„Tie prisiminimai... Aš bandžiau juos sudėlioti. Jie yra apie visą tą laiką. Kai galvoju apie Sausio 13 d., aš ne tik prisimenu tuos įvykius, kurie ten vyko, bet atsimenu ir tą savaitėmis vykusį sėdėjimą prie laužų, prie Seimo, mitingus, barikadas. Tas laikas pilnas tokių keistų įvykių, bet būnant juose man atrodė, kad mes ne realybėje atsidūrėme, kad yra kažkoks filmas, kuriame mes esame. Būna, kad kartais kas nors klausia, ar buvo baisu, kokie buvo jausmai. Būnant prie Televizijos bokšto, tu esi tame ir tiesiog stebi, kas vyksta: kažkokie kareiviai, lekia kulkos, atsimuša nuo bokšto, žmonės, sustoję aplink bokštą, dainuoja, juos nuvaro, atvažiuoja kažkoks tankas, tankas keliskart iššauna, ties šoviniais pabyra langai, pražygiuoja kolaborantų kolona, žmonės mėto į juos akmenis ir t. t.“, – dalijosi prisiminimais A. Mamontovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Pagrindinis dalykas, ką aš jaučiau ten būdamas, kad po to, kas vyksta po šito, kelio atgal jau nebėra. Turbūt tai yra viena iš priežasčių, dėl ko mes švenčiame Sausio 13-ąją. Pirmiausia tai yra atminimo diena, prisiminimas aukų, kurios buvo – mes prisimename ir dėkojame žmonėms, kurie žuvo už Lietuvos laisvę tą naktį. Bet kuris, kuris ten buvo, galėjo žūti, bet jie pakliuvo arčiausiai kažkokio mirtino įvykio. Kitas dalykas, dėl ko mes prisimename tą dieną, yra kažkoks taškas, iš kurio atgal jau nebegali grįžti. Man atrodo, tai buvo tas momentas, kai tapo aišku, kad būti toje imperijoje, blogio gremėzdiškoje valstybėje mes nebenorime ir nebegalime būti, nes mums netinka tie principai, kuriais jie naudojasi“, – pasakojo A. Mamontovas.

Tų švenčių ir datų mes neatiduosime tiems, kurie bando tai sumenkinti. Mes švęsime toliau Sausio 13-ąją.

„Prie Televizijos bokšto aš atsidūriau visiškai neplanuotai, nes tai buvo šeštadienis, žmonės ėjo vieni pas kitus į svečius, sėdėjo namuose, bendravo. Lygiai taip pat aš buvau atėjęs pas draugus į svečius ir taip įvyko, kad tie mano draugai gyveno prie pat bokšto. Mes visi kartu ir nuėjome – išgirdę per radiją, kad ten vyksta įvykiai, mes iškart nuėjome ir juos pamatėme savo akimis. Tai buvo aiškus jausmas, kad atgal kelio nėra ir nebesvarbu, kaip bus, bet atgal mes jau nebeisime. Atgal kelio nebėra. Mes aiškiai pamatėme tas jėgos struktūras, jėgos principus, kurie mums netinkami ir kuriuose mes nebenorime gyventi“, – sakė dainininkas.

Jis palygino dabartinę Lietuvą su 1991-ųjų.

„Man atrodo, kai kurių žmonių apimtis yra per trumpa. Kai kurie žmonės galbūt matuoja tik pagal savo asmeninę gerovę, jie nesuvokia mūsų šalies progreso ir žingsnio, kurį mes žengėme laisvės link. Yra žmonių, kurie nesupranta, kas yra laisvė. Dalis žmonių nesupranta, kad laisvė tuo pačiu yra ir didžiulė atsakomybė, kad tos atsakomybės mes neturėjome, kai mes gyvenome okupuoti, tada viskas buvo tau pasakyta, ką tu turi daryti. Dabar mes patys sprendžiame, ką daryti. Dėl to mes darome ir klaidas“, – teigė dainininkas.

A. Mamontovas aptarė ir protestuotojus, sausio 13 d. atvykusius išreikšti pasipiktinimo prieš valdžią.

„Jeigu mes kalbame apie tuos žmones, kurie Sausio 13 d. nusprendė paprotestuoti, pašvilpauti, parėkauti prie Seimo, tiesiog arba dalis jų nesupranta, kad tai yra mums visiems šventa diena, arba dalis jų tai daro piktybiškai. Jie veikia priešo naudai. Panašu, kad tai yra bandymas sumenkinti mūsų laisvės šventę, tai, ką mes iškovojome“, – kalbėjo jis.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak dainininko, vienintelis kelias kovoti su tokiais žmonėmis yra juos mokyti.

„Švietimas, švietimas ir dar kartą švietimas. Aišku, tai yra kiekvieno mūsų pasirinkimas. Nėra institucijos, kuri ateitų ir sakytų: jūs uždrausti. Demokratijoje taip nėra, visi turi teisę pasisakyti ir turi savo žodžio laisvę. Manau, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris supranta šios datos vertę, privalo priimti tam tikrą poziciją ir tiesiog jos laikytis. Jeigu mes laikysimės savo pozicijos, mes tą laisvę išsaugosime. Laisvė yra toks dalykas, už kurį reikia nuolatos kovoti, ją reikia saugoti, kas nors nuolatos į ją kėsinsis“, – tvirtino A. Mamontovas.

Vis dėlto dalis mitinguotojų teigė, kad mitinguoja, nes „ne už tokią Lietuvą kovojo“. A. Mamontovas tokiems žmonėms turėjo, ką pasakyti.

„Jie tai sako, tarytum ta kova jau pasibaigė, tarytum čia kažkoks baigtinis variantas. Už kokią Lietuvą mes kovojame? Mes kovojame už geresnę, už geriau gyvenančią, už sveiko proto Lietuvą. Mūsų tikslas yra klestinti Lietuva, tai dabar nesibaigė. Mes pradėjome kovoti ir toliau kovosime“, – tikino dainininkas.

„Tų švenčių ir datų mes neatiduosime tiems, kurie bando tai sumenkinti. Mes švęsime toliau Sausio 13-ąją, mūsų laisvės, nebegrįžimo atgal taško dieną ir tuo pačiu prisiminsime tuos, kurie sudėjo savo galvas, paaukojo savo gyvybes, kad ir tie protestuojantys galėtų sau ramiai ten rėkauti. Sovietiniais laikais juos bananais uždaužytų. Jie turi laisvę išreikšti savo poziciją. Tą laisvę jiems atkovojo tie, kurie žuvo, tai būkime malonūs, prisiminkime, pagerbkime tuos žmones, kurie sudėjo savo galvas“, – sakė A. Mamontovas.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00