Quantcast

A. A. Morkūnas: šiemet reikėtų nusiteikti kiek kitokioms atostogoms Kretoje

Žurnalistas ir gidas Audrius A.Morkūnas su žmona Jurgita Graikijos salą Kretą savo namais vadina jau maždaug dešimtmetį. Kretoje jie organizuoja asmenines ekskursijas po vadinamąją dievų ir žmonių salą, rengia vietos lietuvių susitikimus ir kitais būdais stengiasi rasti bendrumą tarp graikų ir lietuvių.

– Birželį, vos atnaujinus lėktuvų skrydžius tarp Graikijos ir Lietuvos, buvote čia atskridęs. Ką veikėte?

– Taip, birželio pabaigoje lankiausi Lietuvoje, kai tik atsinaujino skrydžiai po karantino. Viešnagės tikslų buvo daug: ir aplankyti artimuosius, kurių dėl karantino nemačiau beveik pusmetį (įprastai stengiuosi Lietuvoje apsilankyti kas 3–4 mėnesius), susitikti su savo būsimais keliautojais ir turizmo partneriais Lietuvoje bei pamatyti Vilnių kiek kitokiomis akimis, palaikant Lietuvos ambasadoriaus Graikijoje Rolando Kačinsko iniciatyvą.

Su ambasadoriumi susitikome Kretoje prieš mano kelionę į Lietuvą: jis pasidalijo savo idėja papasakoti graikams apie Vilnių graikiškai – per tai, kas būtų jiems artima ir pažįstama. Nes, kaip rodo tiek ambasadoriaus patirtis, tiek mano kaip kelionių vadovo praktika, per tai, kas mums artima, lengviausia pažinti svetimą kraštą. Tad kodėl gi graikams nepapasakojus apie Vilnių ir Lietuvą graikiškai – ne tik graikų kalba, bet ir atkreipiant dėmesį į tas sostinės vietas bei istorijas, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Graikija ir graikiškumu?

Ambasadoriaus paruoštą tekstą perskaičiau skrisdamas iš Kretos į Vilnių. Beskaitydamas supratau, kad tokiam tekstui reikia iliustracijų, tačiau jų iš kokio archyvo nepaimsi, nes tekste minimos specifinės sostinės vietos. Taip gimė antra idėja: surasti fotografą, kuris sutiktų dėl bendro tikslo pasivaikščioti po graikišką Vilnių. Idėja susilaukė palaikymo iš Vilniaus elinofilų ir turizmo entuziastų, todėl galiausiai susibūrė dešimties žmonių komanda pasivaikščioti po graikišką Vilnių: nuo Lukiškių aikštės iki Aušros vartų yra ne viena vieta susijusi su graikais ir Graikija. Pavyzdžiui, ar žinote, kad Vilnius turi savo Atėnės skulptūrą? Arba kad bazilijonų vienuolyne vis dar skamba giesmės graikų kalba?

– Kaip gyvenote per karantiną Kretoje? Buvo kažkokie griežti apribojimai, kontrolė, problemos? Kokios buvo žmonių nuotaikos?

– Gyvenome namie tiesiogine šio žodžio prasme. Ir kiek pavydėjome Lietuvoje esantiems, kad jie per karantiną galėjo laisviau judėti – lankytis parkuose, miškuose, pajūryje. Graikijoje be deklaruotos pateisinamos priežasties negalėjome žengti kojos iš namų: kiekvieną kartą išbėgdamas sportuoti ar išvesdamas šunį į lauką siųsdavau SMS į kontrolės centrą su specialiu deklaracijos kodu ir savo pavarde. Iki gegužės galėjome judėti tik savo savivaldybės ribose, todėl buvo kiek apmaudu, kad negaliu grožėtis pavasariškai žydinčiais Kretos kalnais, iki kurių man reikia kiek toliau pavažiuoti.

Pažeisti įvestos tvarkos nesinorėjo ne dėl baudų baimės, o dėl bendros nuotaikos. Kretiečiai ir visi graikai koronaviruso pandemijos akivaizdoje tapo nepaprastai vieningi – vienas kitu rūpinosi ir palaikė. Man tokią šalies gyventojų vienybę teko stebėti gyvai jau ne kartą: ir po stipresnių žemės drebėjimų, ir po sezoninių vasaros gaisrų. Nelaimės akivaizdoje graikai nepaprastai vieningi ir padeda nukentėjusiesiems kuo gali: pamenu, po didžiųjų 2018 m. gaisrų jau po paros netrūko jokių daiktų nukentėjusiesiems, o kai medikai pasakė, kad ligoninėms gali pritrūkti kraujo, prie jų nusidriekė donorų eilės.

Požiūris: darnus, tvarus, atsakingas turizmas, kurį skatina A. A. Morkūnas su žmona Jurgita – tai ne ekoturizmas, tai kur kas daugiau: jis apima ekologiją, ekonomiką, socialinius ryšius, kultūrą visomis prasmėmis. Asmeninio archyvo nuotr.

Vienybės atmosfera tvyrojo ir per karantiną. Kai jį paskelbus pirmą kartą užsukau į Herakliono ūkininkų turgų: artėjant prie jo iš tolo girdėjau prekeivių šūksnius "Laikomės atstumo!", o vos tik priėjau prie pirmojo įsigyti daržovių jis kyštelėjo buteliuką su dezinfekciniu skysčiu ir nemokamai pasiūlė vienkartinių pirštinių su žodžiais: "Saugome vieni kitus!"

– Kaip karantiną išgyveno verslas Graikijoje?

– Be abejo, buvo daug įtampos. Jos yra ir dabar, ypač kur pats sukuosi pastaraisiais metais – turizmo versle. Jis labiausiai nukentėjo. Bet turizmo krizės padarinius pajautė daugelis kitų sričių: pradedant kuro pardavėjais ir baigiant ūkininkais, kurie viešbučiams tiekia daržoves bei vaisius. Tiesa, Graikijos valstybė skyrė realią finansinę paramą tiek verslui, tiek be darbo likusiems žmonėms. Kiekvienas dėl karantino netekęs darbo iš valstybės gavo po 534 eurų negrąžintiną išmoką per mėnesį.

– Turizmo sezonas Kretoje prasidėjo. Koks jis šiemet? Ko tikėtis tautiečiams, kurie nuspręs vykti į Kretą? Ar apskritai patartumėte tai daryti?

– Taip, kviečiu keliauti! Nes kelionės praplečia akiratį ir padeda ištrūkti iš rutinos, kuri per karantiną tapo itin slegianti. Nors ir skirtingomis priemonėmis, bet tiek Graikija, tiek Lietuva pasiekė puikių rezultatų kovojant su pandemija, todėl tai puiki galimybė lietuviams labiau pažinti graikus, o graikams – lietuvius.

Tik reikėtų nusiteikti kiek kitokioms atostogoms Kretoje. Karantinas ir pandemija gerokai viską pakoregavo: ir viešbučių darbą, ir turizmo paslaugų pasiūlą, ir pačias keliones bei ekskursijas. Todėl atostogos Kretoje šiemet, mano manymu, turėtų būti ramesnės ir lėtesnės, šurmulingus vakarėlius iškeičiant į pažintines keliones. Juolab kad dabar jos ypatingos – populiariausias salos vietas galima pamatyti be didelio poilsiautojų antplūdžio.

Turiu ir vieną prašymą – gerbti kretiečių privatumą, atsižvelgti į jų nuogąstavimus (saloje užsikrėtusių koronavirusu praktiškai nebuvo, todėl natūralu, kad viruso baimė yra kur kas didesnė nei kitur), o svarbiausia – bendrauti, nes kaip ir anksčiau, taip ir dabar nuoširdus bendravimas ir natūralus mandagumas yra raktas į kretiečių širdis.

– Kaip atsiradote Kretoje ir kodėl ten likote?

– Pirmą kartą į Kretą atskridau 1999 m. kartu su žmona Jurgita – ji tuo metu dirbo kelionių agentūroje "Baltic Clipper", kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo organizuoti poilsines keliones į Kretą su tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus. Žinant, kad tuo metu Lietuva nepriklausė ES ir norint patekti į Graikiją reikėjo gauti vizą iš ambasados Stokholme, organizuoti tokias keliones nebuvo labai paprasta. Vėliau Jurgita perdavė savo patirtį kolegoms iš "Novaturo", kurio viena iš įkūrėjų, kaip žinia, buvo ir "Baltic Clipper".

Nuo 1999 m. praktiškai kasmet atvykdavome į Kretą iš pradžių Jurgitos darbo reikalais, vėliau – ir atostogoms. Mus sužavėjo salos laukinė gamta, tūkstantmetė istorija, paprastas salos gyventojų žmogiškumas ir meilė artimui be jokių išankstinių nusistatymų. Norėdami labiau suprasti jų pasaulėžiūrą ir mentalitetą, kuris kardinaliai skiriasi nuo lietuviško, dar Lietuvoje pradėjome mokytis graikų kalbą – per kiekvienas atostogas ji padėjo mums dar artimiau pažinti Kretą. Tas artumas ilgainiui tik didėjo, kol galiausiai visiškai įtraukė, todėl dažnai sakome, kad nežinia, kas ką atrado: ar mes Kretą, ar Kreta mus.

Priežastis: Audrių ir Jurgitą sužavėjo Kretos salos laukinė gamta, tūkstantmetė istorija, paprastas salos gyventojų žmogiškumas ir meilė artimui be jokių išankstinių nusistatymų.

– Kaip jūs, būdamas žurnalistas, tapote gidu ir kelionių vadovu?

– Kai kartu su žmona ėmėm kasmet keliauti į Kretą, mus pirmiausia sužavėjo unikali salos gamta ir paprastas tikrų skonių kupinas tradicinis maistas (patikėkite, dažnai patiekalai viešbučiuose ir kaimų tavernose skiriasi kaip diena ir naktis). Vėliau įtraukė tūkstantmetė salos istorija, o kai atsirado tikrų draugų patys nepastebėjome, kaip mums pasidarė įdomu viskas, kas susiję su Kreta. Žurnalistinis poreikis dalytis informacija 2014 m. pavasarį virto "Mano Kreta" – feisbuko puslapiu, kuriame ėmiau pasakoti apie savo atradimus Kretoje: istorinius, kultūrinius, gastronominius, net tokius, kurie susiję su Lietuva.

Rašiau savo pasakojimus lietuviškai, todėl labai greitai "Mano Kreta" ėmė vienyti ir salos lietuvius: kartu su Jurgita nuo pat 2014-ųjų du kartus per metus organizuojame Kretos lietuvių susitikimus, o 2018 m. Lietuvai švenčiant valstybingumo 100-metį kartu su Graikijos lietuvių bendruomene suorganizavome Graikijos ir Kipro lietuvių sąskrydį. Beje, Kretoje gyvena apie 100 lietuvių.

Bet rašyti yra viena, o pasakoti, rodyti, skanauti, pajausti – visiškai kas kita. Todėl nusprendžiau pasiūlyti saloje poilsiaujantiems lietuviams potyrių ekskursijas mažose iki aštuonių asmenų grupėse, kad galėčiau pabendrauti su kiekvienu savo keliautoju. Taip po truputį "Mano Kreta" išaugo į kelionių agentūrą, orientuotą į salą poilsiui pasirinkusius lietuvius iš viso pasaulio. Labai džiaugiuosi, kad Kretoje apie Kretą galiu pasakoti lietuviškai. Mes su Jurgita dabar poilsiautojams siūlome platų turizmo paslaugų spektrą: nuo mano asmeninių ekskursijų iki automobilių nuomos, maršrutų savarankiškoms kelionėms ir savo partnerių ekskursijų. Nuo liepos 28 d. prie paslaugų paketo dar prisidėjo mano ekskursijos iš Kretos į Santorinį – jas šiemet vykdysiu kiekvieną antradienį.

– Karantino metu gimė ir naujas projektas?

– Karantinas privertė daug ką permąstyti, todėl gimė "KretaMorfozės" – darnių atostogų projektas, kvietimas ilsėtis graikišku ritmu. Žodžiais "siga-siga" (lėtai-lėtai) kretiečiai dažnai sustabdo bėgančius poilsiautojus, kviesdami pasimėgauti dabarties akimirka – manau, tai viena iš priežasčių, kodėl poilsiautojai grįžta į Kretą vėl ir vėl, kartais į tas pačias jau lankytas vietas ir kaskart vis ilgesniam laikui, net nesusimąstydami, kad žengia pirmuosius darnaus turizmo žingsnius.

Darnus, tvarus, atsakingas turizmas – tai ne ekoturizmas, tai kur kas daugiau. Jis apima ekologiją, ekonomiką, socialinius ryšius, kultūrą visomis prasmėmis. Darnios atostogos – tai turiningai praleistas laikas, praplečiant savo akiratį, atrandant ir sužinant kažką naujo, užuot laksčius iš vienos vietos į kitą, tam, kad galėtum kažkur parašyti ar kažkam pasakyti "ir aš ten buvau".

"KretaMorfozės" – tai kvietimas keistis ir keisti. Labai džiaugiuosi, kad netrūksta palaikančiųjų šią mūsų idėją: dabar kas savaitę vedu 2–3 dienų ekskursijas "KretaMorfozių" principu. Ir nepaprastai gera girdėti, kai keliautojai sako: "Nors kartu keliavome tik dvi dienas, atrodo, kad praėjo savaitė."

Priežastis: Audrių ir Jurgitą sužavėjo Kretos salos laukinė gamta, tūkstantmetė istorija, paprastas salos gyventojų žmogiškumas ir meilė artimui be jokių išankstinių nusistatymų. Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokie yra kretiečiai? Kaip jie reaguoja į ateivius, kurie nėra turistai? Ar sunku tarp jų tapti savu?

– Jei negimei kretiečiu, savu čia niekada netapsi. Nors dėl sukaupto žinių bagažo kartais mane bičiuliai vadina kretiečiu, žinau, kad jų ir visų salos gyventojų akyse būsiu "ksenos" – šis graikiškas žodis reiškia ir svetimą, ir svečią. Bet kaip yra pasakęs rašytojas ir filosofas, tikras kretietis, romano "Graikas Zorba" autorius Nikas Kazantzakis, svečias Kretoje – kaip nepažintas dievas, kuriam vietiniai gyventojai atveria duris ir širdis. Tereikia mandagiai pasibelsti.

Kretiečiai labai vertina gerą toną, tarpusavio pagarbą, mandagų bendravimą. Jų nepastumdysi. Jiems nepaaiškinsi, kaip ką daryti. Todėl, norint bent kažkiek būti savu jų akyse, reikia pasistengti suprasti jų pasaulėžiūrą ir jau minėtą "siga-siga" gyvenimo būdą. Bent jau man tą padeda padaryti istorijos žinios: kretiečių praeityje slypi daug atsakymų į dabarties klausimus.


A.A.Morkūno patarimai pasiryžusiems atostogauti Kretoje

– Pasirūpinkite kelionės dokumentais! Šiemet keliaujant į Kretą ir Graikiją būtina turėti asmens dokumentą (pasą ar ID kortelę) ir privalu likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki skrydžio užpildyti specialią atvykimo į Graikiją formą – "Passenger Locator Form" (PLF). Užeikite į interneto puslapį https://travel.gov.gr/ ir anglų kalba perskaitę informaciją bei paspaudę mygtuką "Start here" užpildykite visus laukus spausdami mygtukus "Next" tol, kol sistema praneš, kad jūsų duomenys gauti ir jūsų e.paštu bus atsiųstas atvykimui į šalį skirtas QR kodas. Jei kyla klausimų dėl PLF anketos ar COVID-19 testų Graikijos oro uostuose, pirmiausia atsakymų paieškokite čia: https://bit.ly/3f5Hscn.

– Pasiimkite veido kaukių. Jos kol kas privalomos visuose Europos oro uostuose, o taip pat skrydžių metu. Kretoje ir Graikijoje be kaukės nepateksite į jokias gydymo įstaigas – ar ausį suskaustų, ar koją patemptumėte. Taip pat būtina kaukes dėvėti viešajame transporte, stotyse ir jūrų uostuose.

– Galite pasiimti dezinfekcinio skysčio, nors Kretoje jo gausu visose viešose vietose. Skrydžiuose nuo šiol rankiniame bagaže jo galima turėti ne 100 ml, o net 500 ml – būtinai originalioje pakuotėje su etikete.

– Nesiimkite per daug drabužių. Jei neplanuojate vaikščioti kaip ant podiumo, negalite pasiimti daug bagažo ir nesibodite vakarais išskalbti prakaituotus marškinėlius, savaitei užtenka poros šortų ir 2–3 marškinėlių, nes skalbiniai Kretoje lauke išdžiūsta per naktį.

– Apsiaukite patogiai. Ypač jei planuojate aktyviai keliauti po salą ir palipėti į vieną kitą kalną ar pereiti tarpeklį, būtinai turėkite pranešiotus ir visą pėdą dengiančius batus. Jei ausitės naujus batus arba pasiimsite naujas nepranešiotas paplūdimio šlepetes, didelė tikimybė, kad Kretos karštyje nutrinsite pėdas.

– Venkite degintis po medžiaginiais skėčiais. Jie sudaro šešėlį, bet praleidžia saulės spindulius – galima stipriai nudegti. Kur kas geriau nuo saulės apsaugo palmių lapų skėčiai. Tačiau netgi gulint po jais oda pakeičia spalvą nuo saulės atspindžio iš jūros.

– Pasiimkite grynųjų eurų. Kreta, kaip ir visa Graikija – vis dar grynųjų pinigų kraštas, mokėjimo kortele galima atsiskaityti daug kur (ypač turistinėse vietose), bet ne visur. Jei pasuksite kur nors į kalnus ir į kaimus, jūsų kortelė tebus plastiko gabaliukas.

– Pasirūpinkite apsauga nuo uodų. Prie viešbučių, kur daugiau gėlo vandens, uodų netrūksta (ypač naktį), be to, jie kitokie nei Lietuvoje – pastebimi tik tada, kai įkanda. Apsaugos nuo uodų priemonių galite įsigyti ir bet kurioje parduotuvėje Kretoje.

– Išeikite į kalnus. Nes per automobilio ar autobuso langą nepamatysite ir nepajausite to, ką slepia Kretos kalnai. Aš nuolat organizuoju išskirtinius pasivaikščiojimus salos kalnuose ir tarpekliuose. Norintiems prisijungti tereikia parašyti e.paštu manokreta@gmail.com laišką pradedant žodžiais NORIU EITI!



NAUJAUSI KOMENTARAI

Xxx

Xxx portretas
Pasaulis nesibaigia Graikija. Kažkodėl daug apie ją kalba(ma)... Reklama?

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
Gerbiamas A.A. MORKŪNAI. Trumpai Kretos Praeities- istorijos! Anot šaltinių, ("ILIADA" ir "ODISĖJA"). ATLANTIDOS (SANTARINI) SALOJE, 1179.m. įvyko ATLANTO- TERO- SANTARINI UGNIKALNIO SPROGIMAS, LIETUVOS KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS BUVO IŠ ANKSTO NUMATĘS ŠIO UGNIKALNIO SPROGIMĄ,. TODĖL JIS PRIVERSTINAI LIEPĖ VISAME VIDURŽEMIO JŪROS REGIONE, PALIKTI GYVENAMAS VIETAS IR KRAUSTYTIS į kitus regionus! TAIP GIMĖ KULTŪRŲ KRAUSTYMOSI ISTORIJA! Taip gimė ir Trakų kultūra LIETUVOJE. UGNIKALNIO SPROGIMAS BUVO GALINGESNIS NEI KELI KRAKATAU UGNIKALNIAI įvykę 1883 ,m. Indonezijos salyne. MŪSŲ LAIKAIS ŠI KATASTROFA YRA VADINAMA "TROJOS KARU"! KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS DĖKA, KATASTROFOS METU ŽMONIŲ AUKŲ BUVO IŠVENGTA!! TAČIAU GIMĖ LEGENDA APIE "TROJOS KARĄ" !!!

Anonimui Pydarui

Anonimui Pydarui portretas
Lietuvos gyventojai taip laukia, kad atvežtu COVID - 19
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių