Quantcast

Korona, kuri žavi ir vilioja

Koronoje jos bendravardis virusas nenusinešė nė vienos gyvybės. "Mus saugo šventoji Korona", – įsitikinę miestelio Austrijoje, kurio pavadinimas šiemet įgijo dviprasmišką skambesį, gyventojai. Bet ir čia gniaužia kvapą – tik ne nuo viruso, o nuo grožio.

Svečių padaugėjo 70 proc.

Kai visas pasaulis nori pabėgti nuo koronaviruso, sutrumpintai vadinamo korona, austrai nenustoja skubėti Koronos link. Apie 100 km nuo Vienos, vadinamosiose Vienos Alpėse įsikūręs viruso bendravardis miestelis – Šv.Korona prie Vechselio traukia austrus ir užsienio turistus nuostabia gamta, švelniu kalnų klimatu, krištolo skaidrumo oru. Čia ištisus metus veikia šeimos pramogų ir kalnų slidinėjimo kurortas. Miestelis – svarbi piligrimų maršruto stotelė.

Per trumpą atoslūgį tarp pirmosios ir antrosios koronaviruso bangos keliaudama po Austriją neatsispyriau ir aš akis į akį susidurti su Korona. Juokaujant galima sakyti, kad čia tikrai sutrinka kvėpavimas, bet tik dėl to, kad kopi į kalną, o palypėjus atima kvapą panoramos grožis.

Šiemet dar vieną prasmę įgijęs miestelio vardas ne mane vieną paskatino įtraukti jį į kelionės maršrutą. Čia įsikūrusiame pramogų parke "Erlebnisarena" už rinkodarą atsakinga Inesa Buchgeher pasakoja, kad šiemet lankytojų jame padaugėjo net apie 70 proc., o atskiruose atrakcionuose – nuo 25 iki 45 proc.

"Mes matome, kad žmonės nori pabėgti nuo COVID-19 beprotybės ir tiesiog mėgautis gamta su šeima ar draugais. Dar pastebėjome, kad šalies izoliavimasis paskatino žmones daugiau judėti ir sportuoti. Ir mes džiaugiamės, kad galime jiems pasiūlyti tam puikias sąlygas", – džiaugiasi Inesa. Ir, pasak jos, nors atrodytų, kad miestelio gyventojus galėtų erzinti jo pavadinimo lyginimas su mirtinu virusu, bet to tikrai nėra, nes jie nenustoja būti optimistai, kad netrukus virusas liks praeityje, o miestelis susigrąžins tikrąją savo pavadinimo prasmę.

Pavadintas šventosios garbei

Miestelis pavadintas šventosios Koronos garbei. Jis niekada nebuvo didelis centras. Nuo oficialios gyventojų statistikos skelbimo pradžios 1869 m. dabar jų daugiausia – 392, ir kasmet po truputį padaugėja.

Kadaise čia buvo mažai apgyvendinta miškinga vietovė, kurioje gyveno beveik vien medkirčiai, o šventoji Korona laikoma ir medkirčių globėja. Manoma, kad ji gyveno apie 165 m. tikriausiai dabartinės Turkijos teritorijoje. Kaip ir jos vyras, ji nukankinta, nes laikė save krikščione. Jos kūnas sudraskytas jį virvėmis pririšus tarp dviejų nulenktų palmių.

Šventoji Korona daro savo gerąjį darbą – saugoja jos vardu pavadintą mūsų miestelį.

Šalia dabartinio jos vardu pavadinto miestelio tuščiavidurėje liepoje 1504 m. rasta šventosios Koronos statula. Nuo tada čia prasidėjo šios šventosios garbinimas. Toje vietoje pastatyta nedidelė medinė koplyčia, o dar po 80 metų – didesnė koplyčia. Dabar ji yra XVII a. pastatytos baroko stiliaus Piligrimų bažnyčios altorius, ir šiandien čia traukiantis piligrimus.

Simboliška, bet šventoji Korona laikoma ir kovos su epidemijomis globėja. "Šventoji Korona daro savo gerąjį darbą – saugoja jos vardu pavadintą mūsų miestelį. Jis buvo vienas iš paskutinių vietovių Austrijoje, kur buvo užregistruotas koronaviruso atvejis. Lig šiol COVID-19 susirgo trys žmonės, nė vienas nemirė", – džiaugiasi I.Buchgeher.

Beje, šventosios Koronos vardą Austrijoje turi ne vienintelis šis miestelis – pakeliui į Vieną galima aplankyti Šv.Koroną prie Schöpflo. Miestelis garsus šventosios Koronos koplyčia, pastatyta 1444 m., lig šiol sulaukiančia daug piligrimų. Miestelis teturi vos 340 nuolatinių gyventojų. Bet nemažai atvažiuoja čia ramybės ir gamtos grožio oazėje praleisti savo gyvenimo rudens: šventoji Korona saugo prabangaus senelių pensionato gyventojus.

Austriškos pramogos

Šv.Koronos prie Vechselio miestelis tipiškas Austrijai – sena bažnytėlė, keli viešbutukai ir užeigos, pastatai su margaspalvėmis gėlėmis įrėmintais ilgais balkonais ir juvelyriškai išpuoselėtais želdynais. Žinoma, kaip ir kituose Austrijos miesteliuose, čia daugybė nuorodų į pėsčiųjų takus.

Neabejotinai populiariausia pramoga austrams – tiesiog vaikščioti. Jie juokauja, kad tai jiems kaip religija. Žygiuoja po vieną, šeimomis ar didesnėmis kompanijomis, o sutikę kitus žygeivius sveikinasi "Grüß Gott", pažodžiui – "Sveikink Dievą". Nors austrų tikrai negali vadinti labai religingais, bet toks pasisveikinimas čia dažniausias. Tikrajai šių žodžių prasmei niekas nebeskiria dėmesio, ir net Austrijoje gyvenantys musulmonai, kaip teko patirti Vienos turguje "Brunnenmarkt", su europietiškos išvaizdos pirkėjais sveikinasi "Grüß Gott".

Vaikščiojimo trasą visi pasirenka pagal savo fizinį pajėgumą, eina neskubėdami, grožėdamiesi mišku, žydinčiomis pievomis, pakeliui pasiklausydami legendinio Alpių karvių varpelių tilindžiavimo. Teisybės dėlei teisingiau būtų sakyti ne varpelių, o varpų, nes vargšės po kaklu nešiojasi apie 5,5 kg varpą. Jį turi ne visos, tik bandos lyderės. Jau šimtmečius varpeliai naudojami, kad karvėms užėjus už kalno būtų girdėti, kur jos nuėjo, tad užtenka, kad telindžiuoja viena kita. Bet tas turisto ausiai mielas garsas nuolat čia gyvenantiems žmonėms toli gražu ne toks jau romantiškas. Dėl to Austrijoje kyla net konfliktų, pasibaigiančių priverstiniu reikalavimu karves išlaisvinti nuo varpelių, juos pakeičiant GPS sekliais. Bet Šv.Korona – miesto svečių rojus, tad ir karvėms tenka juos džiuginti saugant tradicijas.

Pakeliui į viršukalnę žygeiviams reikia paisyti ženklų, kad iš pėsčiųjų takų nenuklystumei į trasą kalnų dviračiams. Net aikteli, kokiu greičiu jie praskrieja pro šalį, kartais nuo gūbrių net pakildami į orą.

Yra ir trasa mažiesiems adrenalino mėgėjams. Bet daugiausia jų nuo kalno serpantinais leidžiasi vasaros rogutėmis. Nors vaikai – visur vaikai, bet negali atsistebėti, kad Austrijoje retai išgirsi mums įprastą jų alasą. Nesunku suprasti, kodėl – Austrijoje ir suaugusieji nešūkalioja nei bendraudami su vaikais, nei vakarodami kavinėse.

Pramogų parke yra ir laipiojimo trasa išmėginti, kaip moki išlaikyti pusiausvyrą. Pakilus dar aukščiau – dirbtinis ežeriukas vandenlenčių entuziastams.

Pakeliui galima suvalgyti garsųjį Vienos šnicelį gurkšnojant beveik tik Austrijoje augančios žaliųjų vynuogių rūšies vyną "Gruner Veltliner". Beje, austrai retai geria nevietinį vyną. Net didžiausiuose prekybos centruose ilgiausios lentynos – austriško ir tik kokia menka lentynėlė kitiems.

O užkopus dar aukščiau, laukia alinė su daug skirtingo austriško alaus rūšių. Tiesa, aludėje padavėjo nėra – pats išsirenki, ko pageidauji, ir įmeti į dėžutę tiek, kiek tau atrodo verta už jį mokėti.

Tokia prekybos forma Austrijoje gana populiari. Pavyzdžiui, važiuojant iš Vienos link Šv.Koronos buvo nemažai žydinčių gėlių laukų. Belieka sustoti, paimti paliktą peiliuką ir prisiskinti norimų žiedų, o pinigus palikti dėžutėje.

Tradicijų galia

Aludėje sutikome ir senoviniais vežimaičiais į kalną užvažiavusį sukaktuvininką su svečių būriu ir linksmais muzikantais. Mums gana neįprasta, bet dauguma svečių – tiek moterų, tiek ir vyrų – pasidabinę tautiniais drabužiais.

Austrams garbės reikalas juos turėti, juolab jų dažnai prireikia. Taip puošiamasi dažnoje šventėje, net ir kolektyvo vakarėliuose. Čia įprasta, jei kvietime į vestuves bus nurodyta, kad svečiams privalomas tautinis kostiumas. Jais, tik iš specialios linijos jauniesiems, būna pasidabinę ir jaunavedžiai.

Beje, austrai primygtinai siūlo ir savo užsieniečiams draugams ar bendradarbiams įsigyti tokius drabužius. Austrijoje daugybė jais prekiaujančių parduotuvių. Jiems reikia pataupyti: pavyzdžiui, geros kokybės autentiškas moteriškų drabužių komplektas atsieina ir 700 eurų.

Žinoti savo šaknis, net kalbėti savo tarme Austrijoje yra pasididžiavimo dalykas. Tad nieko nestebina, jei net didžiulės verslo kompanijos posėdyje kas šneka tarmiškai.

Austrai gerąja šio žodžio prasme tiesiog pamišę dėl gamtos. Čia neretas atvejis, kai gerą karjerą padarę net jauni žmonės palieka didelių miestų šurmulį ir persikrausto gyventi arčiau gamtos, imasi kokio ekologiško maisto ar kito versliuko, svarbiausia – kad jis būtų kuo draugiškesnis aplinkai.

Iš tokių buvo ir namelio šalia Šv.Koronos, kuriame buvome apsistoję, šeimininkė, kurią nustebinome paklausdami, kodėl čia nėra belaidžio interneto ryšio. "Juk čia visi atvažiuoja pailsėti, pasižiūrėti į gamtos grožį, o ne kompiuterio ekraną", – paaiškino pati su šeima iš Vienos į gamtos prieglobstį persikrausčiusi jauna moteris. Netrukus įsitikinome, kad ji absoliučiai teisi.


Viruso bendravardžiai – visame pasaulyje

* Miestelių ir kaimų su tokiu vardu pasaulyje yra nemažai. Kai JAV sakoma, kad "korona" plečiasi, tai gali būti ne tik apie virusą, bet ir apie Koroną Kalifornijos valstijoje, esančią apie 70 km nuo Los Andželo. Miesto pavadinimas kilo nuo neįprasto gatvių tinklo išdėstymo – gatvės kaip karūna supa miesto viduryje esantį žiedinį pagrindinį bulvarą. Gyventojų čia per 168 tūkst. ir jų vis daugėja, nes antrą šimtmetį skaičiuojantis miestas, iškilęs ten, kur anksčiau buvo įsikūrę indėnų kaimeliai, garsėja kaip tikrai patogus gyventi. Beveik 400 ha jo ploto užima parkai, kuriuose yra krepšinio ir kitos sporto, žaidimų aikštelės, teniso kortai, du riedučių parkai, lauko baseinas. Mieste labai nedidelis nusikalstamumas, ir jis vis mažėja. Čia veikia puikios sveikatos apsaugos įstaigos. Bibliotekoje ir kultūros centre, bent jau iki koronaviruso pandemijos, vykdavo daug renginių. Mieste veikia ir Senjorų centras. Nereikia kitur ieškoti ir darbo – Koronoje yra per 42 tūkst. darbo vietų. Deja, Koronos vardas neatbaidė jo bendravardžio viruso: jis jau pražudė arti 60 šio miesto gyventojų.

* Koronos vardą turi ir dar kelios nedidelės gyvenvietės JAV – Naujojoje Meksikoje, Pietų Dakotoje, Minesotoje, Misūryje, Tenesyje, taip pavadinta ir dalis Niujorko Kvinso rajono.

* Kelios Koronos yra Italijoje. 130 km nuo Venecijos į rytus, 5 km nuo Goricijos yra tokiu vardu pavadintas kaimelis su keliomis vyninėmis ir restoranėliais, svečių namais – puiki vieta vyno mėgėjams ir gurmanams, dviratininkams. Kita Korona su jūrų gėrybių restoranėliu – prie pat Gardos ežero, dar viena – su nuostabiais Alpių vaizdais Pietų Tirolyje.

* Vilja Korona pavadintas ir miestelis Meksikoje, o La Korona yra senovės majų miestas Gvatemaloje, atrastas 1996-aisiais. Korona – ir senasis Rumunijos miesto Brašovo vardas.

* Koronų galima pamatyti ir dar arčiau Lietuvos. 83 gyventojų kaimas 54 km nuo Liublino ant Pivonijos upės kranto taip pat turi Koronos vardą. Pasak Lenkijos karalystės geografinio žodyno aprašymo, Pivonijos upė skyrė Koroną nuo Lietuvos teritorijos.

* Miestai ir kaimai šį vardą dažniausiai gavę arba šventosios Koronos garbei, arba dėl sąsajų su lotynišku žodžiu corona, reiškiančiu karūną. Dėl šios priežasties tokį pavadinimą gavo ir koronavirusai: žiūrint per elektroninį mikroskopą jie atrodo lyg su karūna. Žmonija dar niekada nesvajojo ko nors nukarūnuoti taip, kaip dabar svajoja atimti valdžią iš šio mirtino viruso.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Reiktų

Reiktų portretas
visiems vieningai nuoširdžiai melstis ir prašyti, kad šv. Korona suvaldytų tą nelemtą jos bendravardį virusą.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių