Paprastas būdas nepaprastai pailsėti

Pabandykite įsivaizduoti 14 kv. m vieno kambario butą su nykštukiniu vonios kambariu, miniatiūriniu šaldytuvu, dujine virykle, išskleidžiamomis miegamojo lovomis ir visu tuo besidalijančius šešis suaugusiuosius. Ar gali tokia kompanija būti laiminga?

Ratuota laisvė

Gali, tačiau su sąlyga, kad visi šie žmonės per atostogas gyvens turistiniame automobilyje, žargonu paprastai vadinamame kemperiu (angl. – camping car). T. y. ant mikroautobuso griaučių suręstoje gyvenamojoje patalpoje, pro kurios langą kiekvieną vakarą galima gėrėtis vis kitos pakrantės, kalno viršūnės ar girios proskynos vaizdu. Jeigu vieta patinka, gali apsistoti kelioms dienoms, o jeigu apylinkes apžiūri greičiau ar pradeda erzinti subjuręs oras – gali keliauti ten, kur labiau šviečia saulė ir laukia nepatirti įspūdžiai. Išsiruošęs į kelionę, neprivalai iš anksto kruopščiai planuoti atostogų maršruto, rūpintis nakvyne ir maitinimo įtaigomis. Pietums ar vakarienei gali pasigaminti, ką nori ir kada nori, iš kelionėn pasiimtų produktų nuosavoje virtuvėlėje.

Išbandę tokį kelionės būdą paprastai džiūgauja patyrę beveik absoliučios laisvės pojūtį, kai gali važiuoti, kur nori, kada nori, kaip nori, apsistoti gražiausiuose pasaulio kampeliuose neišleisdamas nė lito viešbučiams. Sakoma, kad vien atsisėdęs į turistinį automobilį gali pajusti atostogų džiaugsmą ir nepriklausomybę nuo kasdienės rutinos.

Čia nuolaidžiauti galima netgi visoms šeimos narių silpnybėms, nes į kelionę galima pasiimti tiek daiktų, kiek šauna į galvą – automobilyje vietos daug, begalė spintų stalčių, milžiniška bagažinė.

Dar vienas turistinių automobilių koziris – ratuotų atostogų kaina. Piniginę praverti, išskyrus turistinio automobilio nuomą, reikia tik tuomet, kai nakvynei pasirenkamos poilsio stovyklos ar specialią infrastruktūrą turinčios stovėjimo aikštelės. Tačiau šios išlaidos atrodo juokingos net jas lyginant su pačių kukliausių viešbučių kainomis.

Nakvynė įvairiose Vakarų Europos poilsio stovyklose paprastai kainuoja nuo 15 iki 50 eurų, atsižvelgiant į čia teikiamų paslaugų gausą ir vietą, kurioje ji įrengta. Kiekvienoje stovyklavietėje yra dušai, tualetai, parduotuvėlės. Čia taip pat būna įrengtos specialios vietos, skirtos išpilti tualeto bakelio turiniui ir papildyti jį vandens atsargomis.

Naujo verslo niša

Kad toks atostogų būdas ar netgi klajokliškas gyvenimo stilius gali tapti verslu, pirmi sumojo amerikiečiai. Teigiama, kad pirmoji keliauti mėgstantiems automobilininkams skirta turistinė priekaba buvo sukonstruota apie 1930-uosius. Šių transporto priemonių raida buvo gana sparti ir per keletą vėlesnių dešimtmečių rinkai buvo pasiūlyta sunkiai suskaičiuojama daugybė gyvenamųjų priekabų ir namelių su ratais modifikacijų. Paprasčiausi – dviejų miegamųjų vietų, o labiausiai pribloškiantys, naudojant autobuso karkasą sukonstruoti prabangūs apartamentai su garažu "Smarto" dydžio automobiliukui, kuriuo būtų galima blaškytis po stovyklos apylinkes.

Senajame žemyne tokie gigantomaniški modeliai nepopuliarūs, todėl čia beveik trys dešimtys pagrindinių šios rinkos žaidėjų paprastai gamina į keturias sąlygines klases suskirstytus turistinius automobilius. Vieni nuo kitų jie skiriasi dizaino įmantrybėmis, įrangos lygiu ir, žinoma, kaina.

Patys mažiausi ir pigiausi pagaminti naudojant mikroautobusų griaučius, paprastai tokiuose turistiniuose automobiliuose įrengtos dvi trys miegamosios vietos, yra viryklė, šaldytuvas. Šių automobilių terminė izoliacija nėra itin gera ir jie lengvai praleidžia tiek šilumą, tiek šaltį. Didžiausias jų pranašumas – tokios klasės turistiniai automobiliai nebrangūs, o važiuoti jais galima tokiu pat tempu, kaip ir lengvaisiais ratuočiais.

Bene populiariausi modeliai, virš vairuotojo kabinos turintys atsikišusias miegamąsias vietas. Už mikroautobuso kabinos būna įrengta svetainė su vietomis miegoti, yra viryklė, šaldytuvas, dušas, tualetas. Šio tipo automobiliuose būna nuo 4 iki 7 miegamųjų vietų. Vairuoti juos kiek sunkiau, nes mašinos oro pasipriešinimo koeficientas tragiškas – kabina tarsi burė gaudo kiekvieną vėjo gūsį, gąsdindama nepatyrusius vairuotojus, didina degalų sąnaudas ir t. t. Tačiau patyrę keliautojai tikina, kad daugeliu tokių mašinų galima drąsiai važiuoti 120 km/val. ar netgi didesniu greičiu.

Greičiausi yra iš dalies integruoti automobiliai, taip pat turintys virš kabinos styrančią namelio dalį, tačiau ji kur kas mažesnė, nes čia esanti erdvė skirta daiktams.

Tokiuose automobiliuose paprastai būna trys keturios miegamosios vietos. Dvi iš jų – erdvios, dažniausiai tai patogi žemai esanti dvigulė lova, kitos dvi labiau tinka vaikams. Šios klasės automobiliai yra žemesni, lengvesni, greitesni, paprasčiau valdomi.

Patys patogiausi ir brangiausi yra integruoti turistiniai automobiliai. Jų kabinos formos neįprastos ir neprimena jokio standartinio mikroautobuso. Kabinos formas projektuoja turistinių automobilių gamintojų dizaineriai, o jų viduje jautiesi lyg sėdėtum dideliame autobuse. Vairuotojas gali netgi atsistoti savo darbo vietoje, lengvai pereiti į saloną.

Prabangūs integruoti automobiliai dažniausiai sveria per 3500 kg, todėl norintis tokia mašina keliauti privalo turėti C kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Be to, važiuojant didžiaisiais kemperiais galioja tie patys ribojimai, kaip ir vairuojant sunkvežimius.

Įdomu, kad apie 74 proc. visų turistinių automobilių sukonstruoti naudojant "Fiat" mikroautobusų karkasą. Tokį gamintojų pasirinkimą lemia itališkų "pusfabrikačių" kaina, komfortiška važiuoklė ir nepriekaištingas patikimumas. Analogiškas ant "Mercedes-Benz" griaučių suręstas ratuotas namelis kainuotų mažiausiai 10 tūkst. eurų brangiau.

Svarbu ir tai, kad įsigijus tokį daiktą galima džiaugtis, jog turistiniai automobiliai neįprastai mažai nuvertėja. Gerai prižiūrėta trejų metų mašina gali būti tik kokiais 7 proc. pigesnė už naują.

Nuosavybės dilema

Pastaraisiais metais Europoje buvo pagaminama apie 200 tūkst. turistinių automobilių ir priekabų, o jų paklausa lig šiol beveik nuolat augo. Vokietijos ADAC klubo duomenimis, vasarą keliuose, vedančiuose link jūros arba kalnų, septyni iš dešimties automobilių yra kemperiai arba mašinos, velkančios paskui save turistines priekabas. Tokiomis transporto priemonėmis keliauja visa Vakarų Europa – juos ypač mėgsta olandai, italas, prancūzai.

Daugybė žmonių teikia pirmenybę kelionėms turistiniais automobiliais ir netgi laiko save atskira kasta. Tokie klajokliai turi savo bendravimo tradicijas, leidžia specializuotus žurnalus ir t. t. Jie, kaip ir "Ferrari" savininkai, prasilenkdami kelyje visada pasisveikina, o susidūrus su kokiais nors rūpesčiais mielai siūlo pagalbą.

Kaip jau minėta, vienas svarbesnių argumentų už šeimos atostogas keliaujant turistiniais automobiliais yra tokios ekspedicijos kaina. Važiuojant nuosavu "aparatu" kainuoja tik degalai, tačiau už pačią mašiną teks pakloti ne mažiau kaip 100–250 tūkst. litų. Jeigu ja išvažiuosite tik porą sykių per metus, žinoma, tokiu atveju geriau mašiną nuomoti.

Nuomojantis naują arba apynauję šešių miegamųjų mašiną Lietuvoje galima susiderėti 300–400 litų už parą. Be to, daugelis bendrovių ima mokestį už automobilio išvalymą, reikalauja 1000–2000 litų užstato, kurio nuomininkas netenka, jeigu apgadina automobilį.

Seną 10–15 metų ratuotą namuką galima išsinuomoti vos ne dukart pigiau – už 150–200 litų nemokant jokių papildomų mokesčių. Tačiau, žinoma, neturėsite jokios garantijos, kad kokioje nors siauroje Ispanijos kalnų perėjoje šis senolis nesustos visiems laikams.

Galima nuomotis automobilį ne Lietuvoje o kurioje nors pakeleivingoje šalyje – Vokietijoje, Austrijoje ar kitur. Čia nuomos kainos panašios – 90–140 eurų už parą. Vienos nuomos bendrovės riboja kilometrų skaičių, kitos – ne. Vienos ima papildomus mokesčius, kitos – ne.

Lietuvoje išsinuomoti padorų turistinį automobilį gana sunku, nes apynaujų nuomai skirtų mašinų visoje šalyje tėra gal 40, nors kai kurių specialistų skaičiavimu, reikėtų bent 500.

Priekabos nepopuliarios

Teoriškai kur kas pigiau nuomotis galima ne automobilį, o tik priekabą, užtikrinančią beveik tokį pat komfortą. Tačiau priekabos nelabai populiarios Lietuvoje dėl vienos priežasties – norint jas vilkti, reikia turėti E kategorijos vairuotojo pažymėjimą, mat dauguma jų sveria per 750 kg.

Priekaba turi ir pranašumų, ir trūkumų. Važiuoti didesniu greičiu kaip 100 km/val. greičiu su jomis gana pavojinga, nes šoniniai oro gūsiai priekabą, drauge ir ją velkantį automobilį, gali destabilizuoti. Nepatyręs ar neteisingai padėtį įvertinęs vairuotojas po tokios vėjo atakos gali akimirksniu paguldyti priekabą ir pačią mašiną sukulti į šipulius. Be to, vilkti priekabą galima tik galingesnį variklį turinčiu automobiliu.

Tačiau ši alternatyva yra puiki dėl kitos priežasties – priekabą galima palikti poilsio stovykloje ar bet kurioje stovėjimo aikštelėje, o su automobiliu landžioti po svetimą didmiestį, keliauti po kalnus, apžiūrėti apylinkes. Svarbu, kad turistinės priekabos kainuoja kur kas pigiau nei turistiniai automobiliai. Pigiausia nauja priekaba Vokietijoje kainuoja 5–6 tūkst. eurų. Už tokius pinigus galima įsigyti ir kelerių metų senumo prabangią, didelę, gerai įrengtą priekabą.

Verslas ar žaidimas?

Lietuvoje atostogas turistiniais automobiliais kasmet išbando vis daugiau žmonių, tačiau kalbinti nuomos bendrovių vadovai apie verslo sėkmę kalbėjo santūriai. Vienas vilniškės įmonės "Megarent" savininkų Eimantas Balčiauskas pasakojo, kad nors šią vasarą visi trys turimi nauji kelioniniai automobiliais "dirbs", pinigų pakaks tik atsiskaityti su išperkamosios nuomos bendrove. O panevėžietis, įmonės "Kelionių vynas" savininkas Algimantas Lukoševičius teigė, negalintis skųstis klientų stoka.

"Galbūt dėl to, kad esame vieni turistinių automobilių nuomos Lietuvoje pionierių – šia veikla užsiimame jau šešetą metų, ir turime neblogą įdirbį, visą savo techniką atostogų sezonui išnuomojame dar žiemą. Kainų ne tik nemažinome, bet liepos ir rugpjūčio mėnesiams netgi padidinome vidutiniškai 20 litų – iki 370 litų už parą, kai mašina nuomojama dviem trims savaitėm. Žinoma, Lietuvoje galima rasti ir siūlančių tokio tipo automobilius išsinuomoti už 80–90 litų, tačiau paprastai už tokią sumą galima gauti tik senesnius nei dešimties metų turistinius automobilius, kuriais leistis į tolimą kelionę iš tiesų reikia nemažai drąsos", – samprotavo A.Lukoševičius.

Pašnekovo teigimu, paprastai visiems tokio tipo automobiliams galioja dvejų metų gamintojo garantija, o techninės priežiūros intervalai būna kiek ilgesni nei tokio paties dydžio komercinių modelių. Kėbulų gamintojai kėbulo sandarumui dažniausiai suteikia penkerių šešerių metų garantiją.

Geografijos pamokos

Keliauti automobiliais mėgstantys lietuviai dažnai guodžiasi mūsiške geografine padėtimi – bet kuris gražus ir šiltas kraštas yra toliau, nei norėtųsi. Iki Kroatijos paplūdimių tenka važiuoti 2000 km, panašiai iki Italijos, į Graikiją tenka dar ir keltu keltis, iki Prancūzijos arba Ispanijos tenka sukarti 2500ž–3500 km ir t. t.

Jeigu galutinis kelionės tikslas taip toli, tenka planuoti ilgas atostogas. Keliauti reikia ne mažiau kaip 20 dienų norint ne pavargti, o ramiai pailsėti.

Turistiniu automobiliu per dieną galima nuvažiuoti 1000 km, gal ir daugiau, tačiau tai bus sunku tiek vairuotojui, tiek keleiviams. Mat tai ne lengvasis automobilis, ir jo vidutinis greitis visada bus mažesnis. Ypač važiuojant Lenkijos keliais. Tad geriau negadinti sau nervų ir planuoti pirmą nakvynę kur nors Lenkijos žemėje ties Poznane, Krokuva ar kitose gražiose ir saugiose vietose. Patyrę turistai rekomenduoja, sumanius vykti į Kroatiją, kelionei pirmyn ir atgal numatyti po tris dienas ir šį laiką išnaudoti lankant gražias vietas Čekijoje, Slovakijoje ar Vengrijoje.

Daugeliui į tokias keliones vykstančių pirmąsyk kyla klausimas, kur nakvoti, – bet kurioje patikusioje vietoje ar mokėti pinigus už nakvynę poilsio stovyklose? Vieno atsakymo negali būti.

Stodami nakvynės bet kokioje vietoje pirmiausia įvertinkite, ar tai saugu ir ar vietos įstatymai leidžia turistiniams automobiliams bet kur įsirengti stovyklavietes. Dažniausiai vietose, kur nakvotojai nepageidaujami, būna pastatyti draudžiamieji ženklai. Pavyzdžiui, tokių ženklų galima pamatyti Ispanijos pakrantėje esančiose stovėjimo aikštelėse.

Važiuojant tranzitu per Vokietiją ar Austriją, neverta švaistyti pinigų poilsio stovykloms. Paprasčiausia sustoti nakvynės didelėje pakelės aikštelėje, kurioje yra tualetas, dušu, ir vanduo, ir parduotuvė. Portugalijoje be didesnio vargo įmanoma rasti vandenyno pakrantę, kur apsistojus galima visą savaitę gyventi vienui vieniems. Ispanijoje aptikti tokią laukinę vietą, tinkamą nakvynei, kur kas sunkiau. O ir radus, tikėtina, kad tai bus uolėta, stati pakrantė, ir nors vandenyną matysite, iki jo prieiti nepavyks. Norvegijoje leidžiama nakvoti bet kurioje pakrantės dalyje. Tad važiuojant turistiniu automobiliu nesunku rasti gausybę vietų tiesiog prie jūros kranto, kur galima įsikurti ir čia pat išsitraukus meškerę pasirūpinti šviežia vakariene.

Šalčiai nebaisūs

Nors dažniausiai toks keliavimo būdas siejasi su vasaros atostogomis, moderniais turistiniais automobiliais galima drąsiai leistis į tolimus žygius ir žiemą. Daugybė žmonių taip vyksta slidinėti į Alpes.

Paprastai visi gyvenamieji automobiliukai įrengti taip, kad atlaikytų 20–30 laipsnių šaltį. Kai kurie gamintojai teigia, jog automobilio kelių centimetrų storio sienelės šilumos izoliacija geresnė nei pusmetrio plytų sienos. Visuose automobiliuose įrengtos autonominės dujinės šildymo sistemos.

Norintys daugiau komforto gali rinktis specialias žiemos stovyklavietes, kuriose yra ir SPA centrų, restoranų, drabužių džiovyklų ir t. t. Be to, kai kuriose žiemos stovyklavietėse siūloma automobilį "integruoti" į specialų namelį, kurio durys sandariai sujungiamos su mašinos durimis. Tokiu atveju turistinio automobilio valdos praturtėja namelyje įrengta nedidele sauna ir drabužių džiovykla.


Patarimai keliaujantiems

1. Nesusigundykite labai pigiais pasiūlymas – senais nuomojamais automobiliais. Pasirinkite patikimą turistinį automobilį, kuriam teikiamos įvairios garantijos, draudimas. Išsyk pagalvokite apie tai, kas bus, jeigu šis namas staiga suges kokiame nors užkampyje, kiek nervų, laiko ir pinigų paaukosite.

2. Jeigu ketinate nuomotis tokią mašiną užsienyje, reikalaukite instruktažo, per kurį jūs susipažintumėte su visomis automobilio funkcijomis.

3. Prieš pasirašydami nuomos sutartį, gerai į ją įsigilinkite – kiek kainuos nuoma vienai dienai, kiek visam kelionės laikui, mat paprastai kuo ilgesnį laiką nuomojate, tuo pigiau. Taip pat pasitikslinkite, ar jums nereikės papildomai mokėti už kilometrą. Reikia atkreipti dėmesį, ar automobilis draustas kasko ir ar jis galios ne tik eismo įvykio, bet ir vagystės atveju. Ar jis galios, jeigu vagys įsibraus į automobilį ir pavogs vertingus jūsų daiktus. Taip pat pasidomėkite, ar draudimo sutartyje numatyta franšizė. Užduokite klausimus: kas būtų, jeigu pradegintumėte sėdynę, sugadintumėte vandens siurblį ir t. t. Jeigu nesate patyręs keliautojas galbūt verta pasirinkti brangesnį draudimą be franšizės.

4. Išsinuomoję automobilį, susidarykite būtinų daiktų sąrašą ir visai tai nusipirkite prekybos centre. Jeigu automobilį nuomojate Lenkijoje ar Vokietijoje, ten ir apsipirkite. Ir vienos, ir kitos šalies kainos palankios, mažesnės nei Šveicarijoje, Italijoje ar Kroatijoje, ką ir kalbėti apie Skandinaviją.

5. Prieš palikdami automobilį stovėjimo vietoje, gerai pagalvokite, ar tai saugi vieta, ar čia neapsilankys vagys. Su savimi nešiokitės dokumentus ir pinigus. Toks dėmesingumas ypač pravers Ispanijoje, Italijoje ir Rumunijoje.

6. Kelionėje stenkitės neturėti visos reikalingos sumos grynaisiais – pasirūpinkite kredito kortelėmis ir grynųjų pasiimkite tik minimaliai – kelis šimtus eurų. Korteles ir grynuosius laikykite skirtingose vietose. Taip apsisaugosite nuo vagystės, o jeigu pamesite piniginę, ne taip nukentėsite.

7. Vaikščiodami po miestus nenešiokite vertingų daiktų kuprinėse – vagys jas labai lengvai atsega, ir to jūs tikrai nepajausite.

8. Vykdami į kelionę nebijokite Lenkijos. Mat daugelis seniai buvusių šioje šalyje dar vis mano, kad ten siaučia banditai. Nusikaltėlių, žinoma, yra visur, tad nestoviniuokite atkampiose aikštelėse, nenakvokite pakelėse – Lenkijos viešbučiai pigūs ir padorūs, o maistas restoranuose skanus. Žinoma, jeigu teks važiuoti paprastą dieną, nusiteikite keliauti sunkvežimių kolonoje. Pralenkę vieną dešimtį, tuoj pat pavysite kitus, taip kad racionaliau važiuoti ramiai. Jeigu reikia skubėti – važiuokite per Lenkiją savaitgalį.

9. Jeigu per kelionę ketinate aplankyti daug valstybių, pasidarykite asmens tapatybės kortelę ir ja naudokitės pasieniuose – procesas vyks kur kas greičiau, mat mažoje kortelėje nėra puslapių ir pasienietis neturi ko vartyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

faktas

faktas portretas
Nesidziaukit ,aplinkosaugininkai greit tai uzdraus

gal kas žino

gal kas žino portretas
ar teisybė kad kemperiu gali važiuoti tirk žmonių kiek yra sėdimų su saugos diržais vietų (nesvarbu jog jis šešių miegamų vietų, bet jei yra tik trys sėdynės tai ir galima su juo važiuoti tik trims)

aaa

aaa portretas
nerealus yra campermobilis :p
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių