Buto šeimininko noras turėti išskirtinius namus sutapo su architekto Dariaus Čiutos polėkiu ieškoti netradicinių sprendimų. Tiesa, abiem koją kišo darbininkų nemokšiškumas, nekruopštumas, nenoras daryti kitaip nei visur. Dėl to dalis sumanymų taip ir liko galvose.

Virvelės puošia ir maskuoja

Kitoniškumas krinta į akis vos įžengus pro buto duris – ilgo koridoriaus erdvę formuoja ne sienos, ne spintos, ne veidrodžiai, o nuo lubų iki grindų nutįsusios žaliuzės iš virvelių. Vienur jos glaudžiasi prie veidrodinių sienų, kitur maskuoja tuščias ertmes drabužiams kabinti. Nežinodamas, kur pridengtos nišos, o kur jų nėra, svečias gali atsiremti į tuštumą, ir priešingai – atsimušti į plokštumą.

Virvelės dominuoja ir svetainėje, užimančioje daugiau kaip pusę buto ploto, sudarančio apie 100 kv. m. Žaliuzėmis nuo svetainės atskirta virtuvės zona. Tokią uždangą galima per kelias akimirkas atitraukti arba užtraukti.

Šeimininko pageidavimu, su svetaine sujungta virtuvė turėjo būti panaši į svetainę. Dėl to apatinė virtuvės baldų komplekto dalis pakelta nuo žemės apie 20 cm, o viršutinės spintelės tokio pat pločio kaip apatinės. Kad nekliudytų, jos pakeltos aukščiau, nei įprastai kabinami virtuvės baldai.

"Norėjome, kad visa virtuvė šviestų tarsi didelis šviestuvas, tačiau niekas Lietuvoje nesugebėjo virtuvės baldų pagaminti tokių, kokius įsivaizdavome", – apgailestavo buto savininkas. Idėja maisto gamybos zoną maskuoti žaliuzėmis irgi pasiteisino – nė įtarti neįtarsi, kad už virvelinės sienos slepiasi šaldytuvas, orkaitė ir kita buitinė įranga. Tiesa, skalbyklei skirta vieta ne virtuvėje ir ne vonioje, o koridoriuje.

Maisto gamybos zona turi ir daugiau savitumų. Baltos spalvos stalviršis su plautuve išlieti iš vadinamojo dirbtinio akmens. Architekto sumanymu, stalo plokštuma kiek pagilinta, tad trupiniai nenubyra ant grindų.

Belangėse sienose – langai

Svetainei vienetinio interjero dizaino kūrinio etiketę pirmiausia pelno fototapetai. Juos gaminant panaudota to paties kambario sienos su langais nuotrauka. Taigi tris langus turintis kambarys įgijo keturis papildomus menamus langus, kurie optiškai praplečia erdvę ir tarsi suteikia papildomos šviesos.

Šią idėją įgyvendinti esą buvo nelengva. Kai  milžiniškas nuotraukas pavyko perkelti ant specialios drobės, teko ilgai ieškoti meistrų, sugebančių ją kokybiškai priklijuoti ant sienos. Darbininkams užduotį sunkino ir tai, kad bute nėra grindjuosčių, tad sienų apdaila turėjo būti idealiai tvarkinga iki pat grindų.

Ne mažiau kruopštūs turėjo būti ir grindų klojėjai – jiems teko užduotis viso buto grindis suklijuoti iš maždaug 1 cm pločio ir 20 cm ilgio miletijos medienos, dar vadinamos venge, juostelių. D.Čiuta patikslino, kad tai ne parketlentės, jos viena į kitą nesuneriamos. Grindys buvo formuojamos klijuojant medžio juosteles vieną prie kitos.
Tamsi it šokoladas miletijos medienos spalva buto šeimininkui itin patinka, tad virtuvinį stalą, kėdes ir miegamojo lovą jis rinkosi būtent tokios medienos. Vonios kambario grindys taip pat medinės.

Brangumą keičia išradingumas

Tokiai įrangai kaip kondicionieriai neleista daryti įtakos šio buto stilistikai. Svetainėje jie įleisti į lubas, oras pučia pro paliktas siauras kiaurymes. Koridoriaus lubose ventiliacijos anga pravertė šviestuvui.

D.Čiutos įsitikinimu, interjere nebūtina naudoti vien brangius, garsių gamintojų daiktus.
Antai svetainės langus architektas pasiūlė dengti neįprastai – balta matine plastiko plokšte. Dienos metu uždengti langai atrodo tarsi šviestuvai, plastikas puikiai skaido šviesą. Architekto sumanyti langų uždangalai lengvai nukabinami ir atremiami į sieną.
Gan nedidelius senamiesčio namo langus vizualiai pailgina maždaug 45 laipsnių kampu nusklembtos palangės.

Interjero kūrėjas įsikinęs, jog išradingai panaudotas ir kinų gamybos daiktas atrodys unikalus. Vienas tokių pavyzdžių – dukters kambaryje zigzagais sukabintos dienos šviesos lempos, nekainavusios nė kelių šimtų litų.

Svarbiausias mažosios buto gyventojos akcentas – sieną puošiantis žymių grafitininkų iš Brazilijos, brolių dvynių Otavio ir Gustavo Pandolfo, kūrinys. Kai buvo kuriamas buto interjeras, šie grafitų meistrai svečiavosi Kaune. Pakviesti išdekoruoti mergaitės kambario sieną šie mielai ėmėsi užsakymo.

Apėjo milžiniškus antkainius

Bemaž metus trukęs įmantraus senamiesčio buto rengimas jo šeimininką išmokė, kaip nepermokėti. Ilgainiui paaiškėjo, kad negalima vežtis paslaugų ar prekių tiekėjų į namus – pamatę unikalų vaizdą pro langus šie kaipmat padidindavo prekių ar paslaugų kainą.

"Jie, matyt, sumeta, kad užsakovas gali mokėti ir brangiau", – svarstė šeimininkas. Be to, jis išsiaiškino, kad Lietuvoje pirkti brangių užsienietiškų baldų neverta.
"Lietuviai verslininkai dažnai užsideda 100–150 proc. antkainį. Pigiau pačiam nuvažiuoti į tą šalį, nusipirkti ir parsigabenti. Jei Italijoje fotelis kainuoja apie 7 tūkst. litų, mūsiškiai už jį prašo 18 tūkst. litų, jei sofa kainuoja 21 tūkst. litų, lietuviai pardavinėja po 45 tūkst. litų", – savo paties matytus pavyzdžius pateikė kaunietis.

Negalėdami rasti trokštamų baldų kataloguose, buto šeimininkas su architektu specialiai vyko į parodą Milane. Ir ten ne visi lūkesčiai išsipildė. Grįžę į Lietuvą jie rado tai, ko ieškojo Italijoje. Lietuvių sukurtas ir pagamintas žurnalinis stalas iš nerūdijančio metalo buvo kaip tik tai, ko reikėjo šaltam buto interjerui. Be to, šio baldo kaina kur kas mažesnė nei garsių dizainerių sukurtų itališkų stalų.

Kambario ir koridoriaus lubas skrodžiantys pailgi šviestuvai taip pat turi savo istoriją. Dėl nestandartinio ilgio jie buvo parvežti vilkiku, o į butą įkelti pro antro aukšto langą, nes siaurais raitytais laiptais jų niekas nebūtų užnešęs.

Butas Rotušės aikštėje, savininko įsitikinimu, puiki investicija, nes gyvenamąsias erdves šioje unikalioje miesto vietoje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. "Butas yra butas, vėliau norisi pasistatyti namą. Vis dėlto šį butą stengsiuosi išlaikyti visą gyvenimą", – prisipažino kaunietis.