Lietuviai per kelis mėnesius sėkmingai realizavo projektą: jų dėka pradėjo veikti naujas mobiliojo ryšio operatorius.

Tačiau Siera Leonėje Saulius ne tik dirbo, bet laisvalaikiu, vakarais ir net naktimis su fotoaparatu ant peties keliavo pas vargingiausiai gyvenančius žmones, į šiukšlynus, lūšnynus.

Skurdžių nebuvo apiplėštas

"Taip, kalnai, kuriuose pakyli virš kasdienybės, atrodo tyresni, ypač, kai toje pačioje žemėje matai didelį skurdą, badą, mirtį, – pripažino Saulius. – Bet į Sierą Leonę vykau praėjus vos keliems mėnesiams po tragiškų 2013 m. birželio įvykių Pakistane, Nanga Parbato viršūnės papėdėje. Bazinėje stovykloje, kuri alpinistų laikoma saugiausia vieta ekspedicijų metu. Ten nužudė mano partnerį Ernestą Markšaitį. Man pasisekė, kad tą lemtingą naktį miegojau kitoje stovykloje 6 km aukštyje."

Siera Leonės lūšnynuose lietuvis nepatyrė smurto, nebuvo apiplėštas, nors kabantis ant peties jo fotoaparatas šimtų šiukšlynų ir lūšnynų varguolių armijai leistų išgyventi bent pusmetį.

"Dažnai galvojau, kaip, gyvenant tokiomis sąlygomis, galima neprarasti žmogiškumo? – neslėpė pašnekovas. – Tie žmonės turi rasti savyje ryžto išgyventi iš to, ką turi. Panašiai, kaip ir kalnuose. Kad ir kiek mažai turi, privalai išgyventi ir išlikti žmogus."

Gyvenimas lauke

Korumpuotoje šalyje, kur labai maža dalis gyventojų maudosi turtuose, daugiau nei 50 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir turi išgyventi šiek tiek daugiau nei už vieną JAV dolerį per dieną.

Dauguma namų pastatyti iš skardų, kurios paremtos šakomis, lentomis, ar priremtos prie apleistų pastatų sienų likučių ir gali greitai sugriūti.

Viduje – beprotiškas karštis, todėl žmonės ten tik miega, o gyvenimas verda čia pat, lauke.

Ten jie valgo, dirba, žaidžia, prausiasi. Tualetų nėra, todėl gamtinius reikalus varguoliai atlieka čia pat duobėse. Todėl natūralu, kad vietiniai, saugodami savo orumą, itin vengia pašalinių akių, o ypač – fotoaparatų objektyvų.

Maistą žmonės gaminasi lauke, krosnelėse, kuičiasi šiukšlynuose ir ieško, ką gali panaudoti kasdienybėje ar kam nors parduoti – nuo kartono gabalų iki aplūžusių, senų lovų.

Šiukšlynuose mėtosi ir medicininės atliekos, čia pat teka srutos, ištisą parą plaikstosi nuodingi dūmai.

"Pabuvęs tokioje vietoje po to spjaudaisi, iš nosies šalinasi juodi gumulai, valgyti nė kiek nesinori", – šokiruojančius vaizdus prisiminė Saulius.

Sergančių poliomielitu varžybos

Savaitgalį dauguma prausiasi, skalbia drabužius – Fritaunas įsispraudęs tarp daugybės aukštų kalvų, nuo kurių teka upeliai.

S.Damulevičius matė, kai kažkas stovi kalno viršuje, kažkas – žemiau ar visai apačioje, o juo vinguriuoja vanduo.

Žemiau jau teka šiukšlių, skardinių srovelė. Neretai iš tos pačios versmės semiamas ir vanduo prausimuisi, o gal – ir maistui gaminti.

Vietiniai nepasitiki net ir pagalbą teikiančiomis organizacijomis, nes iš jų tikėjosi greitesnio efekto.

"Todėl reikėjo ilgai bendrauti, kad jie leistųsi fotografuojami, neretai, nuvykęs į lūšnynus, su varguoliais ir luošaisiais bendraudavau kelias valandas ir net neišsitraukdavau fotoaparato. Mūvėjau apyrankę su Lietuvos vėliavos spalvomis (Siera Leonės vėliava – taip pat trispalvė) ir nuolat pasakodavau, kad ir pats esu iš mažos šalies su sunkia istorija. Jei sutikdavau nuoširdžiai bendraujančių, po to atvažiuodavau dar kartą ir dar", – neslėpė Saulius.

Vėliau jis atveždavo afrikiečių nuotraukų, kurios jiems buvo didelė dovana.

Su kolega Tomu poliomielitu persirgusiems rankininkams 30 km už Fritauno S.Damulevičius padėjo organizuoti varžybas.

"Sumokėjome už transportą, pietus, kartu įrengėme žaidimo aikštę, sukvietėme vietinius. Susirinko daug žmonių, visi energingai palaikė pasirinktas komandas, o šiam prasmingam malonumui išleidome tik 50 JAV dolerių!" – pasakojo S.Damulevičius.

Skirtingas tikėjimas netrukdo

Ar jam nebuvo baisu vakarais eiti į lūšnynus, juolab kad baltasis afrikiečiams – pinigų maišas?

Be to, lūšnynuose pasitaikydavo ir žmonių, apkvaišusių nuo alkoholio bei nuo narkotinių medžiagų.

Kartais jis patirdavo psichologinį spaudimą – ko turtingas baltaodis lankosi lūšnynuose?

Vietiniai žino, kad užsieniečiams Siera Leonėje viskas labai brangu – sotūs pietūs kainuoja apie 20, para viešbutyje apie 100 JAV dolerių. Todėl baltaodžiai į šalį gali atvykti tik darbo reikalais arba itin prabangių ir egzotiškų atostogų.

Jie išgyveno baisų, 10 metų trukusį karą, todėl pavargę nuo agresijos, o kažkokius pliūpsnius tramdo. Žmonės – religingi, savaitgaliais lankosi bažnyčiose, mečetėse – musulmonų, skirtingais duomenimis, – 60–77 proc., krikščionių – 10–22 proc.

Bet visi sugyvena taikiai, o ant automobilių galima pamatyti užrašų "Mūsų Dievas", "Alachas didis", "Dieve saugok" ir itin populiarų – "Dievas tavimi pasirūpins".

Operacija be vaistų nuo skausmo

Medicinos sistema – klaiki. Šalyje, kur gyvena apie 6 milijonai žmonių, veikia tik dvi viešos stomatologijos klinikos (abi sostinėje), tik 200 registruotų gydytojų.

"Tačiau jų smarkiai sumažėjo po ebolos siautėjimo, nes pirmieji į pagalbą, manydami, kad tai maliarija, plikomis rankomis skubėjo medikai, – Saulius matė, kaip gydytojas rezidentas šiukšlyne, plastikinėje perlūžusioje geldoje, darė operaciją. – Dezinfekavęs milteliais gilią, iki kaulo atsivėrusią žaizdą jis šią valė žirklių galu. Net žiūrėti buvo kraupu, o kaip be vaistų nuo skausmo mergina išlaikė ir neprarado sąmonės – neįsivaizduoju."

Ten dar juntamas šamanizmas, senoji religija – senąją afrikietišką religiją išpažįsta apie 30 proc. gyventojų.

"Kartą mirė vienas afrikietis, su kuriuo bičiuliavausi, – prisiminė Saulius. – Iš pradžių medikai galvojo, kad maliarija, tačiau ji išgydoma, o šis mirė staiga, nors nuvežus jį į ligoninę tyrimai nerodė jokių blogybių. Apmokytas medikas neabejojo, kad tai vudu. Neva stiprų poveikį patyrusiam vyrui jau negalėjo padėti ir šamanas."

Užsieniečių indėlis

Vos 200 km už Fritauno – dar archajiškiau, čia jautiesi tarsi laiko mašina patekęs kelis šimtus metų atgal: iš molio drėbti nameliai šiaudiniais stogais, paplitęs natūrinis ūkis, žmonės viską daro savo rankomis – peilius, indus, virves.

Ar, matydamas tokį skurdą, nelaimes, ligas, Saulius negalvojo, kad šalis, kurioje yra daug naudingų gamtinių išteklių, deimantų, specialiai baltaodžių paskandinta chaose?

"Teisybės turbūt yra, nes šalis labai korumpuota, prie daugybės išteklių prieina atvykėliai ir ne visiems rūpi skurdžios šalies ateitis, – pripažino Saulius. – Tačiau užsieniečiai šalyje investuoja, diegia švietimo, medicinos sistemą, gerina infrastruktūrą, tiesa kelius. Be jų pagalbos šalis niekaip nebūtų įveikusi ebolos epidemijos, mirtų dar daugiau žmonių. Galbūt vietiniams sunku suprasti, kad reformoms reikia laiko, jiems patiems reikia mokytis, ieškoti darbo, o ne laukti labdaringo kąsnio. Bet Afrikoje visko reikia čia ir dabar, nes jie jaučiasi daug kentėję."

Laisvės kaina

Bet kaip neprarasti žmogiškumo, ypač kai kažkas miršta iš bado ir gyvena, kaip Siera Leonėje iš vieną JAV dolerį per dieną, o kažkas – plaunasi rankas šampanu ir valgo patiekalus su aukso dulkėmis?