Debatų maratonas

Du sezonus laidą "LRT forumas" vedusį žurnalistą Raigardą Musnicką, kurį toliau matysime "Dienos temoje", nuo šiol keičia N.Pumprickaitė. Pirma naujojo sezono laida – jau rugsėjo 7-ąją, 21.30 val.

"Su rinkimais "LRT forumas" nesibaigs – jis bus ir toliau transliuojamas kiekvieną pirmadienį, laidos formatas nesikeis. Tačiau dabar, prieš rinkimus, LRT užsakymu rinkos tyrimų bendrovė "Norstat" atliko apklausą, ką žmonės norėtų matyti ministro pirmininko poste po rinkimų. Planuojame į pirmąsias keturias laidas kviesti šešis daugiausia balsų surinksiančius kandidatus, tačiau neatmetame, kad jų gali būti ir daugiau, jei keli surinks vienodą procentą balsų", – apie tai, kas laukia artimiausiuose "LRT forumo" planuose, pasakoja laidos vedėja.

Įstatymas numato, kad privalomos rinkimų laidos nacionaliniame transliuotojuje turi būti rengiamos tik LRT.lt portale ir radijuje, tačiau LRT savo iniciatyva už savo lėšas rengs dar ir televizijos debatus, kurie organizuojami atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijas. "Yra septyniolika partijų, kurios dalyvauja daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pirmoje, antroje ir trečioje debatų laidose pasirodys po keturias partijas, o ketvirtoje – liks penkios. Tokia pačia tvarka bus rengiamos dar keturios laidos – dar viena galimybė pasirodyti visoms partijoms. Tai reiškia, kad iš viso bus aštuonios partijų debatų laidos. Kurios partijos pateks į vieną, o kurios į kitą diskusijų laidą, taip pat nulems balsuotojai – kiek partijos surinks balsų, taip ir bus sugrupuotos. Visų laidų metu keisis ir vedėjai", – partijų debatų tvarką pristato N.Pumprickaitė. Po dvi laidas ves ji pati, Deividas Jursevičius, Rita Miliūtė ir Rasa Tapinienė.

Klausimų, kuriuos skirs kandidatams į Seimą ir potencialiems premjerams, laidos vedėja išduoti neketina. Kaip ir prezidento rinkimų debatuose, juos žinos tik laidos vedėjas.

Kam rūpi – tas klauso

Praėjusiais metais N.Pumprickaitė vedė LRT rengtus Prezidento rinkimų debatus, taip pat – iš Simono Daukanto aikštės Vilniuje tiesiogiai transliuotą Prezidento rinkimų nakties renginį. Nepaisant patirties, N.Pumprickaitė negali pasakyti, kiek tiksliai tokie debatai vėliau rinkimuose veikia rinkėjų pasirinkimus, tačiau ji tikrai žino, kad jie yra žiūrimi ir aptarinėjami.

"Tai akivaizdu, žmonės reaguoja, – neabejoja patyrusi žurnalistė. – Kam rūpi, tas klauso ir domisi, o kam nerūpi – gali diskutuoti kiek nori, jis nežiūrės. Televizija siūlo, o ar jūs pasidomite tuo, ką renkate, yra kitas klausimas. Būtų smagu, jeigu žmonės pasidomėtų ir pasiklausytų, ką šneka vienu ar kitu klausimu, kad televizija kiek nors padėtų apsispręsti. Žinau, kad tie žmonės, su kuriais aš bendrauju, tikrai klauso ir girdi. Bet tą daro ne visi."

Šiemet kolegos iš LRT N.Pumprickaitei apdovanojimuose "Auksinė bitė" skyrė "Metų žurnalisto" nominaciją. 24 metus šį darbą dirbanti televizijos senbuvė iš pradžių buvo sporto žurnalistė, politines temas ji narsto jau šešiolika metų. Dešimtmetį dirbo ir su politikais – buvo jų atstovė spaudai, patarėja. Mačiusi politikos virtuvę iš vidaus, net ir ji negali vienareikšmiškai atsakyti, kokių klausimų politikai nemėgsta labiausiai.

Televizija siūlo, o ar jūs pasidomite tuo, ką renkate, yra kitas klausimas.

"Visi nori atsakinėti į tuos klausimus, už kuriuos jie yra atsakingi. Jeigu tai yra premjeras, jis nemėgsta kalbėti apie tai, kas yra ne jo dispozicijoje. Bet tai – labai individualus dalykas. Tai priklauso nuo žmogaus, nuo to, apie ką jis linkęs kalbėti. Labiausiai žmonės, tikriausiai, nenori kalbėti apie tai, kas jiems yra nemalonu, ir tai visiškai normalu. Ar tu esi politikas, ar eilinis žmogus – visiems galioja tas pats. Atsidūrus nemalonioje situacijoje nemalonu apie ją ir kalbėtis", – paprastas tiesas aiškina N.Pumprickaitė.

Ne tušti žodžiai?

Žurnalistė sako, kad nemėgsta tuščių politikų pažadų, todėl vien dėl to negalėtų suktis politikoje.

"Jei daugiau būtų tų, kurie labai gerai pasveria savo žodžius, manau, kad mūsų valstybėje gyventi būtų geriau. Tokių tikrai nėra dauguma. Aš net nesu įsitikinusi, kad daug žadantys dauguma atvejų kalba vien tam, kad kalbėtų. Galbūt kitąkart jie tiesiog nelabai išmano. Tarkime, ateina pradedantis politiko kelią žmogus ir sako: atėjęs padarysiu tą, tą ir tą. Visiškai aišku, kad jis to nepadarys jau vien dėl to, kad tai – darbas ne vieno žmogaus pečiams. Tą padaryti gali tik tas, kuris turi didelį užnugarį, tam reikia laimėti rinkimus su visa partija, tam reikia turėti daugumą Seime – tik tada gali kažko pasiekti. Dažnai reikia ir koalicijos partnerių paramos, t.y. turi sutapti interesai. Todėl vieno žmogaus pažadai nieko nelemia", – įžvalgomis dalijasi N.Pumprickaitė.

"Visi mes žmonės, ir mums patinka, kai gražiai kalba, o mes ir išsirenkame tokius, kurie daug prišneka, bet realiai nieko negali padaryti. Aišku, kad tokių, kurie kalba tai, ką supranta, išmano ir žada tai, ką gali padaryti, yra mažiau", – nė kiek neabejoja ji.

N.Pumprickaitė nelinkusi išskirti politikų, kurie šiandien išties atsakingai pasveria savo žodžius, nes artėja rinkimai. "Bet koks nukrypimas į pavardes ir asmeniškumus gali būti suprastas kaip neleistina agitacija arba reklama. Nenorėčiau, kad vienas džiaugtųsi, o kitas pyktų, nenorėčiau užsitraukti kieno nors rūstybės", – šypsosi ji.

Klausi vieno – atsako kitą

N.Pumprickaitę labiausiai erzina tie pašnekovai, kurie jai klausiant vieno, atsako visai ką kitą. Tai yra labai dažnas reiškinys, sako ji: "Tai ne tik politikams, bet visiems būdingas reiškinys, kai neturi ką pasakyti, bet esi pamokytas, kad vis tiek turi kalbėti. Tada kalbi tai, ką žinai, ir bandai persukti kalbą į kitą pusę."

"Yra toks anekdotas, apie gamtos mokslų studentą, kuris išmoko apie vieną gyvūną – blusą – ir išsitraukęs egzamino bilietą apie dramblį pradėjo pasakoti, kad tai yra didelis gyvūnas, bet va blusa – priešingai, maža – yra visai kitoks gyvūnas ir nukrypo pasakoti būtent apie ją. Tai man labiausiai ir nepatinka, nes mes gaištame laiką, žmogus kalba bet ką", – atvirauja televizijos laidų vedėja.

"Man nelabai patinka demaršai, kai pašnekovas nelabai turi ką pasakyti, pradeda skeryčiotis ir, kaip neseniai buvo toks patyrimas: išeina žmogus iš studijos, nes neva jūs visi nupirkti, netikri, neobjektyvūs. Plika akimi matyti, kad jis neturi ką pasakyti, bet juk jis negali prisipažinti, kad neišmano. Geriau apšaukti, kad su juo blogai elgiamasi. Tokie dalykai, mano akimis žiūrint, yra nesąžiningi, nedori ir man nepatinka. Mane apšaukti, kad esu neobjektyvi, labai paprasta, bet jei aš bandau sureaguoti, kad jūs negražiai elgiatės, tada ant manęs dar labiau rėkia ir sako, kad aš esu ir neobjektyvi, ir nemandagi, ir apskritai su manimi kalbėtis neįmanoma. Aš tiesiog turiu iškęsti tokius demaršus – nėra kitos išeities", – atvirauja ji.

Praktika daro savo

Priešrinkiminiuose debatuose greitai atsiskleidžia tikrosios politikų žinios. "Aš net nežinau, ar jie laidoms būna gerai pasiruošę, ar ne. Jei žmogus politikoje labai gerai jaučiasi, dirba ne vienus metus, jei yra partinis, ir ta partija buvo valdančioji, jis labai skiriasi nuo to, kuris visą gyvenimą norėjo, kad jis pats ar jo partija patektų į Seimą, bet ten nebuvo. Labai matyti skirtumas. Kaip ir žurnalistikoje – yra skirtumas, ar tu turi praktikos, ar esi tik atėjęs, bet turintis galbūt nepasvertų ambicijų", – pastebi N.Pumprickaitė.

Ji sako negalinti pasakyti, kad toks žmogus yra nepasiruošęs. "Galbūt jis neturi įdirbio ir supratimo, todėl gali ruoštis nesiruošęs. Praktika daro savo. Yra tokių, kurie visai nepataiko. Tikiuosi, kad per rinkimų maratonus, debatus ir pasisakymus tai bus labai akivaizdu. Ypač tiesioginio eterio laidose, kai nebėra kam parašyti atsakymų", – akcentuoja žurnalistė.

"Visą laiką labai viliuosi, kad žmonės atskirs, supras ir pamatys, kur karalius nuogas. Bet kažkaip vis tiek taip atsitinka, kad žmonės keistai išsirenka. Tarsi viskas aišku, bet vis tiek žmonėms patinka pažadai, gražios kalbos", – priduria ji.

Tačiau tai būdinga, anot pašnekovės, ne tik lietuviams. "Visiems. Pasižiūrėkite, kas darosi Europoje, išrenkami tokie personažai, kurie, atrodo, visiškai tam nedera, kurių užmojai keisti. Žmonės išsirenka, kartais atsikvoši, bet žalos – mažesnės ar didesnės – aišku, jau būna padaryta. Tai tikrai nėra tik Lietuvos bėda, sakyčiau, kad tai yra bendras reiškinys", – sako N.Pumprickaitė.

Ne akmeninė

Atrodo, kad politinių aktualijų laidų vedėja yra nepalaužiama, tačiau ji atvira – yra dalykų, kurie gali išmušti iš vėžių.

"Kaip ir gyvenime, yra dalykų, kurie gali išmušti iš vėžių, ko tu neskaičiuoji ir neplanuoji. Bet eterio metu turi valdyti situaciją, turi pasielgti kiek įmanoma išmintingiau. Tikrai negaliu pasakyti, kad esu akmeninė ir ką man besakytų, aš visiškai nepasimetu ir esu nepavaldi netikėtumo faktoriui. Tai nėra tiesa. Tikrai kiekvieną kartą, juo labiau – tiesioginiame eteryje, kai tu irgi gali sulaukti nepatenkintų riksmų – o kaip jau sakiau, man yra tekę išgirsti kaltinimų neobjektyvumu – nesu visiškai rami", – prisipažįsta N.Pumprickaitė.

Prognozėmis dėl artėjančių Seimo rinkimų ji nesidalija. "Nesu prognozuotoja, niekada nedirbau agentūroje, kuri rengia apklausas. Be to, tai yra nacionalinis transliuotojas, laukia debatai ir kokios nors mano prognozės garantuotai sukels kažkieno nepasitenkinimą. Galiu žinoti, kaip aš noriu, kad būtų, bet tai yra viskas. O jau kai įvyks, galėsiu pasakyti, ar aš taip norėjau, ar ne", – šypsosi N.Pumprickaitė, kuri naujajame LRT sezone sekmadieniais, kaip ir iki šiol, ves ir laidą "Savaitė".

Ir po pirmo, ir po antro Seimo rinkimų turo, vos užsidarius balsavimo apylinkėms, LRT televizija kvies žiūrovus laukti rinkimų rezultatų specialioje laidoje. Laidas, skirtas apžvelgti rinkimų rezultatus, nacionalinis transliuotojas rengs ir spalio 12 bei 26 d. pasibaigus ryto laidai "Labas rytas, Lietuva".