Verslininkas iš nuosavo namo ketina kraustytis į butą dangoraižyje

Būstus kitiems statantis verslininkas Edvardas Galvanauskas savo namuose pirmenybę teikė funkcionalumui. Todėl savaip keitė architekto ir dizainerio siūlytas idėjas. Jis įsitikinęs, kad nuosavas namas reikalingas tik kol auga vaikai. Šiems palikus namus tėvai galvoja keltis į erdvų butą, nereikalaujantį nuolatinės priežiūros.

Pasistatė daugiabutį

Naujųjų daugiabučių namų statybos pirmūnu save laikantis bendrovės „Būstuva“ generalinis direktorius E.Galvanauskas teigia gerai žinąs, ko reikia daugiabučių gyventojams. Nes pačiam teko išbandyti įvairias gyvenimo sąlygas. Būsimas verslininkas augo blokiniame name Dainavos rajone. Pirmas nuosavas butas buvo irgi panašiame pastate. Kadangi būstas buvo šalia šiukšlių nuleidimo vamzdžio, namie veisėsi tarakonai, pelės. E.Galvanauskas negalėjo to pakęsti.

„Kai 1993 m. pradėjau ieškoti buto naujai statytame name, paaiškėjo, kad daugiabučių tuo metu niekas nestatė. Taip kilo idėja pačiam statyti daugiabutį namą“, – pasakojo kaunietis, tuo metu vertęsis smulkiąja prekyba.

Aukštuosiuose Šančiuose, Prancūzų gatvėje, E.Galvanauskas nužiūrėjo apleistus pradėto statyti daugiabučio namo pamatus. Suradęs jų šeimininkus verslininkas pasisiūlė šioje vietoje pastatyti daugiabutį ir 1996 m. įgyvendino sumanymą.

38 butų namas anuomet išsiskyrė iš kitų: rūsyje buvo įrengta pirtis, sporto salė, aptverta teritorija, kiemas išklotas trinkelėmis. Didžiąją daugumą butų nupirko E.Galvanausko draugai. Kvadratinio metro kaina tuo metu siekė apie 600 litų.

Paties statytame name, 63 kv. metrų ploto bute, E.Galvanauskas su šeima gyveno šešerius metus. Atsiradus penktam šeimos nariui pradėjo stigti erdvės. Bute šeima gyveno tik žiemą, o šiltuoju metu apsistodavo kolektyvinio sodo vasarnamyje.

Ilgainiui Galvanauskai pajuto, kad norint gyventi kokybiškai reikia tuos pačius daiktus turėti tiek bute, tiek vasarnamyje. Tada kilo mintis butą ir vasarnamį iškeisti į nuosavą namą.

Nusižiūrėjo sodus

„Norėjau nuosavo namo gamtos apsuptyje, tačiau ir pageidavau, kad jis būtų mieste, kad vaikai galėtų patys pareiti iš mokyklos“, – svajonių namui iškeltus reikalavimus prisimena verslininkas.

Gyvendamas Aukštuosiuose Šančiuose E.Galvanauskas atkreipė dėmesį į netoli esančią sodų bendriją „Rūta“. Neurbanizuotoje miesto properšoje įsispraudusius sodus E.Galvanauskas sumanė paversti gyvenamuoju kvartalu ir pradėjo supirkti sklypus. Iš viso bendriją sudarė 41 sodo sklypas, kiekvienas po 6 arus. Tačiau sklypai buvo siauri ir ilgi, viename jų statyti namą buvo sudėtinga.

Pirkdamas sklypus skirtingose vietose, vėliau juos keisdamas, E.Galvanauskas pagaliau susiformavo maždaug 20 arų sklypą prie tvenkinio, kuriame surentė 350 kv. metrų namą. Nepanaudotą žemę perpardavė draugams, kurie taip pat ryžosi butus iškeisti į namus.

Sodų bendrijoje „Rūta“ jau stovi 11 namų, dar du statomi. Tiesa, yra likusios ir kelios sodininkų būdelės.

„Yra žmonių, kurie nesuvokia, jog jų sodo sklypo vertė tokia, kad pardavę už gautus pinigus kitoje sodininkų bendrijoje galėtų nusipirkti žemės su neblogu namu. Šie sodininkai labai prisirišę prie savo sklypų, už jokius pinigus jų neparduoda“, – stebėjosi verslininkas.

Šildo saulė ir žemė

Naujam būstui E.Galvanauskas išsirinko, kaip jis pats sako, skandinaviško stiliaus namo projektą, kurį matė nekilnojamojo turto parodoje Helsinkyje.

Pasamdęs lietuvių architektą jis prašė suprojektuoti panašų namą. Vis dėlto E.Galvanauskas teigė nemažai ką perdaręs savaip.

„Yra posakis, kad architektai nori pasistatyti paminklą už svetimus pinigus. Dažnai jie žiūri, kad būtų gražu, bet ne visada tai būna funkcionalu“, – aiškino „Būstuvos“ vadovas.

Namo sienoms jis naudojo keramzito blokelius, išorės apdailai – klinkerio plytas ir medžio dailylentes. Statybos verslu užsiimantis kaunietis samdyto interjero dizainerio siūlytoms idėjoms nepasidavė aklai.

„Žmona Ramunė turi meninių gebėjimų – vėliau supratau, kad būtume apsiėję be dizainerio“, – pasakojo namo šeimininkas.

Galvanauskų namai ypatingi alternatyviosios energijos šaltiniais. Vandenį šildo saulės kolektoriais gaunama energija, namus žiemą šildo, o vasarą vėsina
geoterminio šildymo sistema. E.Galvanauskas svarstė, ar nepasistatyti ir vėjo jėgainės, kuri gamintų elektrą. Jį atbaidė vėjo malūnų keliamas triukšmas.

Šeima maždaug tris kartus per savaitę kaitinasi name įrengtoje turkiško stiliaus pirtelėje, maudosi sūkuriniame baseinėlyje. Namui išlaikyti – mokesčiams už elektros energiją bei vandenį – per mėnesį reikia nuo 800 iki 1000 litų.

Daug erdvės nebereikia

Erdvaus kiemo, lauko terasos, tvenkinio, kitų nuosavo namo pranašumų E.Galvanauskas ilgainiui ketina atsisakyti.

Verslininko įsitikinimu, per gyvenimą žmogus turėtų pakeisti bent keturis būstus. Atitrūkus nuo tėvų – nedidelis butas. Atsiradus vaikams – didesnis butas, vėliau namas. Nuosavas kiemas, aplinkos priežiūra ugdo vaikų meilę gamtai.

Kai namus palieka paskutinis vaikas, nuosavo namo nebereikia, o jo priežiūra vis tiek reikalauja daug pastangų.

„Ar reikalingas namas tam, kad jį tvarkytų svetimi žmonės? Atsiradus poreikiui ilsėtis pakanka turėti didelį patogų butą“, – aiškino E.Galvanauskas.

Verslininkas Aukštuosiuose Šančiuose planuoja pastatyti 25 aukštų namą. Vieną iš butų viršutiniame aukšte ketina pasilikti sau. Jis įsivaizduoja, kad pro langus matysis ne tik Kauno marios, bet ir Elektrėnų bokštai.

Dabartinį namą E.Galvanauskas žada perleisti vienai iš atžalų arba parduoti. „Žmonės daro didelę klaidą prisirišdami prie daiktų. Daiktai turi tarnauti žmogui, o ne jis jiems“, – tvirtino statybos įmonės vadovas.