Dėl Islandijoje 2010 m. išsiveržusio ugnikalnio režisieriaus Emilio Vėlyvio filme "Redirected" britų banditai atsidūrė Lietuvoje. Ši gamtos stichija pakoregavo ir komedijos "Aistrų vulkanas" herojų planus.

Ištarti "Ejafjadlajokudlis"

2010-aisiais Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis ne tik sujaukė visus pro šią šalį skrendančių lėktuvų skrydžių grafikus, bet ir pagimdė gerą anekdotą: namo grįžusiam įkaušusiam vyrui tarpduryje žmona sako: "Nagi, pasakyk sklandžiai žodį "Ejafjadlajokudlis".

Prancūzų režisierius Alexandre‘as Coffre taip pavadino savo naująjį filmą. Bet mūsų kino platintojai žino, kad žiūrovai, tarsi tie anekdotiniai vyriai, tokio žodžio pirkdami bilietą kino teatro kasose nesugebės ištarti, todėl lietuviškai filmą pavadino "Aistrų vulkanu".

Tiesą sakant, nieko ypatingai juokinga daug nuostolių pridarančioje gamtos stichijoje nėra. Bet taip tik atrodo iš pirmo žvilgsnio. Juk niekas nenuneigs, kad net ir per kur kas nuožmesnius kataklizmus nepavyksta išvengti humoristinių situacijų. O jau rimuoti buitinių konfliktų scenas su įsismarkavusios gamtos keliamu triukšmu nebandė tik fantazijos visai neturintys kinematografininkai. Skirtumas tarp ugnikalnio išsiveržimo ir didelį griaunamąjį potencialą turinčių vyro bei žmonos barnių šį kartą yra tik toks, kad ugnikalnis apie natūralią ejakuliaciją perspėja leisdamas dūmus, o filmo herojų ilgai kauptos tarpusavio neapykantos iškrova prasideda nuo pirmo žvilgsnio.

Ugnikalnis keičia planus

Prasideda "Aistrų vulkanas" didelių sukrėtimų nepranašaujančiu prologu lėktuve, kuriuo į Graikiją skrenda miela ir plepi prancūzė Valeri. Ji maloniai susijaudinusi, nes vyksta į dukros vestuves, nors, regis, nepritaria šiam dukros žingsniui ("Ankstyva santuoka – tai nusivylimas") ir apie savo jausmus netverdama kailyje skuba pasidalyti su visais aplinkiniais.

Greitai paaiškėja, kad tuo pačiu reisu skrenda buvęs Valeri vyras Alenas, kuris taip pat pamišęs dėl savo dukrelės Sesilės, kuri taip greitai užaugo ir dabar rengiasi tekėti už graiko. Kadaise Valeri ir Alenas buvo romantiška įsimylėjėlių pora, tačiau neišlaikė bendro gyvenimo sunkumų. Dabar jie abu tarsi prigesę ugnikalniai, kurių giliai viduje vykstantys procesai prigamino tiek daug negatyvios energijos, kad ji tik ir laukia tinkamos progos išsiveržti lauk.

Patogi proga pasitaiko tuoj pat, kai tik į lėktuvo tualetą einanti Valeri pamato buvusį sutuoktinį. Abu su pasimėgavimu apsikeičia kandžiomis replikomis, iš kurių tampa aišku, kad kadaise liepsnojusios aistros niekur nedingo. Iš kitų filmų (ar iš gyvenimiškos patirties) žinome, kad piktų užgauliojimų temperatūra tiesiogiai proporcinga neužgesusių jausmų karščiui. Visi svarbiausi akcentai, kaip sakoma, jau sudėlioti, todėl net imi baimintis, kad po pradinių titrų seks absoliučiai prognozuojamas siužetas.

Nesusipratimų grandinė

Tokie būgštavimai išsipildo tik iš dalies. Galime tik pasidžiaugti, kad vienas pirmųjų islandiško ugnikalnio išsiveržimą kine panaudojo mūsiškis Emilis Vėlyvis (kad ir kaip vertintume jo daug triukšmo Lietuvoje pridariusią kriminalinę komediją "Redirected"). Būtent ši gamtos stichija sujaukė britų banditų planus, ir juokingų nuotykių bangos filmo herojus nubloškė į Lietuvą.

"Aistrų vulkano" herojams taip pat teko stipriai pakeisti kelionių maršrutą. Dabar porelės iš Miuncheno laukia 2123 km ilgio kelionė.

Tolesnis sutuoktinių maršrutas į bendrą tikslą gali būti apibuūdintas kaip kelionė "į Muravą per Garliavą". Nesusipratimai Valeri ir Aleno laukia praktiškai kiekviename žingsnyje. Tiksliau sakant, jie patys tuos nesusipratimus provokuoja. O jau pats likimas pakoreguoja šio plano detales, kurios tikrai nėra banalios, nors visai logiškos.

Kurį laiką Valeri ir Alenas tęsia kelionę atskirai, ir tai autoriams suteikia daugiau galimybių išnaudoti visokiausias situacijas. Čia ir iš proto varanti futbolo aistruolių bendrija, ir susitikimas su religiniu fanatiku tapusiu maniaku, ir pasivažinėjimas pavogtomis transporto priemonėmis (sunkvežimiu, policijos automobiliu ir net dviviečiu lėktuvėliu).

Šiame amerikietišką "kelio filmo" struktūrą turinčiame kūrinyje matome ne tiek daug kartų išmėgintą holivudinį turinį, o, atvirkščiai, grynai europietišką kontekstą, kuris nesuvedamas vien į neišvengiamą tokiais atvejais laimingą pabaigą ir finalinį džiaugsmą dėl pagaliau susivienijusios šeimos. Europiečiai šia prasme sąžiningesni.