Šiandien internetinio maisto dienoraščio "Kitchen Julie" veikla įsisuko taip, kad mergina neretai pamąsto podiumą ir mados fotosesijas iškeisti į ją. Atrodo, kad neprašautų, – juk sveiki, tačiau skrandžiui ir akims gardūs Julijos receptai atranda kelią į vis daugiau virtuvių.

– Esate sėkmės lydimas ir žinomas modelis. Galbūt, kaip nemažai merginų šioje srityje, esate susidūrusi su spaudimu sulieknėti ar bent jau nepriaugti papildomų kilogramų? Kaip išlaikote tobulas kūno formas?

– Palaikyti tam tikras kūno formas yra modelio darbo dalis. Lygiai kaip plaukikui reikia mankštintis vandenyje ar televizijos laidų vedėjai taisyklingai kalbėti, mes turime rūpintis, kaip atrodome. Mano kūnas ir veidas yra pagrindiniai darbo įrankiai, kurie, norint sėkmingos karjeros, turi būti prižiūrėti. Pagrindinė taisyklė, kuria pati vadovaujuosi visuose gyvenimo klausimuose, yra pusiausvyra. Aš sportuoju, rūpinuosi savo mityba, miego ritmu ir psichologine sveikata – tai laimingo gyvenimo pamatai.

– Vis dar gyvas stereotipas, kad lieknos gražuolės valgo vien salotų lapus. Kaip apibūdintumėte savąjį racioną, dietą? Gal turite tam tikrų valgymo taisyklių?

– Pusiausvyra! Stengiuosi valgyti kuo įvairesnius produktus, kad su maistu gaučiau kuo daugiau įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Per daug savęs nevaržau, tačiau dirbdama su maistu norom nenorom praplėčiau supratimą apie mitybą ir dažniausiai natūraliai renkuosi sveikesnį variantą. Vengiu vaisvandenių, renkuosi tik šalto spaudimo namines arba pirktines sultis, geriu nemažai vandens, tačiau tikrai neskaičiuoju stiklinių. Išmokau savęs griežtai nevaržyti, nes draudimas skatina priešingus veiksmus. Kuo mažiau jaudinuosi dėl to, ar sveikai valgau, tuo ilgiau šaldiklyje stovi indelis ledų. Žinoma, tokie pasirinkimai yra sąmoningi ir tik pajautę subalansuotos mitybos naudą rinksitės automatiškai. Noriu pabrėžti, kad man tikrai ne kasdien pavyksta maitintis sveikai, o mano spintelėse rastumėte ir šokolado, ir bulvių traškučių, ir butelį vyno. Aš irgi žmogus (šypsosi).

Kuo mažiau jaudinuosi dėl to, ar sveikai valgau, tuo ilgiau šaldiklyje stovi indelis ledų.

Turbūt svarbu paminėti ir tai, kad jau ilgiau nei trejus metus propaguoju protarpinio badavimo (intermittent fasting – angl.) gyvenimo būdą. Per parą valgau tik 8 valandas, pavyzdžiui, tarp vidurdienio iki aštuntos vakaro. Likusias 16 valandų organizmas badauja. Pastebėjau, kad daugelis, išgirdę tokį mitybos pavadinimą, nustėrsta, o aš tikslinu – tai ne dieta, o gyvenimo būdas ir jis nepropaguoja nevalgymo.

– Jau dvejus metus rašote smarkiai populiarėjantį maisto tinklaraštį "KitchenJulie". Kaip kilo ši mintis?

– Mane paskatino draugai. Traukė per dantį, kol pasidaviau ir pradėjau rašyti tuomet dar niekam nežinomą tinklaraštį, kurį skaitė turbūt ne daugiau kaip penkiolika žmonių. Linksma prisiminti – viename iš pirmųjų įrašų dėsčiau, kad neįsivaizduoju savo dienos be pusryčių. Gyvenimas kupinas staigmenų, kasdien tuo gėriuosi.

– Kas sudėtingiausia kuriant turinį tinklaraščiui – įdomiai aprašyti maistą, patraukliai jį nufotografuoti, sugalvoti naujų idėjų patiekalams?

– Sudėtingiausia galbūt fotografijos dalis, nes ji atima daug laiko ir reikalauja nemažai užkulisinio darbo. Prie to prisideda nuotraukų paruošimas ir, žiūrėk, pagaminus du receptus – dienos kaip nebūta. Sunkiausia man prisiversti rašyti tekstą. Noriu perteikti savo mintis aiškiai, bet kartu ir kad skaitytojui būtų malonu. Jei skambėsiu kaip vadovėlis, nežinau, ar toli trauksiu.

– Kurių šalių virtuve ir kokiais patiekalais labiausiai domitės šiuo metu?

– Pastaruoju metu mane žavi Vidurio Azijos virtuvė (pvz., Izraelio), iš naujo atrandu paprastumą ir kokybę. Kartais puikiausiam patiekalui pakanka vos kelių ingredientų. Svarbu, kad jie būtų kokybiški, švieži.

– Ar virtuvė ir kulinariniai eksperimentai jums visuomet patiko?

– Kiek pati save pamenu ir kiek mane pamena draugai, visada domėjausi maistu ir nuo ankstyvos jaunystės mokėjau kažką pasigaminti. Mano topai būdavo krosnelėje arba orkaitėje kepti karšti sumuštiniai ir bulvės su šviežiomis salotomis.

– Kurį laiką su mylimuoju gyvenote Londone. Kaip skiriasi maisto kultūra ten ir Lietuvoje? Galbūt ilgėdavotės mūsų duonos, sūrelių ar kitų su Lietuva tapatinamų patiekalų?

– Londone garsus pasaulio virtuvių gausa. Tas miestas turi tiek skirtingų šalių bendruomenių – nesudėtinga jame rasti, ko tik užsimanytum. Tiesa, norint išsirinkti kokybišką maistą tiekiančią vietą, reikia skirti laiko rasti kuo daugiau informacijos apie ją internete arba klausti draugų rekomendacijų. Londone veikia keletas lietuviškų produktų parduotuvių, tad šaltibarščių tikrai netrūkdavo.

– Esate minėjusi, kad puoselėjate idėją savo pagrindine veikla padaryti maisto fotografavimą. Galbūt jau turite planų, susijusių su šios svajonės išsipildymu?

– Labiausiai norėčiau, kad pagrindine veikla taptų ne tiek maisto fotografija, kiek apskritai "KitchenJulie". Aš ruošiu receptus, kuriu nuotraukos erdvės apipavidalinimą, fotografuoju ir tvarkau nuotraukas, rašau tekstus. Norėčiau save realizuoti visose šiose srityse. Planuoju gilinti fotografijos žinias, nes kol kas visiškai nemoku dirbti prie dirbtinės šviesos, viską fotografuoju dienos šviesoje. Gerai, kad bent tam su draugu turime savo erdvę, kuri taip ir vadinasi – "Daylight House".

Pomidorinis sviestinių pupelių ir bolivinių balandų troškinys

45 g (1/4 stiklinės) bolivinių balandų,

1 skardinė (240 g virtų) sviestinių pupelių (skystis nupiltas),

350 g padažo makaronams su saulėje džiovintais pomidorais,

2 morkos,

1/2 svogūno,

100 g špinatų,

1 sauja šviežių petražolių,

džiovintų žolelių (bazilikų, raudonėlių, mairūnų ar kitų mėgstamų),

jūros druskos,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus kepti,

fetos,

grietinės arba jogurto.

Įkaitinkite didesnį puodą, įpilkite aliejaus ir suberkite smulkintą svogūną bei griežinėliais supjaustytą morką. Kepinkite, kol taps permatomi ir karamelizuosis (apskrus). Suberkite džiovintas žoleles, pupeles, bolivines balandas, saulėje džiovintų pomidorų padažą ir įpilkite 2–3 stiklines vandens. Leiskite užvirti, tuomet sumažinkite ugnį ir troškinkite su vos pradaru dangčiu 25 min. Suberkite dalį smulkintų petražolių, špinatus ir pakaitinkite dar keletą minučių. Jei troškinys per tirštas, įpilkite šiek tiek vandens. Paragavę pasūdykite pagal skonį, bet turėkite omenyje, kad sūrumo suteiks ir feta, tad nepersistenkite. Papuoškite petražolėmis, feta ir grietine ar jogurtu, arba veganiniu sūrio pakaitalu, užbarstykite maistinių mielių. Vietoj padažo makaronams su saulėje džiovintais pomidorais galite naudoti kitokį makaronų padažą arba tiesiog luptus pomidorus savo sultyse. Tokiu atveju reikės dėti daugiau druskos ir, greičiausiai, šiek tiek saldumo, kad atsvertų pomidorų rūgštį. Galite įmaišyti šaukštą klevų sirupo arba rudojo nerafinuoto cukraus. Padažai makaronams, beje, jau būna saldinti, tik mes dažnai apie tai net nesusimąstome, jei neperskaitome etikečių. Renkantis kokybiškus produktus saldumui pridėti ir vartojant juos mažais kiekiais, nevertėtų nerimauti. Troškinį patiekite iškart arba pašildykite vėliau.

Humusas su burokėliais

1/2 skardinės avinžirnių be skysčio (125 g) arba virtų,

2 šaukštai sezamų pastos (tahini),

2 šaukštai alyvuogių aliejaus,

1/2 žaliosios citrinos sulčių,

1 vidutinio dydžio česnako skiltelė,

dosnus žiupsnis druskos,

100 g marinuotų burokėlių (silpnai rūgščių, geriausia – obuolių sultyse).

Visus ingredientus, išskyrus burokėlius, dėkite į trintuvą ar virtuvinį kombainą. Malkite iki vientisos konsistencijos arba kol liks vos keli nesumaltų avinžirnių gabalėliai. Dėkite burokėlius ir malkite iki vientisos konsistencijos. Jei trūksta, įberkite šiek tiek daugiau druskos. Patiekite apšlakstę pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi ir pabarstę kapotais pistacijų branduoliais. Laikykite sandariai uždarytame inde šaldytuve iki keturių dienų.

Dėmesio: jei naudosite labiau rūgščius burokėlius, siūlau žaliosios citrinos sulčių nenaudoti, kad nebūtų per daug rūgštu. Paragaukite be citrinos ir tik tuomet, jei trūksta rūgšties, šiek tiek įspauskite.

Orkaitėje keptų vyšninių pomidoriukų skrebučiai

8 riekės čiabatos arba sourdough duonos,

12 vyšninių pomidoriukų,

3 šaukštai pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus,

džiovintų žolelių (raudonėlių, bazilikų),

jūros druskos,

1 šaukštas klevų sirupo,

2 šaukštai balzaminio acto.

Orkaitę įkaitinkite iki 160 °C. Vyšninius pomidoriukus perpjaukite perpus, apšlakstykie šaukštu aliejaus ir gana gausiai džiovintomis žolelėmis. Kepkite 30 min. arba kol pomidorai ganėtinai subliūkš / apdžius. Kol pomidorai keps, duonos riekes lengvai paskrudinkite skrudintuvu (neturėtų paruduoti). Tuomet kiekvieną riekę iš abiejų pusių įtrinkite alyvuogių aliejumi (likusiais dviem šaukštais) ir dar paskrudinkite kelias minutes, kol taps tolygiai apskrudę, rusvi ir traškūs. Klevų sirupą mažame prikaistuvyje kaitinkite su balzaminiu actu, kol sutirštės, apie 5 min. (turėkite omenyje, kad karštas padažas atrodo skystesnis, nei bus pravėsęs). Pomidoriukus išimkite iš orkaitės ir dėkite po kelis gabalėlius ant duonos riekelių. Apšlakstykite glazūra, apibarstykite jūros druska. Galite ant viršaus užtarkuoti parmezano ar kito mėgstamo sūrio, pvz., ožkų, fetos.

Orkaitėje keptas vilkešeris paprastai

1 didesnis arba 2 mažesni vilkešeriai,

pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus,

jūros druskos,

šviežiai grūstų juodųjų pipirų,

krapų,

citrinos,

1 nedidelė cukinija (nebūtinai),

bulvės, jei patiekiamos šalia.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C (aš naudoju režimą su ventiliatoriumi). Kepimo popieriumi išklokite didelę negilią skardą (tai svarbu, antraip gilioje skardoje kepama žuvis gali pradėti troškintis, o ne kepti). Jei žuvis, kurią pirkote, dar nevalyta, nukirpkite apatinius jos pelekus, nedideliu peiliu pašalinkite žvynus, nuplaukite po šaltu vandeniu ir atsargiai prakirpkite pilvą. Kruopščiai pašalinkite vidinius organus, įskaitant žiaunas. Patariu šios užduoties imtis užsimovus pirštines, kad neįsipjautumėte. Žuvį nusausinkite, dosniai įtrinkite druska ir pipirais ir apšlakstykite trupučiu alyvuogių aliejaus. Pašaukite į orkaitę 20 min. Kol žuvis keps, galite išsivirti bulves ir iškepti cukiniją. Cukiniją supjaustykite plonais griežinėliais ir išdėliokite vienu sluoksniu ant aliejumi pateptos grilio keptuvės. Kepkite iš abiejų pusių, kol suminkštės ir matysis rusvos grilio juostos. Kartokite tą patį su likusiais griežinėliais. Kai žuvis iškeps, pašalinkite odelę ir atsargiai išimkite filė. Patiekite su šlakeliu pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus, cukinijos griežinėliais, bulvėmis ar kitu pasirinktu garnyru, gausiai apšlakstykite citrinų sultimis. Papuoškite krapais ir juodaisiais pipirais.

Migdoliniai keksiukai su mėlynėmis

3 didesni kiaušiniai,

80 g sviesto arba ghi,

100 g rudojo nerafinuoto cukraus (0,5 stiklinės),

150 g natūralaus jogurto (skystesnės konsistencijos nei graikiškas),

100 g migdolų miltų (maltų migdolų),

70 g kvietinių miltų (7 šaukštai) arba mišinio kepiniams be glitimo (aš maišau lygiomis dalimis ryžių ir tapijokos miltus),

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

pusės citrinos žievelės (tik geltona dalis),

1,5 šaukštelio kepimo miltelių,

žiupsnis druskos.

Mėlynių įdarui:

200 g šviežių ar šaldytų mėlynių arba šilauogių (jei naudosite mėlynes, citrinos sulčių nenaudokite),

45 g (3 šaukštai) rudojo nerafinuoto cukraus,

0,5 citrinos sulčių.

Paruoškite įdarą: mėlynes sumaišykite su cukrumi (arba šilauoges su cukrumi ir citrinos sultimis) ir kaitinkite mažame prikaistuvyje, kol sutirštės ir maždaug perpus sumažės masės. Atidėkite į šalį pravėsti. Įkaitinkite orkaitę iki 170 °C (režimas su ventiliatoriumi). Jei ventiliatoriaus jūsų orkaitėje nėra, siūlau temperatūrą pakelti iki 180 °C. Sviestą ištirpdykite ir leiskite jam pravėsti (taip pat galite naudoti kambario temperatūros sviestą ir iškart išsukti su cukrumi, tuomet sviesto tirpinti nereikės. Sviestą išsukite su cukrumi iki purumo, po vieną įmaišykite kiaušinius, jogurtą, citrinos žievelę, druską, kepimo miltelius. Įmaišykite migdolų ir kitus miltus. Keksiukų formeles išklokite keksiukų popierėliais. Pripildykite kiekvieną formelę maždaug 3/4 tešlos ir į kiekvieno vidurį dėkite po šaukštelį įdaro. Jei norite traškesnio viršaus, apibarstykite trupučiu cukraus. Įdaro greičiausiai šiek tiek liks, jį galėsite supilti į sandarų indą ir laikyti šaldytuve kelias dienas (galite patiekti prie blynų, varškėčių, įmaišyti į jogurtą arba pasigaminti skrebučių su riešutų sviestu ir mėlynių / šilauogių uogiene). Kepkite 30–35 min., kol tolygiai paruduos. Leiskite keksiukams visiškai atvėsti ir tik tada išimkite iš formelių.