Japonų medicinos ekspertė – apie dėkingumo mokestį, geišas ir santykius

  • Teksto dydis:

Apie tokias moteris kaip Erika Stankevičiūtė sakoma, kad ji gimė su sidabriniu šaukšteliu. Pati Erika neneigia, kad per gyvenimą visada ėjo drąsiai, žinodama, kad turi stiprų tėvų užnugarį.

Vienos didžiausių lietuviško alkoholio gamyklos akcininko bei vadovo dukra užaugo Alytuje, anksti sukūrė šeimą ir prisijungė prie tėvų kuriamo verslo, tačiau visada svajojo apie medicinos studijas ir nuosavą grožio verslą. Šiandien ji yra pripažinta japonų medicinos ekspertė ir kovos su glikeminiu stresu asociacijos narė. Prieš penkiolika metų užmezgusi verslo santykius su Japonija, lietuvė LNK laidoje „Bus visko“ šį antradienio vakarą 20 val. prisipažins, kad moteriai sulaukti pripažinimo tekančios saulės šalyje yra labai sunku.

„Ten vyras japonas yra visada teisus, o moterys mieliau renkasi rūpintis šeima nei kurti verslą. Jeigu moteris gali nedirbti, ji niekada nedirbs. Moterys nuo mažens ruošiamos šeimai ir mokomos nešti laimę, o vyrai – pinigus“, –  pasakos Erika, prisimindama dieną, kai sukritikavo partnerio rinkodaros strategiją ir dėl to prarado labai sėkmingą sandorį.

Erika papasakos, kad Japonijoje kone dvigubai mažiau skyrybų nei mūsų šalyje. Viena iš sėkmingos santuokos paslapčių – geišos, kurių valanda kainuoja penkis šimtus dolerių, o kiek pinigų iš šeimos biudžeto galima tam skirti, nusprendžia žmona.

„Vyras visus savo uždirbtus pinigus atiduoda žmonai ir ji nusprendžia, kiek per mėnesį vyras gali išleisti malonumams. Jei vyras išleido visus savo mėnesio pinigus, jis gali pasiskolinti iš žmonos, pažadėdamas, kad grąžins iš kito mėnesio algos“, – apie kultūrinius skirtumus kalbės Erika.

Vyras visus savo uždirbtus pinigus atiduoda žmonai ir ji nusprendžia, kiek per mėnesį vyras gali išleisti malonumams. Jei vyras išleido visus savo mėnesio pinigus, jis gali pasiskolinti iš žmonos, pažadėdamas, kad grąžins iš kito mėnesio algos.

Moteris atskleis, kad lankytis pas geišas Japonijoje nėra gėdinga, priešingai, tai yra gerbiama kultūros vertybė. Aptarnaudama klientą geiša siekia atpalaiduoti ir pralinksminti savo klientą, tačiau bet koks fizinis kontaktas yra griežtai draudžiamas – jos nemasažuoja savo klientų, šie negali jų liesti. Paprastai geišos demonstruoja tradicinius japonų menus ir kalba intelektualiomis temomis. Bet kokia neištikimybė savo žmonai Japonijoje yra smerkiama. Netoleruojami tarnybiniai romanai, moterys darbe privalo dėvėti figūros neišryškinančius drabužius, tačiau po darbo išeiti namo nemandagu, privalai pasilikti ir pabendrauti su savo viršininku.

„Japonai labai mėgsta bendrauti, todėl po darbo tu privalai pasilikti, kitaip tai reikš, kad tau nesvarbus tavo darbas. Jei tu nori bėgti namo ir rūpintis savo vyru, tai vadinasi, tu nesi atsidavusi savo darbui ir kompanijai, gal tuomet tavo vieta namuose“, – laidoje pasakos penkiolika metų su Japonija dirbanti Erika.

Japonai mėgsta sakyti, kad stiprus yra tas, kuris šešėlyje, todėl smerkia socialinio ar finansinio statuso demonstravimą. Įmonės vadovą nuo darbuotojų atskirs tik akyla akis, gebanti pažinti brangius aksesuarus. Vis tik japonių finansinis stimulas yra labai stiprus ir vyrą jos renkasi ne jausmais ar emocijomis, bet protu.

„Laimei sąlygų yra labai daug, viena jų – dėkingumas, kuris taip pat išreikštas per finansinę prizmę. Jei nori išsinuomoti būstą, privalai sumokėti dviejų mėnesių nuomos kainos dėkingumo mokestį šeimininkui, už tai, kad jis sutinka tau išnuomoti namus. Tai įsivaizduokite, jei Tokijuje vidutinis butas kainuoja apie 3 500 dolerių, tai norėdamas įsikraustyti turi sumokėti už pirmą mėnesį, paskutinį, taip pat vieno mėnesio sumos depozitą ir dviejų mėnesių sumos dėkingumo mokestį, viso gaunasi  17 500 dolerių ir tu gyveni tokiame nuolatiniame dėkingume“, – pasakos „Beža Familia“ įmonės įkūrėja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lmao

lmao portretas
paskaicius straipsni... na zinot... juokiausi. vien stereotipai, tiek, kad net kilo klausimas - su Japonija dirbo 15 metu, o bent karta ar joje buvo? ir, ar bendravo su paprastais zmonem nors kiek, ar supranta kaip jie ten gyvena, ar tik is pasakojimu ar dar is kitur suzinojusi tai, ka cia pasake? ar cia zurnalistai iskreipe? be to, nuo kada Tokijuje vidutinio buto menesio nuoma kainuoja 3500 doleriu? vidutinio buto nuoma Tokijuje kanuoja 1000-2000 doleriu, uz tokius pinigus galima issinuomoti net 2 aukstu nameli su garazu. negeriu alkoholio ir nelabai pazistu, kas si moteris yra, bet pakvietet ja tik todel, kad ji kazkam yra zinoma, ne todel, kad ji kazka zino apie Japonija, ar ne taip? :) nors kiekvienas aisku mato savo ypatumus salies, priklausomai nuo to, koks bendravimo ratas, bet tuomet taip, kaip nupasakojo si ponia, su geisom ir $3500/men buto nuoma, gyvena turbut 0,00001% visu japonu. kas eina pas geisas,turi savo namus, nesinuomoja.siais laikais tikros geisos tik Kijote.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių