Lagamine ar kuprinėje visada atsiras vietos ir knygai. Ji – puiki atostogų palydovė. Su knyga rankose keliautojai sėdi oro uostuose, lėktuvuose, traukiniuose, autobusuose – visur, kur tik driekiasi jų atostogų maršrutai. Skaito prie jūros svilinant saulei, ant ežero kranto, nors aplinkui zvimbia uodai.

Geras moteriškas romanas

Aktorė Larisa Kalpokaitė rimtus storus romanus gliaudo kaip riešutus. Šią vasarą – nežinia kelintą kartą – ji vėl paėmė į rankas Margaret Mitchell romaną "Vėjo nublokšti". Bet ar tai ne per sunki knyga atostogoms?

Vis dėlto aktorė pritaria, kad ne visos knygos tinkamos atostogoms, ir prisiminė vieną epizodą iš jaunystės.

"Kartą į Palangą atsivežiau Fiodoro Dostojevskio romaną "Nusikaltimas ir bausmė". Ko negalima vasarą paplūdimyje skaityti, tai F.Dostojevskio. Karštis bei "Nusikaltimas ir bausmė" mane atbaidė nuo F.Dostojevskio ilgam. O "Vėjo nublokšti" – geras moteriškas romanas", – patikino L.Kalpokaitė.

Aktorei svarbiausia, kad knyga būtų gera. Neseniai ji perskaitė Rusijos stačiatikių bažnyčios istoriją – storą knygą, kuri sveria daugiau kaip tris kilogramus.

"Va, tokias knygas skaitau. Tada nesvarbu, ar saulė plieskia, ar už lango lietus, – sakė aktorė. – Arba tokias, arba meilės romanus."

Meilės romanus ji skaito, kai kamuoja nemiga. "Vietoj tablečių", – pokštavo Larisa. Tie romanai – paprastas reikalas: perskaitai per naktį ir tuoj pat pamiršti. Tačiau patikslino, kad lietuviškų neskaito: "Žinau, kokia meilė būna Lietuvoj. Todėl jei jau renkuosi meilės romaną, tai Noros Roberts."

Galbūt prisiekusi skaitytoja svajoja įsigyti elektroninę knygą? "Nė už ką. Visų pirma, nuo tokios knygos akys labai pavargsta. Ir taip gadini akis skaitydamas, tai kam dar tas žybčiojantis ekranas? Ne", – griežtai tarė e. knygai L.Kalpokaitė.

Kitų gyvenimo pėdsakais

Vilniaus universiteto rektorių Benediktą Juodką žurnalistės telefono skambutis užklupo Estijoje.

"Kaip tik atostogaujame, esame Taline – gimtajame žmonos mieste. Atsivežiau ir knygų. Labiausiai man patinka biografinės knygos apie žinomų žmonių gyvenimą", – dėstė rektorius.

Šį kartą į lagaminą jis įsidėjo Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Juodkazio knygą "Mažoji Lietuva – mano gimtinė". Joje autorius prisimena savo gyvenimą Pagėgiuose, tėvų dalyvavimą visuomeninėje ir politinėje veikloje, jų bendravimą su įžymiais Mažosios Lietuvos žmonėmis – Martynu Jankumi, Enziu Jagomastu, Vydūnu.

Rektorius pagyrė žinomo žurnalisto Laimono Tapino autobiografinę knygą "Prarasto laiko nebūna", kurią skaitė praėjusią vasarą. Taip pat jam didelį įspūdį padarė neseniai mirusio dailės klasiko tapytojo Augustino Savicko "Žalia tyla: Memuarai". Tai – puikios, įdomios knygos.

Tačiau B.Juodka pripažino, kad per atostogas tenka paimti į rankas ir kai kurias mokslines knygas.

"Šiuo metu rankose kaip tik laikau savo sūnaus – verslo teisės advokato Robert Juodkos – anksčiau parašytą knygą "Teisinės kredito rizikos mažinimo priemonės". Dar nebuvau jos skaitęs, todėl per šias atostogas turiu perskaityti", – sakė rektorius.

Užsisakė knygos vertimą

Stilistas Mantas Petruškevičius šią vasarą perskaitė Italijoje dirbančių žurnalistų Jurgos ir Pauliaus Jurkevičių knygą "Italija". Tai – puiki atostogų knyga susiruošusiems vykti į tą šalį. Ir ne tik. Tai apskritai knyga, tinkama skaityti per atostogas, kad ir kur važiuotum.

"Lengvo turinio, paprasta, daug patarimų – tiesiog knyga atsipalaiduoti", – jos pliusus vardijo Mantas.

Labiausiai M.Petruškevičiui patinka knygos apie madą, biografinės bei psichologinės. Jis tiesiog dievina biografines knygas. Tačiau biografija nelygu biografijai – labiau patinka knygos apie tokias asmenybes, mūzas kaip Marlene Dietrich, Jacqueline Kennedy, Elsa Schiaparelli.

Šią vasarą Mantas skaito biografinę knygą apie mados ikoną – italų dizainerę E.Schiaparelli. Tai – stora knyga, kurią pasiima su savimi kur nors važiuodamas savaitgaliais.

M.Petruškevičiui teko įdėti nemažai pastangų ir finansų, kad turėtų šią knygą. Ją anglų kalba išleido Vokietijos leidykla "Taschen". Kadangi mados ikonos gyvenimas lietuvį ypač domino, jis kreipėsi į vertimų agentūrą, kad knygą jam išverstų į lietuvių kalbą. "Skaitydamas noriu viską tiksliai suprasti, – neslėpė Mantas. – Man ta knyga labai imponuoja."

Taip pat pašnekovas renkasi ir populiariosios psichologijos knygas. Viena jų – "Kas paėmė mano sūrį? Arba kaip priimti pokyčius darbe ir gyvenime". Šią knygą Mantui kažkas rekomendavo perskaityti.

Kuo tokios knygos populiariam vyrui įdomios?

"Kai esi karjeros žmogus, kai nori ko nors pasiekti, tokios knygos yra postūmis eiti pirmyn – palaikančios, duodančios patarimų, kaip susitvarkyti su tuo ar anuo dalyku, kaip elgtis, – komentavo Mantas. – Bet ir tokios knygos puikiai tinka per atostogas. Iš knygynų lentynų jos niekada nedings."

M.Petruškevičius neslėpė, kad populiariosios psichologijos knygų patarimais naudojasi darbe ir gyvenime, taip pat žurnalistams duodamas interviu, vesdamas televizijos laidas.

Mantas nėra knygų rijikas, prie jų nepuola nepasvarstęs. Jis renkasi ypatingas knygas, apie kurias sakoma: "Šitą tiesiog būtina perskaityti." Knygai jis turi nusiteikti, o knyga jam – ją turi būti lengva ir malonu skaityti.

Atsipalaiduoja su "Pepe Ilgakojine"

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė skaityti mėgstanti nuo vaikystės ir skaitytų dar daugiau, jei turėtų daugiau laisvo laiko. Intensyviau ji skaito tik per atostogas, o darbų sezonu – kokias penkias knygas vienu metu.

"Apskritai mėgstu skaityti įvairias knygas, nors negalėčiau savęs priskirti prie fantastikos gerbėjų. Nelabai skaitau ir vadinamųjų moteriškų romanų. Jeigu norisi ko nors "lengvo", visada mieliau pasiimsiu kokį Agathos Christie detektyvą, jie "susiskaito" per dieną", – pasakojo I.Šimonytė.

Ministrei geriausia visų laikų knyga – "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai". Ją moteris yra perskaičiusi keliolika kartų – visada prie jos grįžta, kol randa kitą "kabinančią" knygą.

Per šias atostogas I.Šimonytė perskaitė bent dalį tų knygų, kurių nemažai nusipirko dar pavasarį Knygų mugėje.

"Perskaičiau kelis detektyvus, taip pat ir Timothy Snyderio knygą "Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino", kuri tikrai sukrečia. Nuostabi knyga, kurią perskaičiau šią vasarą, – tai Billo Brysono "Namie. Trumpa privataus gyvenimo istorija".

Joje nepaprastai patraukliai aprašyta daugybė dalykų, kuriuos esame įpratę laikyti "nuobodžia buitimi". Nustebau, kiek įdomių faktų sužinojau apie, pavyzdžiui, virtuvės ar baldų evoliuciją, – knygos pranašumus vardijo ministrė. – Šią vasarą vėl perskaičiau "Pepę Ilgakojinę" – kartais mėgstu susirasti kokią vaikišką knygelę ir ją paskaityti, kad atsipalaiduočiau."

Pastaruoju metu leidėjai šlovina e. knygą. Esą, tai – labai ekonomiška, nereikia samdyti dailininko, rūpintis logistika. Kaip ministrė vertina e. knygos atsiradimą? O gal tokią jau turi?

"Naujovės yra įdomu, tačiau šiuo požiūriu esu visiška konservatorė. Knyga man ne tik informacijos ar pramogos šaltinis. Tai – ypatingas daiktas, kurį malonu turėti rankose, vartyti, padėti į lentyną, iš jos paimti. Apskritai parduotuvėse stengiuosi praleisti kuo mažiau laiko, tačiau knygynai yra absoliuti išimtis, ten galėčiau sukinėtis valandų valandas. Todėl man tikrai būtų liūdna, jeigu tradicinių, spausdintų, knygų nebeliktų", – apgailestavo I.Šimonytė.