Užkietėjęs bibliofilas

"Pedantas aš tik prie knygų, – pastarųjų, bibliografo skaičiavimu, asmeninėje bibliotekoje yra maždaug 4 tūkst. – Tai, kad jų turiu daug, supratau tik tada, kai reikėjo daryti remontą ir įrengti naujas lentynas, mat senosiose knygoms paprasčiausiai nebeliko vietos."

Kol sudėjo visas knygas į kartonines dėžes ir pernešė jas 10 m atstumu iš vienos patalpos į kitą, G.Nausėda sugaišo gerą pusdienį. Įrengus naujas lentynas, ekonomistui prireikė bent poros dienų, kol knygos atsidūrė naujosiose vietose.

"Visas jas rikiuoju pagal ūgį, todėl kai kurios tęstinės, dviejų ar trijų tomų, tačiau skirtingo dydžio knygos atsiduria priešingose lentynos pusėse", – apie tvarką asmeninėje bibliotekoje, kuri mena pėstininkų rikiuotę, ramiu balsu kalbėjo kolekcininkas.

G.Nausėdos bibliotekoje pačios įvairiausios knygos – senos, retos, ilgai ieškotos, netikėtai rastos ir naujos, intensyviai skaitomos. Vienos jų gabentos iš Vokietijos, kitos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kelios iš Skandinavijos šalių, o bene daugiausia – iš Vakarų Europos.

"Seniausia knyga – Senosios Prūsijos istorija lotynų kalba. 1518 m. Bazelyje ją išleido vokiečių istorikas Erasmus Stella. Turiu kunigo, poeto ir tautosakos rinkėjo Adolfo Lapinsko rankraštį. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad tai tikrai yra originalas, beje, Bostono Lietuvių enciklopedijos paskelbtas dingusiu lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Klaipėdos uosto istoriją, pildytą iki 1883 m., visiškai atsitiktinai pavyko įsigyti ne specializuotame antikvariniame knygyne, o masinėje elektroninėje parduotuvėje eBay. Pardavėjas tikino, kad rankraštinė knyga iš Klaipėdos krašto iškeliavo po Antrojo pasaulinio karo, – kolekcininkas prasitarė, kad šiais laikais, kai žmones sunku kuo nors nustebinti, įdomi knyga vis dar gali priversti jo širdį plakti dažniau. – Paskaitau, pasidedu ir laukiu naujo grobio. Kadangi neturiu medžiotojo instinkto, tikrąja klasikine žodžio prasme mano instinktas persikelia į knygų medžioklę. Tiesa, vieną iš rankraščių – XX a. pradžios Nidos mokyklos kroniką išleidome vokiečių ir lietuvių kalbomis 2013 m. ir 2016 m. Pernelyg įdomi ji pasirodė ir man, ir su ja susipažinusiems mokslininkams."

Neapleido šachmatų

Kartu su mylima moterimi G.Nausėda taikiklį vis dažniau nukreipia ir į kino teatrų ekranus. Jo trofėjų sąraše geriausios istorinės ir veiksmo dramos – "Trys stendai prie Ebingo, Misūryje", "Valstybės paslaptis", "Tamsiausia valanda" ar "Diunkerkas".

"Kažkada svarbiausias man su žmona buvo teatras, tačiau dabar labai sumažėjo premjerų", – apie pasikeitusį laisvalaikį pasakojo vienas žinomiausių klaipėdiečių šalyje.

Racionalaus proto ekonomistas nepamiršo ir šachmatų, kuriuos stumdė dar būdamas moksleiviu. Tiesa, medinę sulenkiamą lentą iškeitė į virtualią.

"Žaidžiu kompiuteriu, nes nemėgstu pralaimėti. Pasirinkau šeštą lygį iš dešimties, tai reiškia, kad septintas ar aštuntas man jau būtų per sunkus. Šeštą įveikiu gana dažnai. Tiek dažnai, kad neprarasčiau motyvacijos žaisti", – paklaustas, ar intelektualiame sporte naudojama strategija pasitarnauja realiame gyvenime, G.Nausėda akimirkai pritilo.

Vylėmės, kad netrukus iš jo lūpų pažirs Graikijos filosofų ar Apšvietos epochos mąstytojų išmintis, tačiau Gitanas prabilo savo kūrybos vaisiais, kurie veikiausiai kada nors atsidurs minčių ir aforizmų knygose.

"Nelipk per kitų galvas, lipk per savąją. Tai reiškia – nesistenk užimti tam tikrą padėtį visuomenėje kitų sąskaita. Pasistenk išsireikalauti iš savęs tiek, kiek gali ir dar daugiau, idant pasiektum tikslų, kuriuos keli, o sąžinė nebūtų sunki, kad beatodairiškai siekdamas asmeninio egoistiško tikslo kažką įskaudinai ar supykdei", – žodžius tarsi iš rašto bėrė ekonomistas.

Sėkmė ir avietės

Prieš baigdami pokalbį, neapsiėjome be klausimo, kurį išgirsta pasaulinio pripažinimo sulaukę kūrėjai, išradėjai, medikai ar politikai. Jūs esate sėkmės lydimas žmogus?

Suraukęs kaktą G.Nausėda dėbtelėjo akimis, mes gi pasigailėjome, kad pabaigai pasirinkome ne temą apie desertus, nuo kurių apsąla kietojo Gitano širdis, o lūpų kampučiai kyla į viršų.

"Žinote, žodžiai "sėkmė", "sėkmingas" ar "sėkmės receptas" man visai nepatinka. Jie nuvalkioti, devalvuoti, slepiantys tai, kas svarbiausia, – juodą ir varginantį darbą. Todėl jei norite mane supykdyti, daug kartų pakartokite "sėkmė". Netikiu sėkme, bet tikiu likimu? Ačiū Dievui, didžiąja dalimi mes galime būti savo likimo šeimininkais, nesitikėdami pakeisti to, kas yra neįmanoma. Čia ir yra mūsų gyvenimo intriga", – suminkštėjęs profesoriaus žvilgsnis užstrigo ties puodeliu juodos kavos. Mes prie jos nusprendėme pateikti klausimą-desertą: ar yra patiekalas, kurį šią minutę mielai sušveistumėte?

Žymusis ekonomistas mus ir vėl maloniai nustebino. Pasaulį skersai išilgai išmaišęs, įmantriausius patiekalus degustavęs žmogus duotąją akimirką šaukštais būtų kabinęs ne ančių kepenėles, gardintas trumais, ar moliūgų sriubą su baltuoju šokoladu.

"Nesustodamas galėčiau valgyti aviečių uogienę ir gerti pomidorų sultis. Žinoma, ne tuo pat metu (juokiasi). Dar mielai sukirsčiau lėkštę varškėčių, šaltibarščių ir žmonos ruoštą langetą, kuriuo ji man primena mudviejų jaunystę. Kuo nustebinčiau pats? Veikiausiai miltiniais blynais, nes prie bulvinių daugiau darbo – mat bulves tarkuoju tik rankiniu būdu", – atsisveikindamas ranką spaudė ir į akis žvelgė G.Nausėda.