Quantcast

Misija – sutaupyti ir nešvaistyti

  • Teksto dydis:

Skirtingais skaičiavimais, per metus Lietuvoje iššvaistoma apie 400 tūkst. t maisto. Vienam gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto, o daugiausia jo išmetama tiesiog namuose. Pasak „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkės doc. dr. Aušros Zigmontienės, norint to išvengti, reikia planuoti ne tik pirkinius, bet ir kasdienį meniu.

Apsipirkti – su sąrašu

Iš anksto suplanuoti, ką reikia įsigyti, prieš tai atidžiai peržiūrėjus, kokių maisto atsargų jau turite savo šaldytuve, spintelėse, – pagrindiniai principai, kurie padės mažinti išmetamo maisto kiekį ir planuoti kasdienį meniu.

„Labai svarbu įvertinti ir patiekalus planuoti pagal tai, kuriuos maisto produktus, vaisius ar daržoves būtina suvartoti artimiausiu metu, kad vėliau jie nesugestų ir netektų išmesti. Savaitės valgiaraščio planavimas ir apgalvotas produktų pirkimas gali sumažinti išlaidas maistui iki 30 proc. Ruošiantis apsipirkti maisto prekių parduotuvėje svarbu įvertinti kitą savaitę planuojamus gamintis patiekalus. Tam, kad neprisipirktume nereikalingų produktų, rekomenduojama pasidaryti sąrašą arba nusifotografuoti šaldytuvo turinį“, – pataria A. Zigmontienė.

Prarandame šimtus eurų

„Maisto švaistymas – itin kompleksiška problema. Tai ir finansiniai nuostoliai žmogui, ir gamtos išteklių išvaistymas, netausojimas. Paprasti kasdienių įpročių pokyčiai tą įtaką galėtų sumažinti. Taip ir saugosite gamtą, ir sutaupysite pinigų, nes mažės išlaidos maistui“, – sako A. Zigmontienė.

Doc. dr. Aušra Zigmontienė./  A. Zigmontienės asmeninio archyvo nuotr. 

Anot jos, vidutiniškai per metus vienas namų ūkis, netausodamas maisto, praranda apie 600 eurų. Tad, tinkamai laikant produktus, perkant jų tiek, kiek reikia, ir negaminant didelių porcijų, kurios nesuvalgytos nukeliauja į atliekų konteinerį, galima sutaupyti nemažą sumą.

Tam, kad neprisipirktume nereikalingų produktų, rekomenduojama pasidaryti sąrašą arba nusifotografuoti šaldytuvo turinį.

„Jei nuo pietų ar vakarienės liko maisto, neskubėkite jo išmesti, bet šiuos likučius kūrybiškai panaudokite kitam patiekalui. Taip pat galime likusį maistą užšaldyti. Šaldyti tinka ir likę gabalėliai nepanaudotų morkų, svogūnų ar kitų daržovių. Sudėję juos į maišelį ir užšaldę, vėliau galite panaudoti virdami sultinį“, – pataria A. Zigmontienė.

Tinkamas saugojimas

Nešvaistyti maisto padės ir tinkamas jo laikymas. Skaidrūs, stikliniai ar plastikiniai indai su skirtingais dangteliais padeda patogiai atskirti maisto produktus ir ilgiau išlaikyti juos šviežius.

Plastikinės ar stiklinės dėžutės yra ne tik puiki pagalbinė priemonė maistui laikyti, bet ir vietai šaldytuve išsaugoti. Priklausomai nuo indų formos, juos galima sudėti vieną ant kito, taip efektyviai išnaudojant erdvę, o atidarius šaldytuvą bus nesunku pamatyti, kas yra viduje.

Tvarka: dėžutės yra ne tik puiki pagalbinė priemonė maistui laikyti, bet ir vietai šaldytuve išsaugoti./ „Ikea“ archyvo nuotr. 

Pasak A.Zigmontienės, nuo tinkamo maisto laikymo priklauso, kiek laiko nupirkti maisto produktai išliks švieži ir kokybiški.

„Maisto likučius iš keptuvių ir puodų visada reikia sudėti į hermetiškai uždarytus indus ir palikti šaldytuve. Paruoštą maistą ne šaldytuve galima laikyti iki dviejų valandų, o šaldytuve – iki trijų ar keturių dienų“, – sako A.Zigmontienė.

Anot pašnekovės, svarbu ne tik maistą laikyti sandariai, bet ir pasirūpinti tinkama šaldytuvo temperatūra.

„Rekomenduojama optimali temperatūra šaldytuve + 4–5 °C. Užšaldytus maisto produktus patartina laikyti ne žemesnėje kaip –18 °C temperatūroje. Patarčiau, dėliojant naujai įsigytus produktus, juos statyti šaldytuvo gale, o priekyje – tai, ką jau turime iš seniau ir ką reikia suvartoti greičiau“, – pataria mokslininkė.

Šaldytuve verta skirti atskirą lentyną įvairiems maisto produktams, tokiems kaip pieno produktai, mėsa, daržovės ir kt. Tai padės suvartoti jau pagamintą ar panaudotą maistą greičiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių