Lietuviams netrūksta išmonės. Technologijas, kurios dar neseniai atrodė mažai įtikinamos, šiandien nagingi žmonės sugeba įdiegti patys. Tai įrodė vilnietis Vytautas Staliūnas, sugebėjęs pats susimontuoti šiuo metu ypač daug dėmesio sulaukiantį geoterminį šildymą baigiamame įrengti naujame name sostinės pakraštyje.

Sutaupė tris kartus

Pats montuodamas modernią sistemą, V.Staliūnas teigė gerokai sutaupęs. Inžinieriaus išsilavinimą turintis vyriškis nesikreipė į vietos specialistus. Kai kuriuos įrenginius pirko užsienyje – tiesiai iš gamintojų. Vienas pirkinių – iš Kinijos parsivežtas šioje šalyje pagamintas šilumos siurblys. Jis atsiėjo tris kartus pigiau, nei būtų kainavęs Lietuvoje.
V.Staliūnas pripažįsta, kad nusprendęs iš tolimos šalies parsigabenti šilumos siurblį, labai rizikavo – juk pirko kone katę maiše. "Kai muitinėje pasiėmiau prekę, likau maloniai nustebintas: viskas tvarkingai padaryta, supakuota", – prisiminė namo šeimininkas.

Be to, vyriškį nustebino ir kinų paslaugumas: jų gamintą šilumos siurblį pusantrų metų naudojantis lietuvis sulaukia laiškų, kuriuose domimasi, ar įrenginys gerai veikia.
Vis dėlto vieną įvykį jis ir šiandien prisimena su šypsena. Pajungtas šilumos siurblys iškart neveikė. Išsigandęs naujakurys parašė laišką gamintojams. Greitai atsakę kinai patarė sutrumpinti du laidus. Tuomet įrenginys pradėjo veikti ir iki šiol dirba nepriekaištingai.

Be to, Kinijoje pagamintas siurblys nesiskiria nuo tų, kuriais Lietuvoje prekiauja kitų gamintojų atstovai. Nėra tik bakterijų naikinimo funkcijos. Jos reikia, kai šildytuve vandens temperatūra būna mažesnė nei 60 laipsnių. Tuomet vandenyje gali atsirasti bakterijų, galinčių turėti neigiamą įtaką sveikatai. Šilumos siurbliai, turintys šią papildomą funkciją, tam tikru metu užkaitina vandenį iki aukštos temperatūros, kurioje bakterijos, jeigu jų apskritai būna, žūsta.

V.Staliūnui šilumos siurblys kainavo apie 3,2 tūkst. litų. Žinoma, dar prisidėjo transportavimo išlaidos, mokesčiai. "Tačiau vis tiek stebiuosi, už ką reikėjo mokėti tokius pinigus. Vertinant pagal tai, kas sudėta jo viduje, ir šaldytuvas atrodo vertingesnis. Tačiau perkant Lietuvoje jis būtų kur kas brangiau kainavęs", – palygino V.Staliūnas.

Išbandė ir namiškiai

Geoterminio šildymo sistemą būsto šeimininkas pradėjo rengti praėjusių metų rugsėjį, o gruodžio pradžioje ją pirmą kartą įjungė. Pirmiausia prie namo 1,5 m žemėje buvo iškloti 700 m ilgio vamzdžiai. Paskui montuotas šilumos siurblys, įvairūs reguliatoriai, vamzdynai katilinėje, kiti prietaisai. Name sumontuotas grindinis šildymas, kurio projektą ir vamzdžius V.Staliūnas jau buvo parūpinęs anksčiau, tad dėl to nebereikėjo sukti galvos.

Pirmi paties sumontuotą modernų šildymą išbandė ne namiškiai, o apdailos ir statybos darbus atlikęs ir name tuo metu gyvenęs darbininkas. Šiemet geoterminio šildymo teikiamu komfortu V.Staliūno žmona ir vaikai jau spėjo pasimėgauti – praėjusią savaitę spustelėjus šaltukui sistema buvo įjungta.

V.Staliūnas pasakojo, jog patalpoms prišilti iki nustatytos temperatūros, pavyzdžiui, 21 laipsnio, reikia dviejų trijų dienų, atvėsti – irgi panašiai.

Visa geoterminio šildymo sistema, įskaitant vamzdžių klojimą lauke ir kambariuose, šilumos siurblį, termostatus, kitą įrangą ir medžiagas, V.Staliūnui kainavo apie 28 tūkst. litų. O šildymo įrangą montuojančios įmonės atstovai apskaičiavo, kad lauko darbams ir tik katilinės įrangai sumontuoti reikėtų 36 tūkst. litų. Dar mažiausiai 20 tūkst. reikėtų grindinio šildymo įrangai, kitokioms būtinoms medžiagoms. Tad vilnietis džiaugiasi sutaupęs beveik per pusę.

Trūkumų nepastebėjo

Per tą laiką, kol naudojasi paties sumontuota sistema, vyriškis tvirtino nepastebėjęs jokių trūkumų. Jai stinga tik specialių reguliatorių, kuriuos artimiausiu metu namo viduje irgi žada sumontuoti pats būsto šeimininkas. Šie įrenginiai suteiks dar daugiau komforto: patalpoms prišilus iki reikiamos temperatūros, sistema išsijungs, o atvėsus – automatiškai įsijungs ir veiks, kol patalpos vėl prišils.

Jei dabar vėl statytųsi namą ir rengtų šildymo sistemą, V.Staliūnas tvirtino, kad be abejonės ir šįkart rinktųsi geoterminį šildymą. Tik jau ieškotų šilumos siurblio, turinčio daugiau funkcijų, mėgintų įsidiegti pačias naujausias technologijas.

Kodėl pirmenybę atidavė būtent tokiam šildymo būdui? Namą įsirengti baigiantis vyriškis tvirtino, jog kūrenti malkomis nesinorėjo, nes tai daryti reikia nuolat, o išvykus ilgesniam laikui būstas atšaltų. Šildytis dujomis toje vietoje nėra galimybės, o statytis cisterną ir ją užpildyti suskystintomis – pernelyg didelė rizika. Juk gyventi tektų kone prie galingos bombos, o ir šildyti dujomis nepigu.