Dar tik embriono stadijoje esanti, tačiau aktyviai reklamuojama asbesto šalinimo programa šiferinius stogus norintiems pasikeisti gyventojams teikia apgaulingų vilčių ir kelia pagrįstų abejonių, ar nepatirs tokios pat nesėkmės, kaip ir daugiabučių namų renovavimas.

Nudžiugs ne visi

Programą parengusios Aplinkos ministerijos pranešimuose garsiai kalbama apie siekius, kad asbesto turinčius stogus nusprendę pasikeisti žmonės iš valstybės biudžeto gautų ne mažesnę nei 20 proc. išlaidų kompensaciją. Apie tai, kad šios paramos gali tikėtis toli gražu ne visi, prasitariama tik puse lūpų.

Ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyriausiasis specialistas Mindaugas Bilkis pabrėžė, jog valstybės kompensacija galės pasinaudoti tiek individualių namų savininkai, tiek daugiabučių gyventojai, tačiau tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad stogai yra apgailėtinos būklės, kelia pavojų žmonių sveikatai.

"Vienas dalykas, iš kur imti tokius pinigus, kitas – ar reikia plėšti stogą, jeigu jis tvarkingas?" – retoriškai klausė M.Bilkis.

Asbesto šalinimo programai įgyvendinti ketinama panaudoti beveik 23 mln. litų, nors šiandien dar nežinoma, kiek gali būti pastatų su senais šiferiniais stogais. Nežinomos ir ateinančių metų šalies biudžeto galimybės.

Tad ir kalbos apie neva ekspertų pasiūlytą kompensacijos dydį kol kas skamba miglotai. M.Bilkis neneigė, jog jis gali kisti ir į mažesnę pusę.

"Tai bus žinoma tik kitais metais, kai bus parengti teisės aktai. Gali būti ne 20, bet 15 proc. ar dar kiti skaičiai. Atlikus pastatų inventorizaciją bus galima pasakyti, kiek tokių stogų reikės keisti ir kiek dėl kompensacijų tai kainuos biudžetui", – aiškino specialistas.

Asbesto turinčių šiferinių stogų inventorizaciją, kuri bus pradėta kitais metais, Aplinkos ministerija deleguos šalies savivaldybėms.

Vizija – miglota

"Viskas primena rašymą šakėmis ant vandens", – trumpai komentavo sostinės savivaldybės mero patarėjas Audrius Gelžinis, paklaustas, ar Aplinkos ministerija, prieš paskelbdama apie galimas kompensacijas, tarėsi su savivaldybe apie stogų inventorizaciją, seno šiferio utilizavimą.

A.Gelžinis pritarė, kad ministerijos iniciatyva sveikintina, senų stogų keitimo klausimą būtina spręsti. Tačiau valdininko nuomone, senų stogų keitimą reikėtų susieti su senų pastatų renovacijos programa.

"Lauktų daug organizacinių rūpesčių. Vienas didesnių – kur padėti nuo stogų nuimtą seną dangą. Be to, stogų būklės įvertinimo studijos nėra, niekas jos neužsakė. Apskritai, apie tokią iniciatyvą sužinojome iš spaudos", – kalbėjo A.Gelžinis.

Pirmiausia lauks pinigų

Asbocementiniai lakštais padengti ir dauguma senos statybos Klaipėdos namų, balkonų. Tačiau kiek tokių pastatų yra ir kokia jų šiferinės dangos būklė, uostamiesčio savivaldybės atstovai pasakyti negali.

Kol kas taip pat neaišku, kam bus patikėta šiuos statinius skaičiuoti, registruoti. "Kol neskirta pinigų, tol neveikia ir tam tikros mūsų struktūros", – aiškino savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius.

Šiferiniai stogai nesuskaičiuoti ir Kaune. Šio miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė informavo, kad Aplinkos ministerijos pavedimu savivaldybėje neseniai sudaryta įvairių sričių specialistų komisija.

M.Stanikūnienės teigimu, Turto skyriui pavesta registruoti visuomeninius pastatus, kurių stogai dengti šiferiu. Privačių namų savininkai, kaip tikimasi, norėdami pakeisti šiferinį stogą, kreipsis patys. Aplinkos apsaugos skyriaus atstovo misija komisijoje – aptarti, kaip galima būtų sandėliuoti šiferį.

"Sandėliuoti šiferį – ne problema. Jis yra supakuojamas į specialius sandarius maišus ir laikomas. Europos sąvartynuose tam skiriama atskira vieta", – paaiškino M.Stanikūnienė.

Ji nesitiki, kad kitais metais bus pradėtas kompensuoti šiferinių stogų keitimas, nes, pasak specialistės, valstybė dar nereglamentavo nei šio proceso, nei suskaičiavo, kiek lėšų tam reikės. "Mes tam ruošiamės, kad vėliau nebūtų netikėtumų", – pridūrė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Asbestas: uždraustas, bet neišguitas

Atsparus ugniai, rūgštims ir šarmams pluoštinis mineralas asbestas plačiai naudotas gaminant statybines ir termoizoliacines medžiagas.
Asbesto turintys gaminiai didesnio pavojaus žmogaus sveikatai nekelia, išskyrus tuos atvejus, kai yra laužomi, ardomi ar apdorojami. Tuomet aplinkoje pasklinda labai smulkios asbesto skaidulos, kurios įkvėptos susminga į kvėpavimo takų audinį, ilgainiui gali sukelti vėžinius susirgimus.

Lietuvoje naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius draudžiama nuo 2005 m. Tačiau dėl plačiai naudoto asbesto anksčiau – 96 proc. statinių sudaro šiferinės stogų dangos – ir toliau išlieka grėsmė gyventojų sveikatai.

Parengta pagal Aplinkos ministerijos inf.

Specialisto komentaras

Mantas Muckus, "Ruukki Lietuva" Vilniaus skyriaus prekybos vadovas
Stogo renovacija – ne tik seną dangą keisti nauja. Pirmiausiai reikia įvertinti stogo konstrukciją. Jei tai medinė konstrukcija (dažniausiai taip ir būna), reikia atkreipti dėmesį į jos būklę, gal yra vietų, kurias reikėtų pakeisti.

Renovuojant dvišlaitį stogą dažniausiai pasitaikančios klaidos yra šios: įrengiamas per mažas šilumos izoliacijos storis, kuris neatitinka energiją taupančių pastatų standartų; neteisingai įrengiamas stogo ventiliuojamas oro tarpas arba jo iš viso nebūna; apšiltinant stogą parenkamos netinkamos arba neteisingai paklojamos hidroizoliacinės plėvelės; garo izoliacinė plėvelė klojama ne visose patalpose po stogu, taigi atsiranda nesandarių vietų; nepakankamai gerai paruošiamas stogo pagrindas. Galiausiai – stogo danga pritvirtinama nekokybiškai, sujungimai tarp lakštų būna nesandarūs.

Ar įmanoma sutaupyti renovuojant stogą ir kiek galėtų kainuoti atnaujinti stogą? Šiuo atveju taupyti tikrai neverta. Renovuojant reikėtų naudoti kokybiškas ir laiko patikrintas medžiagas. Jas su būtinais priedais derėtų užsakyti pas vieną tiekėją. Iš karto pasakyti, kiek kainuotų stogo renovaciją – labai sunku. Nereikėtų orientuotis vien tik į atskirų komponentų kainas. Geriausias sprendimas – kreiptis pagalbos į šios srities specialistus, kurie galėtų suskaičiuoti ir užsakovui padėtų priimti optimalų sprendimą, tenkinantį jo norus ir lūkesčius.