Prašyti – sunki našta

A.Žiurauskas šiemet prie TV3 "Išsipildymo akcijos" prisijungė pirmą kartą. Režisierius pats aplankė daugumą šios akcijos herojų. Jis daug galvojo, kaip nufilmuoti jų istorijas ir kaip jas pateikti, kad žmonės suprastų, kaip iš tikrųjų atrodo šių vaikų ir jų tėvų gyvenimai.

"Prieš keletą metų žiūrėjau Holivudo filmą "Wonder" ("Gerumo stebuklas"). Tai – istorija apie berniuką, kuriam iki ketvirtos ar penktos klasės buvo padarytos 27 įvairiausios plastinės operacijos. Tai buvo labai graudus filmas, bet kai tu žiūri filmą, vis tiek lieka atstumas – tai yra filmas, sugalvota istorija. Pasirodo, tokių istorijų yra Lietuvoje, ir ne viena", – įsitikino A.Žiurauskas.

"Baisiausia, kad Lietuvos medicina arba Lietuvos ligonių kasos yra neįgalios padėti, tada tie žmonės tampa situacijos įkaitais ir jiems labai nejauku, kad jie priversti žvalgytis į kairę ir į dešinę. "Išsipildymo akcija" tokiam tėčiui ar mamai plekšteli per petį ir sako, kad mes galime jums padėti", – tęsia jis.

Yra tėvų, kurie patys prašo pagalbos, tačiau yra tėvų, kuriems labai sunku tai padaryti. "Ne viena mama sakė, kad prašyti – labai sunki našta. Labai džiugu, kad žmonės padeda. Kartais galvojame sau sėdėdami namuose: "Na ką tas mano euras gali padėti?" Bet, kaip sakė Jokūbėlio mama: "Jums euras po euro, o mano sūnus vaikščios." Tai yra skaudžios frazės, bet man pabuvus tose šeimose jos tapo labai gyvenimiškos", – pasakoja aktorius.

Kitokios svajonės

Galvodamas apie didįjį TV3 "Išsipildymo akcijos" koncertą, A.Žiurauskas svarstė, kokia turėtų būti pagrindinė jo mintis. "Šiuo metu visas pasaulis gyvena viltimi, kad koronavirusas pasibaigs, ir mes grįšime į darbus, koncertuosime su publika, kad atsidarys sienos, galėsime keliauti, grįžti į barus, restoranus, kavines. Vyresni galbūt tiesiog laukia, kada vaikai galės grįžti, kada visi kartu galės susėsti prie stalo", – sako jis.

"Bet šios šeimos – ir jos yra šalia mūsų, tik mes nepastebime jų – gyvena visai kita viltimi. Tai yra šeimos, kurios viliasi arba kas vakarą meldžiasi, kad vaikas girdėtų, kad vaikas valgytų. Pavyzdžiui, Arijus negali valgyti. Jeigu bet kuris iš vaikų svajoja apie skanų ledinuką, Arijus, ketverių metų berniukas, tiesiog negali nuryti kąsnio, jis yra maitinamas tik per žarnelę. Jokūbėlis turi trumpesnę koją, negali bėgioti. Gvidas negirdi. Prie Pauliaus negalima prisiliesti. Šitie žmonės svajoja apie visai kitus dalykus, jų viltys visai kitokios, karantinas jiems nelabai svarbus", – priduria režisierius.

Arijus negali valgyti. Jeigu bet kuris iš vaikų svajoja apie skanų ledinuką, Arijus, ketverių metų berniukas, tiesiog negali nuryti kąsnio, jis yra maitinamas tik per žarnelę. Jokūbėlis turi trumpesnę koją, negali bėgioti. Gvidas negirdi. Prie Pauliaus negalima prisiliesti.

Vakarė svajoja apie planšetinį kompiuterį, kuris padės jai bendrauti su pasauliu. Aukščiau kaklo mergaitė nieko nevaldo, išskyrus akis ir lūpas. "Lūpomis ji galėtų piešti planšete, kuri yra tam specialiai pritaikyta – net Vakarei mirksint ši planšetė reaguotų. Vakarei nieko daugiau nereikia, ir tokių istorijų yra labai daug… Štai Karenas nori nebebijoti išeiti į lauką ir nori ausyčių…" – sukrečiančias istorijas toliau pasakoja A.Žiurauskas.

"Tautvydukas gimė ne laiku, jis neturi plaučių. Jam mama ir medikai augina plaučius, jis yra prijungtas prie specialaus aparato. Jis negali išbėgti į lauką, nes paskui jį tempiasi 15 kg svorio aparatas, o be jo Tautvydukas išgyventų vos 10 min. Tiems žmonėms nieko nereikia, jie prašo vienintelio dalyko: būkite geri, padėkite įsigyti dar vieną aparatą, kad mes galėtume su vaiku išeiti į lauką, nes jis bus lengvesnis ir galės valandą veikti su akumuliatoriumi", – tęsia jis.

Visos šios istorijos – skaudžios, bet, pasak A.Žiurausko, visada yra smagu, kad sėdėdamas ir galvodamas, kaip blogai yra karantinas, žmogus gali dovanoti viltį. "Tau užtenka paimti telefoną ir pervesti tris, penkis eurus ar milijoną – kiek tu gali. Jau keletą metų neatlygintinai duodu kraujo. Žmonės stebisi, kodėl tai darau. Aš tai darau, nes dovanoti yra labai gera, ir tai nieko iš tavęs nereikalauja, dėl to netampi kokiu nors didvyriu. Kiekvienoje pasakoje atsirasdavo krikšto mama, kuri padėdavo, atsirasdavo džinas ar stebukladarys. Būkime tais stebukladariais būdami namie, padėkime vaikams matyti, lakstyti, girdėti", – skatina A.Žiurauskas.

Šviesos koncertas

Gruodžio 11 d. vyksiančiame didžiajame "Išsipildymo akcijos" koncerte, kurį transliuos TV3 televizija, tradiciškai bus renkamos lėšos likimo nuskriaustiems vaikams, dalyvaus būrys Lietuvos žvaigždžių: Marijonas Mikutavičius, Ieva Narkutė, Saulius Prūsaitis, Karina Krysko su Jeronimu Miliumi, Iglė, Tadas Juodsnukis ir daugybė kitų. Koncertą ves Justinas Jankevičius, Mindaugas Stasiulis, Renata Šakalytė-Jakovleva.

Būkime tais stebukladariais būdami namie, padėkime vaikams matyti, lakstyti, girdėti.

"Koncertas turėtų būti labai šviesus ir kupinas gerumo. Turėtų būti aštuoniolika kviestinių svečių, kurie kalbės apie visas "Išsipildymo akcijas" nuo pat pirmosios, kuri įvyko 2003 m. Ši akcija padeda ne tik keliems vaikams, kurių istorijos yra rodomos. "Išsipildymo akcija" padeda daug daugiau sergančių vaikų, tiesiog ne visas istorijas parodome, nes turbūt neužtektų savaitės jas visas parodyti – tiek daug jų yra Lietuvoje", – sako A.Žiurauskas.

"Pasirinktos šių metų aštuonios istorijos yra tik vėliavėlės, kurias mes iškeliame, kad suprastume, jog yra žmonių, kuriems parama yra reikalinga. Mes kartais iššvaistome pinigus įvairiausiems dalykams, kurie mums net nereikalingi, galvodami, kad mums reikia kažkelintos poros batų. Nesąmonė. Nors įdomiausias dalykas, kad turbūt statistiškai visą laiką padeda tie žmonės, kurie mažiausiai ir turi. Tai yra didžiausia vertybė, nes jie labiausiai supranta, kokia svarbi yra parama", – neabejoja pašnekovas.

Šypsenos ir pažanga

Šalia sukrečiančių istorijų yra ir daug šviesos bei šypsenų – tikrųjų stebuklų, kaip įvardija pats A.Žiurauskas. Jis tapo jų liudininku.

"Tajui buvo atlikta kojytės operacija. Užpernai Tajus nevaikščiojo, šiemet jis jau bėgioja, yra laimingas, patenkintas vaikas. Prie manęs spardė lapus, kamuolį. Matukas vėl matys, jo mama yra laiminga ir švyti. Elzės istorija yra nuostabi – nepasakysiu sudėtingos jos ligos diagnozės, nesu medikas, bet po "Išsipildymo akcijos" padovanotų įvairių terapijų ji lanko darželį, žaidžia su kineziterapeute. Elzytė laiminga, mama laiminga – ji niekada nesitikėjo tokio progreso. Tokių istorijų yra labai daug", – pasakoja jis.

"Mačiau berniuką, gyvenantį Švėkšnoje, Matą, kuris turi vieną naują plautį ir laukia kito plaučio. Jis prie manęs mėtė į krepšį, važiavo dviračiu, o anksčiau jis negalėdavo net išeiti į lauką. Ir tai yra tik vienų metų laimingos istorijos", – tęsia Andrius.

"Jie yra herojai, jų tėvai yra herojai. Jų gydytojai yra herojai. Dažnai sutinku žmonių, kurie sako, kaip jiems nesiseka, nes ne ta koja išlipo iš lovos, košė prisvilo, mašinos variklis neįsijungė. Tada norisi pasakyti, kad jums labai sekasi. Jums pasisekė, kad esate sveiki, turite sveikus vaikus ir jums nieko baisaus nenutiko. O šiems herojams tikrai nesisekė, ir dabar jie daro viską, kad jiems sektųsi. Štai čia yra tikrieji pasakų herojai. Ne veltui aš kalbėjau apie pasakas, apie įvairiausius jų herojus. Kiekvienam didvyriui, kiekvienam stebuklingam personažui reikia mažytės pagalbos", – šypsosi A.Žiurauskas.

Režisierius neslepia, kad yra žmonių, skeptiškai žiūrinčių į "Išsipildymo akciją". "Jie klausia: "Ar tu tikrai žinai, kiek tų pingėlių nukeliauja vaikams?" Žinau. Tik nežinau, kaip visiems tiems skeptikams perduoti, kad nėra nė vieno euro, kuris nukeliautų atlikėjams arba televizijai. Visi iki vieno euro suaukoti pinigai keliauja vaikams. Komunikacijų operatoriai nepasiima nė vieno euro. SEB bankas ir TV3 patys finansuoja, kad tas koncertas įvyktų, kad tie filmavimai ir kelionės pas vaikus įvyktų. Lietuvos ir užsienio žmonių suaukoti pinigai keliauja tik vaikams – jų operacijoms, reabilitacijai, vaistams, gydymui", – užtikrina A.Žiurauskas.