Quantcast

Į tvaresnį gyvenimą – mažais žingsneliais

"Gali atrodyti, kad tvarus gyvenimas yra brangesnis. Tačiau iš tikrųjų tiesiog nustoji pirkti tau nereikalingus daiktus", – sako dviejų dukrų mama Eglė Šilkonė. Ekologišką gyvenimo būdą prieš kelerius metus prisijaukinusi moteris tiki, kad kiekvienas gali bent minimaliai pakoreguoti savo vartojimo įpročius.

Gyvenimas be atliekų

Savo sąmoningo vartojimo atradimus E.Šilkonė aprašo tinklaraštyje "Vandenynai". Čia ji dalijasi patarimais apie tvarius namus, sąmoningą madą, ekologišką vaikų auginimą.

Tvarumu Eglė susidomėjo dar vaikystėje, vasarodama kaime. "Vasaras leidau pas senelius, padėjau jiems auginti daržoves, jaučiausi artima gamtai, nes daug laiko praleisdavome lauke, – prisimena tuos laikus ir vėlesnius pokyčius. – Vėliau, išvažiavusi studijuoti, nustojau tai daryti. Jei daiktų galima nusipirkti, kam juos tausoti? Pamenu, klausdavau mamos, kodėl ji namuose laiko senus rakandus? Dabar džiaugiuosi, kad ji šiuos daiktus išsaugojo, nes jie turi savo istoriją ir vertę."

Labiau domėtis gyvenimu po savęs paliekant kuo mažiau atliekų Eglę įkvėpė 2018-ųjų vasarą perskaityta Bea Johnson knyga "Namai be atliekų". "Tada ir pradėjau po truputį keisti savo įpročius. Pavyzdžiui, vietoje skysto šampūno plastikiniame buteliuke ėmiau pirkti kietą šampūną be pakuotės", – pasakoja apie pokyčių pradžią.

Pašnekovės minėta B.Johnson yra JAV gyvenanti aplinkosaugos aktyvistė. Tūkstančius įkvėpusi moteris su savo šeima stengiasi sukurti kuo mažiau atliekų. Jos tikslas – kad per metus sukauptos neorganinės kilmės šiukšlės tilptų mažame stiklainėlyje. Tad į parduotuvę moteris keliauja su sava tara ir drobiniu krepšeliu. Nejaugi tikrai įmanoma sumažinti vartojimą iki visiško minimumo, pernelyg neapribojant savo gyvenimo? E.Šilkonės nuomone, svarbiausia ieškoti pusiausvyros.

"Vienu metu tikrai buvo sunku parduotuvėje matyti žmones, dedančius bananų kekę į vienkartinį plastikinį maišelį, – prisipažįsta pašnekovė. – Galbūt jie dar nežino, kad paimtas papildomas ir, mano nuomone, visai nereikalingas plastikinis maišelis pragyvens jų vaikus ir vaikaičius? Be to, maišelis po savęs paliks mikroplastiko dalelių, kurias vėliau patys ir suvartojame per maisto grandinę."

Vis dėlto Eglė suprato, jog neįmanoma visko nusipirkti, kad prekės būtų ir be plastiko, ir ekologiškos, ir vietinės gamybos. "Tačiau, jei tai nebūtina, nesirenku plastikinėje pakuotėje supakuoto produkto. Keičiu įpročius ten, kur galiu tai padaryti geriausiai: rūšiuodama šiukšles, tausodama maistą ir jį pirkdama turguje, planuodama apsipirkimus, naudodama kuo daugiau daugkartinių daiktų", – vardija savo pasirinkimus dviejų vaikų mama.

Keičiu įpročius ten, kur galiu tai padaryti geriausiai: rūšiuodama šiukšles, tausodama maistą ir jį pirkdama turguje, planuodama apsipirkimus, naudodama kuo daugiau daugkartinių daiktų.

Tvari vaikystė

Tvarus gyvenimas daliai žmonių atrodo labai sudėtingas. Tyrimai rodo, kad kai kurie nesirenka sąmoningo vartojimo, nes tiesiog nežino, kaip tai būtų galima padaryti. Tačiau gal tam tikri žingsniai visai nesunkūs? Galbūt E.Šilkonė turi patarimų, kaip neįdedant pernelyg daug pastangų gyventi tvariau?

Pašnekovės nuomone, žmonės yra skirtingi, tad vienodai gyventi mes negalime. "Vienas dėl planetos gali atsisakyti mėsos, bet niekaip neatsisakys automobilio. O kitas, priešingai, gali rinktis dviratį ir viešąjį transportą, bet negalės atsisakyti mėsos, – pastebi Eglė. – Tokie, man atrodytų, įprasti dalykai, kaip turėti savo vandens gertuvę ar daugkartinį maišelį, kitam žmogui gali būti visiškai nepriimtini. Tačiau tai priklauso nuo įpročių. Patarčiau nepulti stačia galva ir nekeisti visko iš karto, bet pradėti mažais žingsneliais. Iš pradžių į rankinę įsidėkite daugkartinį pirkinių maišą, pradėkite nešiotis daugkartinę vandens gertuvę. Namuose atsakingai rūšiuokite šiukšles, žingsnis po žingsnio įprastas valymo ir higienos priemones keiskite į nekenksmingas aplinkai. Pavyzdžiui, sintetines indų plovimo kempines į natūralias, chemines valymo priemones – į ekologiškas."

Vadovaudamasi sąmoningo vartojimo filosofija E.Šilkonė tvariai augina ir savo dvi dukras. Daugeliui turbūt didžiausią siaubą kelia vien mintis apie daugkartinių sauskelnių plovimą. Pasak pašnekovės, naudojant daugkartines sauskelnes išties daugiau skalbimo. O renkantis padėvėtus drabužius ir žaislus, sugaištama daugiau laiko jų paieškai.

"Tačiau man tokios paieškos patinka. Savo mergaitėms daug ką perku iš antrų rankų, taip pat – iš Lietuvos kūrėjų arba priimu draugių atžalų išaugtus drabužėlius, – atskleidžia ji. – Kalbant apie daugkartines sauskelnes, vienintelis vargas yra jas skalbti, tačiau mane motyvuoja mintis, kad nepalieku krūvos atliekų. Dabar net sunku patikėti, kad kai auginau pirmagimę, apie daugkartines sauskelnes buvau girdėjusi tik viena ausimi ir daugiau jomis nepasidomėjau."

Gimus antrai dukrelei, E.Šilkonė iš pradžių taip pat naudojo vienkartines sauskelnes. Moteriai buvo sunku pasiryžti pokyčiams, nes aplinkoje daugkartinių sauskelnių niekas nenaudojo.

"Tačiau vieną dieną tiesiog ėmiau ir porą jų nupirkau. Pabandžiusi supratau, kad reikia daugiau. Dabar turiu apie 25 sauskelnes dienai ir nakčiai. Vienkartines sauskelnes naudojame tik išskirtiniais atvejais, kai nėra galimybės išsiskalbti, – pasakoja mama. – Žaislų namuose, manau, turime per daug, bet dauguma jų – atiduoti arba padovanoti. Nemažai yra gautų iš kitų giminėje augusių vaikų. Nuvažiavus pas senelius, mergaitės žaidžia su senais, ankstesnių kartų vaikų žaislais. Patys žaislus perkame retai, bet kai tai darome, pirmiausia ieškau, ką būtų galima įsigyti iš kitų mamų."

Pašnekovė tikina, kad ekologiškai auginant atžalas susitaupo nemažai pinigų. Juk nauji vaikiški daiktai kainuoja labai daug. Pataupius lėšų, jas vėliau galima išleisti pramogoms, atostogoms ar vaikams ugdyti.

Žaliasis smegenų plovimas

E.Šilkonė pastebi, kad pradėjus gyventi ekologiškai iš pradžių greičiausiai reikės investuoti. Pavyzdžiui, įsigyti daugkartinę gertuvę, sauskelnių, maišelių produktams. Tačiau vieną kartą įsigijus, jų ilgą laiką pirkti nebereikės. Todėl gyvenant tvariai galima išties nemažai sutaupyti, nes nebeperkama daugybės prekių, o prieš perkant gerai pagalvojama, ar to tikrai reikia.

Nors ekologiški produktai yra brangesni, anot pašnekovės, jiems galima išleisti pinigus, kurių susitaupė nustojus pirkti vienkartinius daiktus.

Lėšų klausimas svarbus ir kalbant apie drabužius. Dauguma mūsų neretai perka pigesnius greitosios mados produktus, kurie po vieno sezono susidėvi. Sąmoningai vartojantys žmonės renkasi kokybiškus drabužius, kurie kainuoja brangiau, bet tarnauja ilgai. Pasak E.Šilkonės, naujausių madų vaikytis išties neverta. Geriau jau investuoti į asmeninio stiliaus sukūrimą.

"Mados ateina ir praeina. Atradus sau tinkantį stilių, madingi dalykai tampa nebe tokie svarbūs, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Bet kokį drabužį skatinčiau pirkti tik tada, kai jo tikrai reikia, ir esate tikri, kad jį nešiosite. Nemažai geros kokybės drabužių galima įsigyti iš antrų rankų. Lietuvoje atsiranda ir vis daugiau tvarių prekės ženklų, kurie siūlo kokybiškų drabužių."

E.Šilkonė patarė neužkibti ant greitosios mados prekės ženklų reklamos kabliuko. Nemaža dalis didelių greitosios mados kompanijų garsiai skelbiasi turintys savo tvarių drabužių linijas. Tačiau pašnekovė čia įžvelgia žaliąjį smegenų plovimą (angl. greenwashing).

"Kodėl toje pačioje parduotuvėje galime įsigyti marškinėlius už 5 eurus, o kitą drabužį iš ekologiškos medvilnės – už 20 eurų? Tvarumas ne tik aplinkosauga, bet ir etiškos darbo sąlygos darbuotojams, tinkamas jų atlygis. Būtent tai rodo atsakingumą, o ne graži reklama", – pastebi ji.

Pasak E.Šilkonės, norint gyventi tvariai, svarbiausia pasitikrinti – ar man šio drabužio tikrai reikia? Todėl net ir apsipirkimas antrų rankų parduotuvėje nebūtinai bus ekologiškas, jei elgiamasi neatsakingai.

"Bet koks impulsyvus daiktų pirkimas, nesvarbu – naujo ar jau naudoto, vis vien palieka ekologinį pėdsaką žemėje. Galime sau sakyti, kad pirkome jau nešiotus drabužius, bet problemos tai neišsprendžia. O problema yra ta, kad pirkdami neapgalvotai prigrūdame savo spintą drabužių. Vėliau juos perrūšiuojame ir atiduodame arba išmetame į tekstilės konteinerius, – pasakoja daugeliui žinomą situaciją. – Iš ten drabužiai vėl yra perrūšiuojami ir sudeginami, išmetami į sąvartynus, keliauja toliau į antrų rankų parduotuves arba yra eksportuojami į kitas šalis. Drabužių atidavimas į labdarą turi savų niuansų, nes, visų pirma, tokių drabužių kiekis yra nežmoniškai didelis. Tad dalis jų galiausiai vis tiek būna išmetami."

Ekologiška buitis

Eglė mano, kad atiduoti drabužius labdarai arba išmesti juos į konteinerius turėtų būti paskutinė stotelė.

"Pirmiausia jų galima pasiūlyti draugams, giminėms, pabandyti apsimainyti mainų grupėse ar atiduoti per socialines medijas. Jei drabužis geros kokybės, galima jį parduoti. O jei jau visiškai sunešiotas – atiduoti vietiniams perdirbėjams. Pavyzdžiui, yra žmonių, siuvančių iš senų džinsų arba išardančių nudėvėtus megztinius ir iš jų verpiančių siūlus, – pastebi pašnekovė. – Aš pati iš senų sunešiotų trikotažinių marškinėlių išsikerpu šluosčių dulkėms valyti ir taip juos pernaudoju, kad ilgiau nereikėtų išmesti."

Bet koks vienkartinis daiktas palieka didesnį ekologinį pėdsaką nei daugkartinis, todėl šio principo E.Šilkonė laikosi ir tvarkydamasi namuose.

Pašluostėms ji naudoja tai, ką jau turi, arba perka natūralias medžiagas. "Šiuo metu populiarios įvairios sintetinės mikropluošto šluostės, kurios namus valo be chemijos. Tačiau jos pagamintos iš naftos produktų. Tokių nebeperku, nes nenoriu prisidėti prie ir taip didelės mikroplastiko taršos vandenynuose. Namuose turiu kelias iš seniau naudojamas mikropluošto šluostes, jų pakanka. O kitas iškerpu iš senų trikotažinių marškinėlių ar naudoju pasiūtas iš lino, – pasakoja E.Šilkonė. – Pavyzdžiui, indams plauti turiu medinį šepetėlį, taip pat nusinėriau lino šluostę vietoje sintetinių kempinių. Yra platus pasirinkimas, kuo pakeisti sintetines šluostes ir kempines."

Namams valyti pašnekovė renkasi ekologiškas valymo ir skalbimo priemones, pažymėtas sertifikatais. Tokiose priemonėse yra mažiau ingredientų, kenksmingų aplinkai. Plastiko šiuo atveju nepavyksta išvengti, tačiau E.Šilkonė stengiasi rinktis priemones, kurios išpilstytos į perdirbto plastiko pakuotes, parduodamos dideliais kiekiais ir pagamintos Lietuvoje.

"Popierinių rankšluosčių stengiuosi nenaudoti. Nors išmestas popierius gamtą teršia menkai, šiems rankšluosčiams pagaminti reikalingi ištekliai. Todėl turiu daug frotinių rankšluostukų, kuriuos naudoju virtuvės paviršiams pašluostyti. Kai prikaupiu nešvarių didesnę krūvą, juos skalbiu", – paaiškina Eglė.

Stabtelėti ir pagalvoti

Nusprendę gyventi ekologiškai, kartais žmonės išmeta visas turimas netvarias priemones ir prisiperka ekologiškų. Pasak E.Šilkonės, tvaraus gyvenimo esmė yra kuo mažiau vartoti, todėl būtina sunaudoti tai, ką jau turime, ir tik tada ieškoti tvarių alternatyvų.

"Sąmoningas galvojimas, ką jau turiu namuose, priverčia save pagauti situacijose, kai ranka tiesiasi paimti naują priemonę iš parduotuvės lentynos, kurios dar nereikia. Svarbu stabtelėti ir pagalvoti – ar šios prekės tikrai reikia, ar jos iš tikrųjų noriu? Negaliu sakyti, kad 100 proc. pavyksta visada taip gyventi, tačiau šeimoje tikrai nebeperkame tiek, kiek anksčiau", – tikina pašnekovė.

Ji pastebi, kad tvarumo pokyčiai mūsų šalyje prasidėjo iš vartotojų pusės, o verslai taip greitai nesikeičia. "Bet labai noriu tikėti, kad Lietuvos verslininkai greitai pasiūlys žmonėms tvarių alternatyvų. Būtų idealu, jei atėjus į parduotuvę nebereikėtų galvoti, o būtų pasiūlytos tvarios prekės, išplėtota pakuočių užstato sistema, kai tos pačios pakuotės vis grįžta ir yra panaudojamos dar kartą", – E.Šilkonė tiki, kad netrukus tai taps tikrove.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Velykinis stalas gali būti ne tik gausus, bet ir stilingas – naujausios dekoro tendencijos
    Velykinis stalas gali būti ne tik gausus, bet ir stilingas – naujausios dekoro tendencijos

    Nors kalendorinis pavasaris jau čia, visi žino – spalvingiausią ir gražiausią metų sezoną pradeda Velykos. Juk būtent ši šventė asocijuojasi su ryškiomis spalvomis, ką tik pražydusiomis gėlėmis ir kitais pavasario akcent...

  • Tegul Velykos ateina į švara kvepiančius namus
    Tegul Velykos ateina į švara kvepiančius namus

    Prieš Velykas imsimės tvarkyti namus – norisi sukurti jaukią ir šventinę aplinką. Kad šventes pasitiktume be streso, nereikėtų delsti iki paskutinės minutės. Namų organizavimo specialistė pataria, kaip padaryti generalinę ...

  • Kovo 14 -toji – Pi diena: matematika, mokslas, pyragai ir dar daugiau
    Kovo 14 -toji – Pi diena: matematika, mokslas, pyragai ir dar daugiau

    Viso pasaulio matematikos entuziastai – nuo studentų iki raketų mokslininkų – ketvirtadienį švenčia Pi dieną: kovo 14-ąją arba 3/14. Tai pirmieji trys begalinio skaičiaus, turinčio daugybę praktinių paskirčių, skaitmenys. ...

  • Tvarkos ekspertė J. Mikštė: atsikratę nereikalingų daiktų, pradėsime laisviau kvėpuoti
    Tvarkos ekspertė J. Mikštė: atsikratę nereikalingų daiktų, pradėsime laisviau kvėpuoti

    „O, Dieve, aš ir nežinojau, kad pas mus tiek daiktų!“ – tai beveik kasdien girdi namų tvarkos ekspertė Jovita Mikštė. „Aš tvarkau ne tik spintas, bet ir žmonių galvas, jų mintis“, – tikina profes...

    8
  • Žaliuojantys prieskoniai prišauks pavasarį
    Žaliuojantys prieskoniai prišauks pavasarį

    Aromatingos ir ryškių skonių prieskoninės žolelės jau tūkstančius metų naudojamos įvairiuose receptuose. Tačiau  prieskonines žoleles reikėtų vertinti ne tik dėl plataus panaudojimo virtuvėje, bet ir naudos sveikatai. ...

  • Interjero tendencijos pavasariui
    Interjero tendencijos pavasariui

    Ilgėjančios dienos primena, kad pavasaris jau čia pat. Ir niekas taip neįkvepia pokyčiams namuose, kaip šis sezonas. Interjero dizainerė Eimantė Nemanė pristato svarbiausius šio pavasario akcentus ir dalijasi idėjomis, kaip atsinaujinti ...

  • Auksarankė Vida: lietuvės moka viską – ir siuvinėti, ir krosnį sumūryti
    Auksarankė Vida: lietuvės moka viską – ir siuvinėti, ir krosnį sumūryti

    Sulaukusi skambučio, Vida Navikienė labai nustemba. Netiki, kad ką nors galėjo sudominti jos, kaip pati sako, širdžiai mieli žaidimėliai. O tie žaidimėliai iš tiesų mieli: pačios kurtais raštais išsiuvinėtos apykaklės, ...

    7
  • Laikas pradėti rūpintis balkonų grožiu
    Laikas pradėti rūpintis balkonų grožiu

    Vešlios, žiedais apsipylusios gėlės balkone – malonumas ir savoms akims, ir viso namo puošmena. Vasario ir kovo mėnesiai – laikas imtis ne tik daržovių, prieskoninių žolelių sėjos, bet ir pasirūpinti, kad, atšilus or...

    4
  • Atraskite kokybiško miego privalumus
    Atraskite kokybiško miego privalumus

    Nauja lova nėra tik investavimas į interjero dizainą, tačiau tai – investicija į pačius jus. Šiais laikais vis dažniau susiduriant su prasta miego kokybe puolame ieškoti sprendimų, kaip tai išspręsti, tačiau retai atsižvel...

    1
  • Žiedų atgaiva pavasario išsiilgusiems namams
    Žiedų atgaiva pavasario išsiilgusiems namams

    Gėlių puokštė – akimirksniu namus pagyvinanti puošmena. Deja, kartais jos dovanojamas džiaugsmas toks trumpalaikis... Ką reikia žinoti, norint ilgiau mėgautis skintų gėlių grožiu? Kaip jomis rūpintis pamerkus į vazas, o prireik...

Daugiau straipsnių