- Vereta Rupeikaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Medinė lietuvių architektūra - viena unikaliausių šalies paveldo vertybių. Senolių statyti medinukai baigia sunykti, jų neįmanoma užkonservuoti. Užsienio šalys medinės architektūros tradicijas tęsia statydamos senųjų pastatų kopijas. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir lietuviai. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pirmą kartą kyla sunykusios XIX a. bažnyčios kopija. Po ilgų paieškų pavyko rasti senas dailidžių tradicijas puoselėjančią Zumarų šeimą iš Vilkijos, kurios vyrai vis dar moka ręsti namus pagal ano meto tradicijas.
Aštuonkampė forma
Lietuvos liaudies buities muziejus lig šiol eksponuoti perkeldavo originalius senus statinius - išardydavo ir vėl sustatydavo. Mintis į muziejaus miestelį perkelti medinę bažnyčią ruseno seniai.
Muziejaus architektė Rasa Bertašiūtė pasakojo, kad taip ir nepavyko rasti perkelti tinkamos bažnyčios. Lietuva garsėjo medinėmis šventovėmis, tačiau per karus ir sovietmečiu dauguma jų sudegė arba neprižiūrimos sunyko.
Rumšiškėse dirbantys muziejininkai buvo nusitaikę į Kelmės rajone esančią Verpenos Šv. Onos bažnyčią, kuri sovietmečiu buvo nenaudojama. Atkūrus nepriklausomybę, vietos bendruomenė nusprendė šios šventovės muziejui neatiduoti. Po ilgų diskusijų nuspręsta Liaudies buities muziejuje statyti naują statinį - senos bažnyčios kopiją.
Marijampolės savivaldybėje Sasnavoje stovėjusi Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia pasirinkta dėl neįprastos formos - ji aštuonkampė. Tokių bažnyčių Lietuvoje neišliko, tačiau XVIII a. jų būta nemažai, ir ne tik mūsų šalyje. R.Bertašiūtė spėja, kad tai buvo to laiko Europos architektūros, galbūt baroko įtaka.
Vertinamas santūrus grožis
1817 m. statytos Sasnavos bažnyčios kopija statoma pagal prieškariu darytus brėžinius. Sasnavoje tuo metu pradėta statyti mūrinė neogotikinė bažnyčia, o senosios medinės bažnyčios po kelių dešimčių metų neliko.
Šiemet pavasarį pradėta statyti kampuoto ovalo formos šventovė bus 25 m ilgio, 16 m pločio, 10 m aukščio. Sienos renčiamos iš rąstų, kurie vėliau bus apkalti dailylentėmis. Pamatai sumūryti iš akmenų, stogas bus medinis.
„Bažnyčios architektūra nepriblokš. Apskritai lietuviams būdingas santūrumas. Bažnyčios išorė puošiama saikingai, gražinamas vidus, daugiausia dėmesio skiriama altoriui. Tai parodo, kad lietuviui labiau reikia vidinio, o ne išorinio grožio", - komentavo muziejaus architektė.
Kaip ir kiekviename bažnytkaimyje, bažnyčia bus dirbtinai suformuoto muziejaus miestelio ašis. Pirmiau už bažnyčią kyla medinė varpinė, tačiau ji nukopijuota ne nuo Sasnavoje esančios. Šventorių juosianti tvora yra žemaitiškų tradicijų - joje padarytose nišose bus įrengtos stacijos, drožtos iš medžio arba keramikinės.
Kirvio kirčiai apsaugo
Varpinę ir tvorą stato patyrę restauratoriai, tačiau statyti pačią bažnyčią patikėta meistrams iš Vilkijos. Brigadai vadovauja jokių statybos mokslų nebaigęs medžio meistras Jonas Zumaras, amato išmokęs iš vyresnių tėvo brolių. Dabar jam talkina du sūnūs - 22 metų Paulius ir 24 metų Andrius.
„Rinkomės iš daugybės firmų, tačiau visos atsisakė statyti bažnyčią", - pasakojo R.Bertašiūtė.
Su patentu dirbantis J.Zumaras įpratęs statyti namus, pirteles, tačiau bažnyčios ėmėsi pirmą kartą. „Darbas sudėtingas. Daug kampų, nemažai langų", - prisipažino nekalbus dailidė. Beje, jis su brigada šiuo metu ir gyvena viename muziejaus pastatų greta statomos bažnyčios, namo grįžta tik savaitgaliais.
Jonas su komanda neišsiverčia be senovinių įrankių. Rankų darbas - ne vien idėja, tai ir kokybės garantas. Antai rąstus apdirbant kirviais užsidaro medienos kapiliarai, ji tampa atsparesnė atmosferos poveikiui. Mediena neapdorojama jokiomis cheminėmis medžiagomis.
Bažnyčią statantys vyrai kiekvieną rąstą kirviais ištašo, kad šie sandariau ir gražiau vienas su kitu sueitų. Kiekviename bažnyčios kampe daromi sudėtingi vadinamieji kregždės uodegos mazgai.
Miestelis bus gyvas
Muziejaus architektė apgailestavo, kad bažnyčios statytojams tenka naudoti ir šiuolaikinius benzininius, elektrinius įrankius. Meistrai prisipažįsta, kad darbas senaisiais įrankiais daug mielesnis, tikslesnis. Tačiau nustatytas griežtas finansavimo terminas reikalauja statyti greitai.
Vertingų žinių ir patirties iš bažnyčios statytojų niekas neperima. „Dailidės tik dirba, kitų nemoko. Šalyje restauravimo sistema kol kas nepritaikyta švietimui. Visiems nusispjauti, per kiek laiko ir ar kokybiškai bus atkurtas vienas ar kitas kūrinys", - teigė R.Bertašiūtė.
Į naująją bažnyčią Rumšiškių muziejuje bus perkelta dalis senosios Sasnavos bažnyčios interjero detalių: mediniai altoriai, sakykla. Visa tai šiuo metu saugoma kitose šventovėse. Naujoji bažnyčia bus ne tik eksponatas, ji veiks.
Bažnyčios atstatymo darbai finansuojami iš Lietuvos tūkstantmečio programos, ji turėtų būti užbaigta 2009-aisiais. Tačiau rąstai dvejus metus sėda, todėl bažnyčios nebus galima iš karto apkalti dailylentėmis, interjero apdaila taip pat turės palaukti.
Gavus finansavimą iš Lietuvos tūkstantmečio programos, Rumšiškėse yra iškilę jau trys nauji pastatai. Viename jų veiks nedidelė kepykla - tai taip pat seno pastato kopija. Kitas statinys - buvusi muzikantų buveinė, atkeliavusi iš dvaro Plungėje. Dar vienas senas namas yra iš Girkalnio. Muziejaus miestelyje jis atliks viršaičio namų funkciją, čia bus įkurti svečių namai.
Pastatai statyti ir tam, kad muziejus galėtų veikti ir žiemą, kad žmonės turėtų kur sušilti, užkąsti. Tačiau visa tai pateikiama autentiškai. Iki šiol muziejus veikia tam tikru sezonu, dažniausiai lankomas tik vasarą.
Senolių žinios užmirštamos
R.Bertašiūtės teigimu, į kopijuojamus pastatus Lietuvoje žiūrima pro pirštus, esą tai netinkamas restauravimo būdas. Vis dėlto pasaulyje pakito požiūris į paveldosaugą, ypač medinių vertybių. Daug medinio paveldo turinčios šalys, pavyzdžiui, Švedija, Norvegija, Japonija, drąsiai kopijuoja, nes tokio paveldo esmė yra gyvoji tradicija - amatininkystė ir meistrystė.
„Jei valstybei pavyksta išsaugoti tradicinius amatus, tai garantuoja medinės architektūros tradicijų tąsą. Medis - neilgaamžis. Lietuvoje, gana drėgno klimato sąlygomis, mediniai pastatai gali stovėti ne ilgiau kaip 300-400 metų, galiausiai jie vis tiek suyra", - komentavo architektė.
R.Bertašiūtė pasakojo, kad Japonijoje yra medinė šventykla, kuri kas 30 metų nuo pamatų perstatoma naujai. Tai daroma ne dėl to, kad pastatas tampa prastos būklės. Tai tarsi ritualas, kartu išsaugomos šventovių statybos tradicijos. Japonijoje amatininkai, meistrai laikomi autoritetais.
Tradicija atnaujinti medinę architektūrą taip pat gyva Švedijoje, Norvegijoje. Pastarojoje šalyje per metus atnaujinama apie 500 medinių objektų, valstybė tam skiria didelę paramą. Švedijoje per karą sudegė 16 bažnyčių, iš jų 14 buvo atstatytos. Liaudies buities muziejaus architektės įsitikinimu, medinių bažnyčių galėtų būti prikelta ir daugiau, nes tai yra vieni vertingiausių Lietuvos paminklų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įsirenginėjate mažą valgomąjį? 3 vertingi patarimai
Mažo valgomojo įrengimas gali atrodyti nemenkas iššūkis. Tačiau sumaniai išnaudojant erdvę ir pasirinkus tinkamus baldus, galima sukurti ne tik funkcionalią, bet ir vizualiai patrauklią valgomojo zoną. Štai trys patarimai ju...
-
Kaip stilingai suderinti dienines ir naktines užuolaidas?
Dieninių ir naktinių užuolaidų derinimas – procesas, leidžiantis sukurti tiek funkcionalią, tiek estetiškai patrauklią namų aplinką. Tinkamas šių dviejų elementų derinys gali pakeisti kambario charakterį, suteikti jam ši...
-
Valgomojo baldai: mados ir tendencijos
Valgomojo baldus reikia rinktis itin atsakingai – juk tai šeimos susibūrimo vieta, čia priimame svečius, švenčiame šventes. Anot interjero dizainerės, valgomojo baldai taip pat turi savo madas ir tendencijas, kuriomis vadovaujan...
-
Neįprasto namo savininkė: apvali forma – visa ko pradžiai12
Žiedūnė Aleknaitė save vadina apvalių formų mėgėja. Kėdainių krašte ant šlaito, tiesiai priešais Nevėžio upę, ji pasistatė kupolo formos namą, kuriame įsirengė kūrybines dirbtuves. Viduryje kupolo stovi apvalus stalas, an...
-
Jau šį savaitgalį Kaune – net dvi parodos išmaniems ir jaukiems namams6
Jau šį savaitgalį – balandžio 5–7 dienomis – visus svajojančius atsinaujinti ar statančius savo namus, norinčius pagyvinti namų interjerą, susikurti jaukias ir patogias lauko erdves ar ieškančius modernių ir stilingų ...
-
Stalo dekoras – ne tik akims, bet ir sielai. Velykų belaukiant...1
Šiandieninės stalo serviravimo tendencijos – tai senovės kilmingųjų palikimas derinamas su naujausiomis dekoravimo madomis. ...
-
Velykinis stalas gali būti ne tik gausus, bet ir stilingas – naujausios dekoro tendencijos
Nors kalendorinis pavasaris jau čia, visi žino – spalvingiausią ir gražiausią metų sezoną pradeda Velykos. Juk būtent ši šventė asocijuojasi su ryškiomis spalvomis, ką tik pražydusiomis gėlėmis ir kitais pavasario akcent...
-
Kaip padengti nepamirštamą Velykų stalą?
Per Velykas visi stengsimės sukurti jaukią nuotaiką tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. „Pirmiausia nuspręskite, ko norite: išlaikyti tradicijas, minimalizmo ar sukurti ką nors žaismingo. Nepamirškite, kad nėra vieno tinkamo būdo &sc...
-
Tvarios dekoracijos – ir draugiškos gamtai, ir madingos
Daugelis įprato Velykoms puošti namus kuo spalvingiau: krepšelis įvairiaspalvių margučių, ryškios dekoracijos – dažna pavasario šventės namų puošmena. Vis dėlto dekoro specialistės pataria atkreipti dėmesį i...
-
Tegul Velykos ateina į švara kvepiančius namus
Prieš Velykas imsimės tvarkyti namus – norisi sukurti jaukią ir šventinę aplinką. Kad šventes pasitiktume be streso, nereikėtų delsti iki paskutinės minutės. Namų organizavimo specialistė pataria, kaip padaryti generalinę ...