Quantcast

Pora savomis rankomis restauruoja senolių sodybą – siekia išsaugoti jų atminimą

"Čia mes pabėgame nuo miesto triukšmo ir atrandame ramybę. Nors visą laiką dirbi, jautiesi puikiai pailsėjęs", – sako Kotryna Tamoševičienė. Ji kartu su vyru Romu ėmėsi renovuoti senelių sodybą Panevėžio rajone. Sutuoktiniai nėra architektai ir nedirba statybų versle, tačiau nusprendė viską atlikti savo rankomis.

Įsigijo grįžę iš tremties

Gražindama sodybą pora tikisi ne tik įsirengti sau poilsio erdvę, bet ir saugoti senolių atminimą. K.Tamoševičienė pasakoja, kad sodybą gūdžiu sovietmečiu, daugmaž prieš 40 metų, įsigijo jos seneliai – Valerija ir Vytautas Pranculiai. Jau beveik būdama pensijoje sutuoktinių pora ieškojo vietos patogiai įsikurti. Vis dėlto nei pašnekovės močiutė, nei senelis nekilę iš šių vietovių, o susipažino jie Sibire.

"Mano močiutė kilusi iš Anykščių. Ją, šešiolikmetę, kartu su jaunesne seserimi ir broliu sovietai išvežė į tremtį. Prosenelė, kartu su jauniausia šeimos atžala, tuo metu slapstėsi. Ji buvo įsitikinusi, kad namuose radę vienus vaikus sovietų karininkai jų nelies. Deja, klydo, – atskleidė Kotryna. – O senelis buvo paimtas į armiją ir dirbo tankistu prie Rusijos ir Kinijos sienos. Kadangi jo giminės buvo ištremti į Sibirą, senelis turėjo galimybę juos lankyti. Ten jis ir susipažino su močiute, vėliau ją vedė. Gavę galimybę grįžti į Lietuvą, seneliai taip ir padarė."

K.Tamoševičienės teigimu, apie ankstesnius sodybos šeimininkus duomenų nėra. Registrų centro byloje pavyko rasti įrašą, kad trobesiai pastatyti 1936-aisiais. Kai pašnekovės seneliai devintajame dešimtmetyje pirko sodybą, ji buvo parduodama ne pačių savininkų, o valstybės, nes sovietine tvarka buvo konfiskuota. Todėl labai sunku atsekti ankstesnę jos istoriją.

"Šioje sodyboje vaikystėje leisdavau visas vasaras. Su broliais ir pusbroliais čia uogaudavome, grybaudavome, džiaugdavomės gamta. Žinoma, apsilankydavome ir suaugę, padėdavome seneliams apsitvarkyti. Prieš septynerius metus su vyru čia pradėjome važinėti vis intensyviau, nes seneliams jau buvo sunku patiems pasirūpinti sodyba. Seneliui ir močiutei iškeliavus amžino atilsio, nusprendėme, kad norime renovuoti trobesius, sutvarkyti kiemą ir turėti šaunią vasarvietę. Kartu siekiame saugoti senelių atminimą, senąsias tradicijas. Pagrindinį sodybos namą ketiname renovuoti autentiškai, nieko kapitališkai nekeisdami", – idėjomis dalijosi pašnekovė.

Sezonas: žiemą Kotryna ir Romas Tamoševičiai į sodybą važiuoja rečiau, nes trobesiuose šalta. Tačiau, atnaujinę didįjį namą, neabejotinai čia apsilankys dažniau.

Katilinę pavertė svečių nameliu

Tamoševičiai renovacijos darbus nusprendė pradėti ne nuo pagrindinio senojo rąstinio namo. Iš pradžių jie renovavo mažesnį – pagalbinį – sodybos namelį, anksčiau buvusį katiline. Jį pora planuoja paversti atvykstančių svečių rezidencija. Praėjusių metų gegužę ėmęsi namelio renovacijos, sutuoktiniai darbus jau beveik užbaigė. Čia įrengta virtuvėlė, vonios kambarys, pastatytas ir antras aukštas. Beliko baigti supirkti baldus ir išlakuoti antro aukšto lubas bei grindis.

K.Tamoševičienė pasakoja, kad ji su vyru labai mėgsta rankų darbo reikalaujančius projektus. Tiesa, sutuoktiniai nėra projektuotojai ar statybų specialistai. Romas dirba biotechnologijų, o Kotryna – pastatų valdymo srityje. Vis dėlto pašnekovai nepabūgo išbandyti savo jėgų renovuodami senelių sodybą.

"Daug eksperimentuojame – klystame ir vėl mokomės. Tačiau turime nemažai pagalbos, nes mūsų giminėje yra statybininkų, tad pasikonsultuojame su jais, – pasakoja moteris. – Visą mažąjį namelį atnaujinome dviese su vyru ir kelių šeimos narių bei draugų pagalba. Labai savimi didžiuojamės."

Namelio renovacijos metu buvo labai smagu eksperimentuoti, rinktis norimas spalvas, medžiagas.

Pašnekovė džiaugiasi, kad labai padeda jos mama Laima Dyburienė, kuriai ir priklauso sodyba. Moteris dukrą su žentu gelbsti nuo alkio, kad jie galėtų visą dėmesį skirti renovacijos darbams.

Katiline anksčiau buvusį svečių namelį Kotryna su Romu išdidino dvigubai, pastatė antrą aukštą. Originalios liko tik kelios sienos ir grindys, o visa kita buvo pastatyta naujai.

K.Tamoševičienė pasakoja, kad profesionalus samdė atlikti tik specifinius darbus, kurių patys negalėjo. Pavyzdžiui, įvesti elektrą. "Sodyba yra mūsų vasaros rezidencija, ne gyvenamasis namas. Tad nesistengiame visko atlikti labai profesionaliai. Tiesiog mėgaujamės galėdami savomis rankomis atnaujinti senelių turtą. Nors darbas fizinis, jame netrūksta sunkumų, ši veikla labai atpalaiduoja ir leidžia išvalyti susikaupusias mintis", – šypsosi Kotryna.

Senelių sodybos restauracija teikia daug malonumo, tačiau Tamoševičiai kiekvieną kartą susiduria su nemenkais iššūkiais. Nė vienas sutuoktinių net neįsivaizdavo, koks sunkus darbas jų laukia. Pašnekovai pripažįsta pradėję labai gerbti statybose dirbančius specialistus, nes suprato, koks tai sudėtingas ir daug jėgų bei laiko reikalaujantis darbas. "Tam reikia labai daug kantrybės, žinių ir noro. Neslėpsiu, kad besidarbuodami ne kartą esame ir apsipykę. Vis dėlto gražėjanti sodyba atperka visus patirtus sunkumus, – sako K.Tamoševičienė. – Šiandien su vyru juokiamės prisiminę, kaip pradžioje šnekėjome, kad tik namelio stogą pakeisime, ir viskas bus gerai. Tačiau jį nuardžius paaiškėjo, kad reikės įdėti kur kas daugiau darbo."

Transformacija: buvusią katilinę sutuoktiniai pavertė svečių nameliu – čia įrengė vonią, virtuvę, pastatė antrąjį aukštą.

Gamtos oazė

Pašnekovė pasakoja, kad namelio renovacijos metu buvo labai smagu eksperimentuoti, rinktis norimas spalvas, medžiagas. Idėjų pora sėmėsi internete, dairėsi į pažįstamų žmonių sodybas. Vis dėlto, neturint statybinės patirties, buvo sunku suvokti, kiek dažų ar kitų statybinių medžiagų reikės. Tad, kibus į darbus, neretai paaiškėdavo, kad prisipirko gerokai per daug arba per mažai medžiagų.

Užbaigę svečių namelį, sutuoktiniai imsis pagrindinio namo renovacijos darbų. Tik palauks pavasario. Prieš dvejus metus jie atnaujino ir sodyboje esančią pirtį: pakeitė įlūžti baigiančias grindis, įrengė naujus gultus.

"Mums padėjo mano dėdė Edmundas Pranculis, kuris yra tikras pirtininkas. Pirtis mus labai gelbėjo, kai renovuojamame namelyje dar neturėjome vonios kambario. Šią vasarą prie tvenkinio įrengėme ir lieptelį, o buvusio šiltnamio vietoje pasidarėme terasą. Pasistatėme ir šiltnamį, kad turėtume šviežių agurkų, pomidorų", – pasakoja K.Tamoševičienė.

Pasididžiavimas: sodyboje įrengtą šiltnamį pora vadina vienu ambicingiausių savo projektų – tikisi, kad jis atlaikys net atšiauriausias žiemas.

Pora nepamiršo ir sodybos aplinkos. Kadangi ją supa miškai, sutuoktiniai nusprendė įžuvinti tvenkinį, mat į jį nuolat prikrenta medžių lapų, vanduo ima rūgti. Žuvys jais minta ir padeda išlaikyti ekosistemą.

Sodyboje gausu ir nebenaudojamų plotų, kuriuose anksčiau buvo daržai. Kadangi porai tokių didelių daržų ar ariamų laukų nereikia, jie juos apsodino medeliais. Tikisi, kad pasodinti ąžuoliukai vieną dieną padės aptverti sodybą ir ją paversti dar privatesne. Tačiau žiemą, kraudami medžius, ąžuoliukus išlaužė miškavežiai. Tiesa, darbininkai sutiko medelius atsodinti. "Pievas šienaujame iš dalies. Dalį jų paliekame laukinei gamtai, nes nenorime vykdyti pernelyg didelės invazijos", – sako Kotryna.

Atranda ramybę

Vilniuje gyvenantiems Tamoševičiams iki sodybos Panevėžyje tenka sukarti nemenką kelią. Tačiau pašnekovai tikina, kad kelionė jų nevargina, nes sodyboje jie atranda ramybę.

"Karantino metu senelių sodyboje mes gyvenome kelis mėnesius. Įsivedėme internetą ir dirbome nuotoliniu būdu. Nemažai pasistūmėjome ir atlikdami renovacijos darbus. Tačiau dabar jau grįžome į biurus, todėl sodyba liko tik savaitgalio malonumu. Penktadienį vakare visus rūpesčius paliekame prie darbo stalo, sėdame į automobilį ir išriedame. Tenka nuvažiuoti apie 130 km, bet sodyba yra ta vieta, kur mes pabėgame iš miesto chaoso, atrandame ramybę, – teigia Kotryna. – Žinoma, žiemą į sodybą važiuojame rečiau, nes trobesiuose šalta. Tačiau, atnaujinę didįjį namą, neabejotinai čia apsilankysime dažniau."

Rudenėjant Tamoševičiai į senelių sodybą vis dažniau nuvažiuoja tiesiog pailsėti ir rimtais darbais jau neužsiima. Svarstantiesiems apie galimybę patiems renovuoti įsigytą ar paveldėtą sodybą Kotryna siūlo neabejoti ir imtis darbo. Jos teigimu, tvarkyti senas sodybas šiuo metu yra labai populiaru. Socialiniuose tinkluose net yra susikūrusi sodybas savo rankomis renovuojančių lietuvių bendruomenė. Jai priklausantys žmonės vieni su kitais dalijasi informacija ir patarimais, džiaugiasi vykstančiu progresu.

"Kai pradedi, nebegali sustoti, – juokiasi pašnekovė. – Nors sodyboje visą laiką dirbi, labai puikiai pailsi. Sekmadienio vakare namo grįžti švaria galva ir kupinas jėgų. Todėl raginu visus, norinčius atnaujinti savo sodybą, žengti pirmą žingsnį."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Haubica

Haubica portretas
Šaunuoliai ir darbštuoliai.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių