tekę užfiksuoti didžiausią radiacinį foną, pašnekovas nesudvejojęs atsakė, kad tai – be abejonės Černobylio zona. „Tai yra tas ligoninės rūsys, kuriame yra sumesti gaisrininkų drabužiai, su kuriais jie gesino degantį reaktorių. Tiesiog tuo metu ten nieko kito nesugalvojo, todėl nurengė gaisrininkus, sumetė drabužius į liftą, nuleido į rūsį, išmėtė viską ten ir paliko.“

Pasidalijęs kvapą gniaužiančiais ir įprastam keliautojui sudėtingai suvokiamais įspūdžiais, kaip pirmą kartą kartą pavyko nusileisti į Černobylio ligoninės rūsį, o bandant ten pamatuoti radiacinį foną, dozimetras išėjo iš skalės, Praeities žvalgu vadinamas keliautojas suskubo nuraminti: „Labai žmonės tos radiacijos išsigąsdinę, bet iš tikrųjų ta radiacija mus supa kasdien ir viena diena

Černobylio zonoje yra tas pats, kas lėktuvu nuskristi iš Vilniaus į Londoną ir grįžti atgal. <...> Į Japoniją vienas skrydis yra tas pats, kas savaitę Černobylio zonoje gyventi. Tai kai jau labai visi išsigąsdina, aš sakau, kad žinokit, radiacijos nėra, nes žmonės labai prisigalvoja daug.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių