Porcelianinė giesmė apie moterį

Moteris – tai motina, meilė, džiaugsmas, prakeiksmas, paguoda, dangus ir pragaras. Tai savo kūriniais byloja keramikė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins. Menininkės porceliano paroda "Atspindys" šiuo metu eksponuojama Keramikos muziejuje.

Ir pagrabiai, ir su ironija

Savo mintims išreikšti keramikė pasirinko moters torsą, į kurį žvelgia ir itin pagarbiai, ir su ironija, nevengdama žaismės. Užmetus pirmąjį žvilgsnį, moteriški torsai – grakštūs ir trapūs porceliano kūriniai – įvairiomis, sudėtingiausiomis technikomis ornamentuoti, atrodo kaip suknelės, į kurias sutelpa ne tik buitinė, bet ir egzistencinė filosofija.

"Taip, nuoga dubce ant ledo, – juokiasi Ž.Bardzilauskaitė-Bergins, – argi nedažnai taip būna, nes mūsų visuomenė tokia jau yra: atsisveikina gana greitai bei neskausmingai, ir neretai aukštą postą užėmusi svarbi moteris lieka be nieko. Kita vertus, kažkiek noriu ir užsiminti, kad toji aukšto posto kėdė yra sąlygiška, juo labiau ne amžina ir toli gražu ne vertybė, kuri vėliau galėtų būti paguoda ar atrama."

"O moteris todėl, kad ją geriausiai pažįstu, ji man labai graži, pernelyg nuvertinta šiais laikais, per daug silikonizuota ir įsprausta į vartotojiškumo rėmus, – atsako menininkė. – Ji graži tokia, kokia yra."

Ši paroda – jubiliejinė, žyminti kūrėjos 30-metį po studijų baigimo, o piešiantiems studentams modeliais taip pat dažniausiai būdavo moterys, merginos. "Nė kiek nefeministuoju, štai yra ir dvi vyrų figūros "Tikėjime ir viltyje", tiesiog atsigręžiu į moterį, norėdama teigti jos grožį", – papildo Ž.Bardzilauskaitė-Bergins.

Tobulos proporcijos

Parodos ekspozicija prasideda "Sapnais" – jų efemeriškame pasaulyje daugelio kūrybinių impulsų pradžia ir paslaptys. "Sapnuose" – porcelianinėje plokštėje poglazūrine technika nupiešti katinai – jau iš dvasių pasaulio, kaip ilgesio, individualumo, orumo simbolis ir parodos ironiškasis herojus, atsikartojantis ir kituose porceliano kūriniuose ("Tikėjimas ir viltis", "Šokis su gundymo elementais").

Akį ypač patraukia juvelyriško žavesio, švarios estetikos žalia moters torso formos "Kanelė pienui" – subtiliomis ir beveik tobulomis spalvos, formos, glazūros proporcijomis, kai, stabtelėjus prie kūrinio, nebesinori kalbėti, ieškoti sąsajų ir paslėptų minčių, užtenka žvelgti ir žavėtis, net nežinant kuo, greičiausiai tomis proporcijomis, kurios ir yra profesionaliosios kūrybos ašis ir dar kažkuo – daugelis tai pavadina kūrinio energija. Juo labiau kad išraiškos ieškojusi per paprastą, trivialų buitinį daiktą – kaime naudojamą indą pienui supilti, dažnai pavadinamą ir "kaniuku" – menininkė ypač rizikavo: čia pat plytėjo buitiškumo stačiokiškumo, net primityvumo pievos. Vis dėlto į jų lankas ne tik nenuklysta, bet virš jų aukštai pakilta, ir tai akivaizdi meistrystė, aukštasis pilotažas.

"Kanelė pienui" – lyg giesmė moteriškumui, atskleidžiant pirmosios žmogaus maitintojos esmę, minties ir formos juvelyriškumu iškeliant moterį kaip daugiaplanį, globalios apimties indą.

Nuo dramos iki vilties

Parodoje yra ir lengvesnio kvėpavimo darbų. Plastiškos kūrinių "Pirtyje", "Diskusija sode", "Pokalbis" figūros primena graikišką stilistiką ir kalba apie pirtį, pokalbį prie arbatos – skirtybes ir bendratis: vienos įkaista iki raudonumo, šėlsta ir rizikuoja, kitoms moterims taip ir lieka šalta ir baugu.

Žaismingas lipdyto porceliano veneriškų apimčių moterų valpurginis skrydis kūrinyje "Valpurgijos naktis". "Dar studijų laikais buvau praktikoje Sankt Peterburge ir ten nuėjau į pirtį, – prisimena Ž.Bardzilauskaitė-Bergins. – Tos pagyvenusių moterų kuplios formos mane taip sužavėjo, buvo tokios išraiškingos, kad kurį laiką negalėjau nuo jų atitraukti akių, dabar štai jos atgijo šioje Valpurgijos naktyje."

Vis dėlto parodoje nemažai ir draminių niuansų: moteris – išdalyta, išdalijusi savo gyvenimą ir mėginanti susirinkti save, susivokti, kažką pasilikti ar atrasti ("Išdalinti gyvenimai", dukters profilį nupiešusi išsiilgusi motina ("Ilgesys"), vietoj širdies tuščią kėdę, ant kurios sėdėjo tėvas, nešiojanti dukra ("Tuštuma", "Ilgesys"), sutrikusio angelo figūrą įkūnijanti moteris ("Pasimetęs angelas").

"Tikėjime ir viltyje" auksu ir platina glazūruotos vyrų figūros kužda kiekvienam individualią interpretaciją, pagal savąją patirtį, lūkesčius, vartojamus simbolius, bet kad ir kokie jie būtų, visi susiję su tikėjimu ir viltimi.

Kas? Ž.Bardzilauskaitės-Bergins keramikos darbų paroda "Atspindys".

Kur? Keramikos muziejuje.

Kada? Iki lapkričio 5 d.