Daugiabučio gyventojai brandina mintį atnaujinti pastatą neišleisdami nė cento

Didelės sumos už kiauro stogo remontą seno daugiabučio gyventojus paskatino ieškoti išeičių, kaip atnaujinti namą plačiai nepraveriant piniginės.

Stabdo kaimynų abejingumas

Gal ant keturių aukštų mūrinio namo verslininkams būtų galima leisti pastatyti penktą aukštą? Šie parduotų butus ir už gautą pelną atnaujintų visą namą? Tokia mintis neduoda ramybės Mažosios gatvės 9-o namo gyventojui Edmundui Stankevičiui. Vyras, pats kadaise dirbęs projektuoju, apie tokį namo renovacijos modelį neseniai skaitė spaudoje.

Dauguma E.Stankevičiaus kaimynų 36 butų name yra pensinio amžiaus. Neseniai iš namą administruojančios įmonės gavę sąskaitas už komunalinius mokesčius, pensininkai susiėmė už galvų. Jose įrašyta, kad atsižvelgiant į buto plotą, už stogo remontą jie turi sumokėti nuo 600 iki 900 litų. Laikotarpis, per kurį žmonės turi tai padaryti, nenurodytas.

Minėtas namas Panemunėje statytas maždaug prieš 45 metus. E.Stankevičius įsitikinęs, kad keturių aukštų pastatas ypač tvirtas, sienų storis – apie 60 centimetrų. Gyventojas neabejoja, kad pamatai turėtų atlaikyti ir dar vieną aukštą.

Gyventojai neskuba mokėti įmokų už ketinimą atnaujinti stogą. Problemiškiausias stogo vietas jie patys lopė, tačiau to nepakanka – reikia kapitalinio remonto. Tai matyti net iš apačios – ant stogo krašto esančiuose laštakuose žaliuoja velėna.

Pastato būkle susirūpinęs E.Stankevičius mano, kad beprasmiška tvarkyti vien stogą – reikėtų atnaujinti visą namą: pakeisti langus, vidaus vamzdynus, šiltinti sienas. Kalbinti kiti namo gyventojai išsakė įvairių nuomonių. Vyresnio amžiaus žmonės abejojo, ar sulauks, kol bus atnaujintas namas. Kiti į renovaciją žiūri abejingai – nesvarbu, ar ji bus atliekama, ar ne. Svarbiausia, kad jie už stogo remontą nesirengia mokėti didelių sumų.

Daliai E.Stankevičiaus kaimynų patiko mintis pasitelkti verslininkus, keli buvo kategoriškai prieš. Esą namo sienos kai kur ir taip suskilusios, uždėjus papildomą svorį jos nebeatlaikytų.

Procedūra ne iš lengvųjų

Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Petras Strimaitis negirdėjo, kad Kaune kas nors ketintų aukštinti ir sykiu atnaujinti senus daugiabučius namus.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad norint didinti pastato aukštį arba užstatymo plotą, būtina parengti detalųjį planą. O tam butų savininkai pirmiausia turėtų įsteigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Tokiu būdu patys taptų namo administratoriais. Tik tada būtų galima sudaryti sutartį su verslininkais ir jiems būtų leista ant namo statyti papildomą aukštą, o šie įsipareigotų atlikti darbus, reikalingus visam namui.

Tokiu būdu atnaujintų daugiabučių namų Lietuvoje mažai. R.P.Strimaičio įsitikinimu, partnerystei su verslininkais ryžęsi gyventojai turėtų samdyti itin gerus specialistus sutarties turiniui surašyti, antraip gyventojai gali likti apvilti.

Kodėl toks namų atnaujinimo procesas neįsibėgėja Kaune, urbanistas negalėjo pasakyti. Jo teigimu, viską diktuoja rinka. „Kol yra kitų galimybių greit pastatyti namą ir parduoti butus, investicijos atnaujinant senu namus verslininkų, matyt, nelabai vilioja“, – spėjo R.P.Strimaitis. Pasak jo, taip galbūt bus atnaujinami namai, esantys labai patraukliose vietose.

Domina ne visi namai

Keturių aukštų bendrabutį penkiaaukščiu namu su mansarda Gargžduose pavertusios bendrovės „Idmava ir partneriai“ direktorius Vaclovas Macijauskas tikino, kad nebuvo sunku parduoti 12 naujų butų.

Jei būtų norinčiųjų, bendrovė tokio projekto imtųsi ir kitose Lietuvos vietose. Šiuo metu deramasi su gyventojais Plungėje, Kretingoje.

Įmonė savo lėšomis atlieka namo būklės ekspertizę ir skelbia verdiktą – ar apskritai galima būtų aukštinti pastatą. Namo būklę turi įvertinti ekspertai, architektai.

Jei minėti kriterijai tenkina, investuotojus domintų ne bet koks ir ne bet kurioje miesto vietoje esantis namas. Imtis aukštinti daugiabutį namą ar ne – priklauso ir nuo rinkos situacijos, aplinkos. Jei jis stovi pirkėjų prastai vertinamoje vietoje, verslininkai vargu ar imtųsi renovuoti tokį namą ir įrengti papildomų butų.

Galiausiai, pasak V.Macijausko, daug lemia patys daugiabučio gyventojai. „Viename miestelyje žmonės, norėję pritarti papildomų aukštų statybai, mainais už naudą namui, su laiku užsinorėjo dalytis būsimu pelnu. Projekto visai atsisakėme“, – pasakojo įmonės „Idmava ir partneriai“ vadovas.

V.Macijausko teigimu, kiekvienu atveju kuriamas verslo planas, skaičiuojama, kiek pelno galima skirti visam namui atnaujinti, nes ne visada gali būti atlikti visi pageidaujami darbai. Kartais pinigų užtenka šildymo sistemai atnaujinti, o namo šiltinimas lieka gyventojų galvos skausmu.

Beje, „Idmava ir partneriai“ nėra statybos bendrovė, ji tik projektuoja, o statybos darbams atlikti samdo rangovus.