Remontas baigtas, visi baldai supirkti ir sumontuoti, pagaliau galima švęsti įkurtuves. Tačiau atsipūsti dar nevertėtų. Plikos namų sienos prašyte prašosi drobių, pastelių, akvarelių, priešinių, grafikos. Kad ir kur būtų pakabintas paveikslas, interjero nesubjauros, tačiau pakabintas tinkamai jis skleis šilumą, jaukumą, žadins mintis.

Svarbiausia nuoširdumas

"Kiekvieni namai turi turėti paveikslų ar kitokių meno kūrinių", – įsitikinęs meno galerijos "Kauno langas" direktorius Povilas Alesius. Prasto meninio lygio darbai įspūdį vargiai paliks. Originalūs kūriniai malonina ir šeimininkų, ir svečių akis, jie namams suteikia papildomos šilumos. Kai kurie paveikslai sukelia įvairių minčių, žadina įdomias diskusijas. Meno darbai, pasak P.Alesiaus, tarsi vizitinė namų kortelė.

Galerijos vadovas perspėja, kad negalima bandyti pirkti paveikslo atsižvelgiant vien į dydį, spalvą, turinį. Meno kūrinys turi atitikti bendrą erdvės vaizdinę koncepciją, tačiau pirmiausia paveikslas turi patikti žmonėms, kurie su juo gyvens.

Prieš renkantis dailininko darbą reikia pamėginti įsivaizduoti, kokio stiliaus, siužeto ir dydžio paveikslas tiktų. Kad būtų lengviau orientuotis, galima išmatuoti laisvos sienos plotą. Griežtų standartų nėra, kiekvienu konkrečiu atveju gali būti rastas sprendimas.
"Išsirinkti paveikslą – didelis darbas. Tai gali padaryti nebūtinai meninį išsilavinimą turintys asmenys. Tiesa, išlavintas skonis užduotį gerokai palengvina.

Kokį paveikslą rinktis, jaučia daugelis žmonių. Lygindami du kūrinius žmonės beveik visada išsirenka aukštesnės meninės vertės darbą. Svarbiausia, kad žmogus paveikslą rinktųsi nuoširdžiai", – patarė meno galerijos vadovas. P.Alesiaus įsitikinimu, tiek namuose, tiek įstaigoje paveikslas turi žmogui patikti, į jį turi būti gera žiūrėti.

Principus galima laužyti

Yra žmonių, kurie namus puošia vien žinomų dailininkų meno kūriniais arba antikvarinėmis vertybėmis tikėdamiesi, kad pirkinių vertė ateityje išaugs. Į perkamus paveikslus jie žiūri kaip į investiciją. Ir papuošti, ir investuoti – dar didesnis darbas. Kad ateityje pirkinys išties pasiteisintų, reikia lankyti parodas, lavinti skonį, sekti, kas parduodama.

Jei ant vienos sienos paveikslų kabinama daugiau, reikia gerai apgalvoti atstumus, kabinimo aukštį. Svarbiausia neskubėti kalti vinies, būtina išmėginti, kaip geriau juos sukabinti.

Itin svarbu, kokiame aukštyje bus paveikslas. Dažniausiai vadovaujamasi principu kabinti kiek aukščiau nei žmogaus akys. Suvokėjo akys turi būti maždaug penkiais laipsniais žemiau už paveikslo centrą.

"Pajūryje žmonės žiūri ne į horizontą, bet ieško burių, taip ir į paveikslą akys turi būti vos pakeltos", – pateikė pavyzdį P.Alesius. Kuo paveikslas aukščiau, tuo labiau tolsta, žmogus jaučia diskomfortą norėdamas jį apžiūrėti. Jei kabinama kiek žemiau akių lygio, žiūrovo santykis su juo intymesnis.

"Nėra dogmų, kaip kabinti paveikslus, konkrečiu atveju gali būti rastas įdomus, netikėtas, nusistovėjusius principus laužantis būdas. Kartais aukštį koreguoja baldai, kiti paveikslai", – pridūrė P.Alesius.

Jei kabinama grupė kūrinių, juos galima lygiuoti pagal viršutinę arba apatinę kraštinę, paveikslų centrus. Kuo paveikslas didesnis, tuo daugiau jam reikia erdvės.

Vaikų darbai irgi puošia

Aliejumi tapytus kūrinius patartina statyti prie skirtingų kambario sienų, nes jiems įtakos gali turėti pro langą sklindanti šviesa. Eksperimentuojant galima atrasti tokį patį dienos apšvietimo variantą, kokiam esant dirbo dailininkas. Tuomet paveikslas geriausiai atsiskleis.

Jei būto ar namo šeimininkas yra meno mėgėjas, bet neturi pakankamai erdvės, kad darbus sugrupuotų pagal stilistiką, ant vienos sienos gali būti kabinamas ir įvairių stilių paveikslų derinys.

"Negali būti jokio diktato. Tiek žmonės, tiek interjeras skiriasi. Kai kurie kolekcininkai mažo formato darbus kabina vadinamuoju kiliminiu būdu – beveik nepalieka laisvos sienos", – komentavo P.Alesius.

Paveikslus ir fotografijas ant vienos sienos suderinti sunkiau, bet ir tai, pasak galerijos vadovo, įmanoma. Ant sienų reikėtų kabinti ir vaikų piešinius, kad ir kokie jie būtų. Tuomet vaikas junta dėmesį, supranta esantis reikšmingas.

Kabinimo būdai ir priežiūra

Palubėje galima pritvirtinti specialius bėgelius, nuo kurių nuleidžiamas valas ar troseliai, ant šių kabinami paveikslai. Tai patogu, jei kabinama daug paveikslų, jų vietą galima nesunkiai pakeisti, taip nesugadinama siena. Tačiau matomi trosai patinka ne visiems. Atradę tikrąją vietą paveikslą kabina ant varžto. Kad būtų tiesiai, meno kūrinys pritvirtinamas už virvelės, ši rišama paveikslo nugaroje prie šoninių rėmų. Jei darbas masyvus, patariama atkreipti dėmesį į virvės stiprumą, nes per ilgą laiką paveikslas gali nukristi.

Bent du kartus per metus paveikslus reiktų nusiurbti dulkių siurbliu, užmovos antgalį su šepetėliu, skirtą knygų nugarėlėms. Paveikslo rėmą galima nuvalyti drėgna šluoste. Jei patalpoje daug rūkoma ar meno kūrinys apsineša dulkėmis, jį galima duoti nuvalyti restauratoriams.

Specialisto komentaras

Interjero dizainerė, dailininkė Aurelija Pranckevičiūtė-Draugelė:

Kaip komponuoti paveikslų grupes? Nebūtinai paveikslai ant vienos sienos turi būti vienodi: vien tapyba, vien grafika ar vien piešiniai. Jie gali būti įvairūs. Išdėliojus ant grindų galima ieškoti, kaip tinkamai sukomponuoti. Paveikslai turi tarsi šnekėtis. Jei jie be rėmų, labai susiję, turi papildyti vienas kitą. Rėmai paveikslus kiek atskiria.
Vienas masyvus kūrinys darys daug didesnę įtaką nei daug mažų. Tai pagrindinis interjero akcentas, jame turėtų atsikartoti interjero spalvos, motyvas. Daugybė mažų kamerinių paveikslų papildo interjerą, į juos reikia žiūrėti iš arti. Moderniuose interjeruose, didelėse erdvėse dažniausiai kabinama po vieną didelį dailininko kūrinį, dažniausiai be rėmų.

Ir interjeras, ir paveikslas yra meno kūrinys. Jei šeimininkas vertina aukštos kokybės meną, nederins paveikslo prie interjero, įsigis jį kaip vertybę. Kūrinys ras vietą namie, nors galbūt visai iškris iš konteksto. Jis kaip vertybė bus perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau yra žmonių, kuriems paveikslo reikia konkrečiam interjerui. Tokiu atveju dažniausiai jie renkasi vadinamąją saloninę tapybą – dekoratyvius paveikslus.

Nepatarčiau paveikslo kabinti ant tos sienos, prie kurios yra televizorius. Tuomet neaišku, kas svarbiau. Jei kambaryje yra komoda, paveikslą galima pastatyti ant jos. Šiuolaikinio stiliaus miegamojo nereikėtų apkrauti sunkia modernia tapyba, turėtų vyrauti šviesios, lengvos spalvos.

Horizontalus paveikslas kuria ramią, nostalgišką nuotaiką, o vertikalus nuteikia optimistiškai, pakiliai. Horizontalūs paveikslai patalpos erdvę vizualiai platina, vertikalūs – aukština. Masyvus taisyklingo kvadrato formos paveikslas reikalauja taisyklingai sukomponuotos aplinkos. Tokį darbą reikėtų kabinti ant kvadrato formos sienos.

Jei grupė nedidelių skirtingų paveikslų sukabinta padrikai, kai kurie paveikslai dar ir sąmoningai pasvirę, kuriama chaoso, nerūpestingumo nuotaika. Norint priešingo rezultato, paveikslai gali būti kabinami vienoje eilėje pagal viršutinę, apatinę rėmo arba centrinę liniją. Vienodi rėmai ir darbai kabinami šalia, simetriškai.